Vadinamasis vaikščiojimas ant pirštų galų yra toks ėjimo būdas, kai pėda statoma ant pirštų ar priekinės pėdos dalies (pagalvėlių). Kai žmonės vaikšto ant pirštų galiukų, tai atsiremia ir atsispiria nuo paviršiaus tik pirštais, nesiremdami kulnu ir neliesdami žemės pilna pėda.
Ar tai normalu?
Kūdikiui pradėjus stovėti - tai visiškai normalu. Pasistiebus ant pirštų jam daug lengviau išlaikyti pusiausvyrą ir nenuvirsti. Tokia vaikų stovėsena dažna ir žengiant pirmuosius žingsnelius. Nedrauskime mažyliui to daryti, tačiau nepamirškime, jog laikui bėgant vaikas būtinai turi gebėti stotis pilna pėda.
Dažniausiai tai yra gerybinė būklė, kuri praeina vaikui augant. Tai daugiau įprotis, nes didžioji dalis vaikų gali panorėję pėdą statyti nuo kulno.
Kada vaikas jau turi pereiti į kitą vystymosi etapą - taisyklingą žingsniavimą pilna pėda, pasakyti sunku, nes kiekvienas vaikas tiek atsistoja, tiek pradeda vaikščioti labai skirtingo amžiaus. Tačiau iki maždaug antrojo vaiko gimtadienio, pasak specialistės, šio įpročio turėtų nelikti.
Priežastys
Kodėl vaikas staiga ima vaikščioti pasistiebęs? Pasak specialistės, labai dažnai mažyliai vaikšto pasistiebę ant pirštų dėl kojų ir juosmens raumenų silpnumo. Norėdami išlaikyti pusiausvyrą, esant silpniems raumenims, neretai jie įtempia galūnių raumenis.
Tik išmokusiam stovėti ir vaikščioti mažyliui labai sunku išlaikyti koordinaciją. Tai užtikrina stiprūs liemens raumenys, todėl pirmiausia tėvams reikėtų atkreipti dėmesį ne į Achilo sausgyslę ar blauzdos raumenis, bet į vaiko liemens stabilumą.
Kartais vaikščiojimui ant pirštų galų, pasak specialistės, įtakos gali daryti ir neribotas vaikštynės ar „šokliuko“ naudojimas. Daugelis tėvų tikisi, jog vaikštynės pagalba vaikas pradės greičiau vaikščioti, tačiau rezultatas dažniausiai būna priešingas.
Yra ir kitų priežasčių:
- Idiopatinė: terminas idiopatinis vaikščiojimas ant pirštų galų (IV) naudojamas aprašyti būklei, kai vaikai vaikšto ant pirštų galiukų visuomet ir be konkrečių priežasčių.
- Autizmo spektro sutrikimas/sensorinių pojūčių paieška: nepaisant diagnozės, autizmo paliesti vaikai gali vaikščioti ant pirštų galiukų dėl būtinybės gauti tam tikros sensorinės stimuliacijos.
- Cerebrinis paralyžius (CP): vaikai, turintys vidutinės formos VCP gali vaikščioti ant pirštų galiukų dėl spastikos blauzdos raumenyse. Spastika skatina ilgalaikes kontraktūras ir pėdos raumenų įtempimą. Taigi, kai vaikas sėdi - tempia kojas, o kai atsistoja - pasikelia ant pirštų galų.
Ką daryti?
Pastebėjus, jog vyresnis nei dvejų metų vaikas vis dar vaikšto ant pirštų galų, V.Paltanavičiūtė patarė geriau iškart kreiptis į specialistus, kurie nustatys tikslesnę to priežastį ir paskirs gydymo būdą, parinks reikiamas priemones ar tiesiog tėvams užduos „namų darbų“.
Dažnu atveju pakanka kineziterapeuto pratimų ir parinktų taisyklingų batukų. Anot specialistės, vos pradėjusiam žengti pirmuosius žingsnius vaikui dar nereikia batukų, tačiau jau pramokus vaikščioti, būtina apauti tinkama avalyne.
