Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vaikai yra nuostabiausia, ką turime, tačiau vaikų ugdymo kelias retai būna lengvas. Naujosios doc. Dr. Visvaldo Legkausko knygos tikslas - padėti su vaikais dirbantiems specialistams ir tėvams suprasti pagrindinius vaikų ir paauglių psichologinės raidos ypatumus.

Knygoje apžvelgiami naujausi psichologijos tyrimų duomenys aktualiausiomis šiandienos temomis, įskaitant televizijos ir kompiuterinių žaidimų poveikį vaikui, vaiko mokymąsi elgtis su pinigais, mokymosi motyvacijos formavimą, paauglystėje vykstančius mąstymo pokyčius ir gerų santykių su tėvais išsaugojimo prielaidas.

Ankstyvoji vaikystė ir savireguliacija

Augant vaikui tėvai vis aiškiau išgyvena norą, kad vaikas būtų ne tik sveikas, turintis apetitą, bet ir geras. Savireguliacijos pagrindas - dėmesys. Elementariausia dėmesio apraiška yra budrumas, t.y. pajėgumas tam tikrą laiką nemiegoti. Tai moka ir ką tik gimęs kūdikis.

Gana greitai atsiranda ir kitas dėmesio elementas - orientacija į stimulą. Apie trečią gyvenimo mėnesį atsiranda pirmas savireguliacijos įgūdis - jei kažkas vaikui nepatinka, to jam yra per daug, jis išmoksta nukreipti dėmesį kitur - nusukti žvilgsnį ar galvą - ir taip tos nepageidaujamos stimuliacijos bent trumpam išvengti. Tai suteikia tėvams naujų galimybių.

Apie 9 mėnesį vaikas pradeda reaguoti į išorinę kontrolę - iš pradžių tampa pajėgus įvykdyti neigiamus nurodymus („neliesk”, „neimk”), o paskui ir teigiamus („paimk”). Baigiantis pirmiesiems gyvenimo metams pradeda vystytis vaiko kalba. Kalbos vystymasis yra labai individualus procesas, tad progresuoja skirtingai.

Savimonės formavimasis

Paprasčiausia vaiko savimonės apraiška - savęs atpažinimas veidrodyje, pastebima vaikui esant maždaug 1,5 metų amžiaus. Maždaug tuo pat metu vaikas pradeda po truputį atskirti savo daiktus nuo kitų žmonių daiktų, suprasti, kad kai kurie jo veiksmai gali patikti arba nepatikti kitiems žmonėms.

Trejų metų vaikai jau gali sutelkti dėmesį į vieną daikto charakteristiką ir ignoruoti kitas, pavyzdžiui, surušiuoti daiktus pagal vieną spalvą. Šis gebėjimas valingai kontroliuoti savo dėmesį sudaro prielaidas tolesniam savireguliacijos vystymuisi.

Taisyklių laikymasis ir kalbos įtaka

Jei tėvai nori, kad penkiametis realiai išmoktų laikytis taisyklių, jas turi formuluoti ir mokyti vaiką jų laikytis. Gebėjimo laikytis taisyklių vystymąsi skatina ir vaiko buvimas grupėje. Maždaug apie 5 metus vaikas išmoksta naudoti kalbą. Tai itin svarbus gebėjimas, padedantis pagrindus emocijų valdymui.

Mokėjimas kalbėti su savimi, renkantis įvykių interpretaciją, suteikia galimybę kontroliuoti savo emocijas ir elgesį. Pavyzdžiui, vaikas gali įtikinti save, kad nebijo šuns, nes šuo geras. Visa tai tampa svarbiomis prielaidomis savimotyvacijos gebėjimui formuotis.

Fizinės bausmės trukdo vystytis vaiko savireguliacijai, nes bausmės grėsmė ir pati bausmė vaiką gąsdina ir nukreipia jo dėmesį nuo to, ką tėvai prašo padaryti, prie to, kaip to yra prašoma (t.y. pakeltas balsas ir /arba grasinimas bausme). Tai motyvuoja vaiką mokytis išvengti bausmės, o ne išmokti tėvų pageidaujamo elgesio.