„Rekomenduočiau net ir namuose avėti batukus, tačiau jie neturėtų būti minkšti. Batukus reikėtų parinkti tvirtus, būtinai aukštu užkulniu, tik priekinė pado dalis (pirščiukų srityje) turėtų būti lanksti.
Pratimai
Šiame straipsnyje pateikiami pratimų variantai vaikams, turintiems lengvą formą VCP ir turintiems nedidelį blauzdos raumenų įsitempimą. Šiuos pratimus galima atlikti reguliariai tam, kad būtų galima ištempti ir sustiprinti kojų raumenis.
- Pasodinkite vaiką į patogią padėtį taip, kad jo kojos gulėtų tiesiai, o keliai būtų ištempti. Padėkite savo ranką tarp atramos ir vaiko pėdos taip, kad savo delnu apimtumėte vaiko pėdą, o Jūsų petys eitų žemyn išilgai vaiko pėdos apatinės dalies atžvilgiu. Lėtai spauskite pėdą ranka taip, kad kojų pirštai temptųsi tai aukštyn, tai žemyn link vaiko kūno.
- Atsiremkite rankomis į sieną ir pastatykite kojas taip, kad kojų pirštai rodytų į sieną. Pastatykite kojas vieną priešais kitą, kaip pavaizduota paveikslėlyje. Sulenkite priekinę koją ir atsiremkite į sieną, o tuo metu kita koja turi išlikti tiesi. Stebėkite, kad atliekant pratimą, abi pėdos būtų prispaustos prie grindų. Išlaikykite šią padėtį 30 s, o tada pakeiskite kojas.
- Atsisėskite ant grindų ir ištieskite kojas į priekį. Apvyniokite abiejų kojų pėdas rankšluosčiu taip, kad pastarasis eitų per pėdų vidurinę dalį. Laikykite rankšluostį už abiejų galų ir tempkite jį į save, keliai turi būti tiesūs ir besispaudžiantys į grindis. Nugarą išlaikykite tiesią. Išlaikykite šią padėtį 30 s, o tada pakeiskite kojas.
- Atsistokite ant laiptelio/platformos taip, kad viena pėda stovėtų ant platformos tik puse pėdos. Nuleiskite pėdą taip, kad vidurinė dalis ir pėdos viršutinė dalis liktų ant platformos. Laikykite tiesiai koją su nuleista pėda. Išlaikykite šią padėtį 30 s, o tada pakeiskite kojas.
- Žaidimo metu pasiūlykite vaikui sėdėti pritūpus. Svarbu, kad pėdos būtų prispaustos prie grindų, tada blauzdų raumenys įsitemps. Taip pat vaikui greičiausiai patiks sėdėti ant nedidelio kamuolio (krepšinio arba futbolo), prispaudus tvirtai pėdas prie grindų. Šis pratimas reikalauja tam tikros koordinacijos, tačiau jis puikiai tinka lauko žaidimams su aktyvesniais vaikais.
- Iš pradžių atsigulkite (atsiremkite rankomis į žemę, išlaikykite kojas ir klubus tiesius). Kaip pavaizduota paveikslėlyje, sulenkite vieną kelią krūtinės lygmenyje. Kai tik Jūs tai atliksite, ištiesinkite kitą koją ir atsiremkite kojinaitėmis į žemę ir stenkitės pėdomis pasiekti grindis. Užsilaikykite tokioje padėtyje kelioms sekundėms, prašliaužkite ant rankų į priekį ir perneškite toliausiai esančią koją į priekį palei krūtinės lygį.
- Paverskite blauzdos raumenis stiprinančius pratimus į žaidimą! Lenktynės su riedlente ant lygaus paviršiaus - nuostabus būdas padaryti vaiką stipresniu. Įtraukite į kasdieninės veiklos fizinį aktyvumą skatinantį pratimą „ėjimas ant kulnų“ - tai nuostabus blauzdos raumenų stiprinimo būdas. Paprašykite vaiko eiti pakeliant pirštus į save ir einant ant kulnų.
- Šie populiarūs pratimai pasiskolinti iš jogos, jie padeda ištempti blauzdos raumenis. Atsistokite ant keturių ant grindų arba kilimėlio. Padėkite rankas priešais save, palenkite galvą į grindis ir artėkite link jo kakta (vaiko poza). Norint atlikti šuniuko pozą snukučiu žemyn, atsistūmkite rankomis nuo grindų, o klubus pakelkite į viršų. Laikykite rankas ir kojas tiesiai, palenkite galvą žemyn ir pėdutėmis artėkite link grindų tol, kol nepajausite tempimo blauzdos raumenyse. Išlaikykite kiekvieną padėtį 30 s ir kartokite po du kartus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kol vaikai maži, vizitai pas šeimos gydytojus yra gana dažni, tad pastebėję, kad vaikas pradeda vaikščioti nuo pirštų, nepraleiskite progos tai aptarti su gydytoju. Jis įvertins situaciją ir, reikalui esant, nukreips pas specialistą: vaikų ortopedą ar neurologą.
Mitai apie vaikų pėdas
Konsultuoja „Gijos Klinikų“ vaikų ortopedė-traumatologė dr. Jolita Gintautienė.
- Mitas. Pas vaikų ortopedus siunčiami tik vaikai „su problemomis“. Pas vaikų ortopedus patenka vaikučiai, kurie turi rimtų problemų, tačiau didžioji dalis čia apsilankančių vaikų - sveiki, o vizitai - profilaktiniai. Jeigu kalbame tik apie pėdutes, tai pirmą kartą pasirodyti gydytojui ortopedui rekomenduojama tada, kai vaikutis pradeda vaikščioti tvirtai ir be prilaikymo. Mes apžiūrime pėdutes, eiseną, patariame dėl batukų. Jau ir tokio amžiaus vaikų tėvai skundžiasi „plokščiomis pėdutėmis“, tuomet nuraminame, kas norma, o kas nebe.
- Mitas. Iki 3 metų dėl vaiko pėdučių nėra ko sukti galvos, nes jos dar tik formuojasi. Tikrosios rimtos pėdų deformacijos pastebimos jau nuo gimimo. Tačiau tokių vaikučių nėra daug. Dauguma mūsų pacientų kreipiasi dėl plokščių pėdučių. Svarbiausia tėvams žinoti, kad iki tam tikro laiko pėdutės auga ir vystosi, o paskui ateina tokia riba, kai jos jau nebesikeičia. Iki 2-3 metų net 90 proc. vaikų yra pilnapadžiai, jų net eisena kitokia, vaikučiai eina išskėstomis kojytėmis, dėl balanso perkelia svorį ir kūną laikančią ašį į vidinę pusę, tad pėdutės atrodo plokščios ir sugriuvusios į vidų. Tai kelia nerimą tėvams. Iš tiesų dažniausia tai yra fiziologiniai dalykai, kurie laikomi norma, nes pėdos skliautas intensyviau pradeda formuotis nuo 3 metų. Tad nuo 3 metų turėtume matyti vis ryškiau besiformuojantį pėdos skliautą, kuris ryškėja vidinėje pėdos pusėje. Jeigu skliautas formuojasi, vaikučiui pas ortopedą pakaks pasirodyti kas kelerius metus. Tačiau jei skliautas nesiformuoja ir yra eisenos sutrikimų, reikėtų kreiptis į ortopedą greičiau. Pėdos skliautas turėtų susiformuoti iki pirmos klasės, o galutinė amžiaus riba - 10 metų.
- Mitas. Visus plokščiapadžius galima pagydyti, o jeigu žmogus užaugo plokščia pėda, tai yra tik tėvų darbo brokas. Deja, apie 20 procentų žmonių pėdos skliautas nesusiformuoja, nors taikomos įvairios priemonės. Labai svarbus genetinis veiksnys. Matydamas 2-5 metų vaiko pėdutes niekados nežinai, ar jis bus vienas iš tų 20 procentų. Tai pamatome, tik artėjant 10 metų ribai. Kiltų klausimas, kam reikalinga profilaktika, jeigu vis tiek medicina nepadaro stebuklų? Pirmiausia reikia suprasti, kas suformuoja pėdos skliautą - tai kaulų, raiščių, sausgyslių aparatas, o raumenys stabilizuoja pėdą. Dažna plokščiapėdystės priežastis būna laisvi raiščiai. Mūsų tikslas - stiprinti pėdų raumenis ir raiščius. Tuomet siūlome kuo daugiau vaikui leisti vaikščioti basomis, ant pirštų galų, nelygiu paviršiumi, kad raiščių-raumenų aparatas tvirtėtų.
- Tačiau vyresniam vaikui jau gali atsirasti nemalonių pojūčių - traukti mėšlungis, atsirasti greitesnis nuovargis nuo fizinio krūvio, pėdų skausmai. Tuomet vaiko patogumui skiriami supinatoriai.
- Mitas. Supinatoriai ir ortopedinė avalynė gali išgydyti plokščiapėdystę. Reikia atminti, kad nei supinatorius, nei joks kitoks įdėklas nesuformuos pėdos skliauto, jis tiesiog saugos pėdą, neleis jai greitai pavargti. Tėvai sako - kaip keista, vaikas visą dieną avi ortopedinius batukus, tačiau jo pėda vis tiek plokščia. Ortopedinė avalynė kuriama ne šiaip sau, su ja vaikui patogiau ir saugiau, tačiau nereikia tikėtis, kad nuo jos vaiko pėdos skliautas susiformuos. Greičiau jau batas deformuosis, prisitaikęs prie pėdos, nei atvirkščiai. Ne batai, o fizinė veikla padeda formuotis skliautui. O juk pasyvių vaikų dabar labai labai daug. Nėra konkrečios sporto šakos, kuri būtų palankiausia pėdoms. Svarbu, kad vaikas sportuotų tai, kas jam patinka. Beje, viena iš dažnesnių rizikų plokščiai pėdai yra vaiko antsvoris.
- Mitas. Vaikas visą dieną turi būti su avalyne: lauke - su lauko, kambariuose - su namų. Pamenu, kadaise net buvo tokia rekomendacija - vos vaikas pradėjo vaikščioti, reikia nupirkti batukus, kietus, aukštais aulais, kad apgaubtų ir įmobilizuotų pėdutę. Vėlesni tyrimai parodė, kad taip galima sulaukti atvirkštinio rezultato. Kai vaikas pradeda vaikščioti, žinoma, jam reikia batukų, nes jis bus vedamas į lauką ir rudenį ar žiemą ten basas nevaikščios. Pradėjus vaikščioti, vaiko kojytės labai nestabilios, ir mažylis stabiliau ir tvirčiau nužingsniuos su batukais. Bet kai vaikutis jau išmoksta vaikščioti, kai jau pusę metų vaikšto be atramų, namuose jam avalynė nereikalinga. Laikydami vaiko pėdutes visą dieną batuose, darome joms meškos paslaugą. Pagalvokite, ką jaučia vaikas, kuriam ryte uždedami batukai, o vakare nuimami. Ar to patys norėtume? Kai vakare nusiimame visą dieną avėtus batus mes jaučiamės pavargę nuo avalynės. Vaiko nereikėtų auti šlepetėmis, šliurėmis, basutėmis, kurios fiksuojamos su dirželiais, ar per pirštą. Net kroksų tipo avalynė, kuri atrodo patogi, tinkama tik trumpam. Vaikui bent iki 3 metų rekomenduojami batukai su užkulniuku, lanksčiu padu ir gerai fiksuojama.
Esminiai dalykai, kurie lemia vaiko pėdutės skliautą: svoris, genetika, fizinis aktyvumas, vaikščiojimas basomis, laiku patikrinti raumenys.
Kaip pasirinkti pirmuosius batukus?
Pėdoms reikia erdvės. Ankšti batai priverčia nenatūraliai statyti pirštukus, ypač tai pavojinga didiesiems kojų pirštams. Gali susiformuoti ir netaisyklinga pėdos laikysena, kurios pasekmės vėliau gali būti įvairūs kelių ar klubų sąnarių pažeidimai. Net ir vėlesniame amžiuje atsirandančius stuburo skausmus iš dalies gali lemti vaikystėje suspausta pėda. Dėl to batuko vidus turėtų būti maždaug 2