Sėkmingas vaiko savireguliacijos ugdymas priklauso nuo to, kaip tėvai nustato taisykles, kokią sukuria jo gyvenimo struktūrą. Šeši struktūros formavimo komponentai pagal M. S. Farkas ir W. S. :

  1. Aiškios ir nuoseklios taisyklės.
  2. Taisyklių ir lūkesčių paaiškinimas - tėvai vaikui paaiškina kodėl yra tokios ar kitokios taisyklės, ką gero jos duoda, kodėl vieni ar kiti lūkesčiai pas tėvus atsiranda. Gera viso to išaiškinimas vaikui padeda geriau reguliuoti savo elgesį ir yra jam labai svarbūs, motyvuoja.
  3. Galimybių suteikimas - vaikui suteikiamos galimybės, kad galėtų pateisinti lūkesčius, t.y.
  4. Autoritetas - Tėvai yra natūralus autoritetas savo vaikams. Svarbu jį tiesiog ir toliau išlaikyti. Autoritetą menkina perteklinės kontrolės naudojimas.

Iškeltas vaikui tikslas visada turi būti konkretus (padaryti namų darbus, o ne tiesiog gerai mokytis), artimas (daryti namų darbus visą šią savaitę) ir realistiškas (jo jėgoms).

Paauglystė ir suaugimas

Formaliai perėjimą iš paauglystės į saugusiųjų pasaulį reglamentuoja teisinė sistema. Toks „savęs ieškojimas” yra prabangus užsiemimas, kuris gali tęstis tol, kol yra kas jį finansuoja. Tokia finansuojama paauglįstė gali užsitęsti ilgai - iki trisdešimties ir dar toliau. Pastebima bendra tendencija, kad kol pinigai žmogaus gyvenime atsiranda tarsi „iš bankomato”, būtinybės suaugti nėra. Daliai žmonių net gi patogu nesuaugti, nes taip galima išvengti vargo, susijusio su būtinybe išlaikyti save.

Kokie požymiai rodo, kad žmogus bręsta?

  1. Nebetiki pasakomis. Anksčiau ar vėliau ateina supratimas, kad besąlygiškų gėrybių nėra (laikas baigiasi) ir kad turi grąžinti tai, ką gauni. Labai norisi tikėti, kad gėrybes galima gauti be vargo ar pastangų, kad kažkas nori jas tiesiog duoti nereikalaudamas grąžinti ar kažko mainais.
  2. Nebežaidžia lėlėm. Vaikystėje atrodo tie saldainiai skaniausi, kurių popierėlis gražiausias. Toks į estetiką orientuotas vertinimas būdingas ir paauglystei. Laikui bėgant ir kaupiantis santykių patirčiai, žmogus vis aiškiau supranta, kad santykių pagrindas yra ne partnerio išvaizda, o turinys. Kai žaidimas yra pagrindinis sąveikos būdas su pasauliu - gyvenama įdomiai, tačiau ne itin savarankiškai ir produktyviai.
  3. Pavalgęs išplauna savo indus. Per paskutiniuosius du 20 a. dešimtmečius, dėl įsigalėjusio humanizmo, daugelis nustojo skatinti vaikus daryti tai, ko jie nenori. Žmogus, kuris vaikystėje ir paauglystėje įprato, kad paskui jį vaikšto iš paskos ir jo padarytą betvarkę sutvarko sunkai vėliau supranta, kodėl jis turi tai apskritai daryti pats.
  4. Moka kalbėtis su savimi. Mūsų emocijas labiausiai lemia ne aplinkoje vykstantys įvykiai, o tai, ką sakome sau, į juos reaguodami. Jei to neįsisąmoniname, vidinė kalba veikia automatiškai ir emocijos atrodo nekontroliuojamos. Kai suvokiame vidinės kalbos reikšmę ir pradedame su savimi kalbėti sąmoningai, tuomet įgyjame galimybę rinktis savo emocijas. Tai svarbus emocinės kompetencijos elementas.

žymės: #Vaiko

Panašus: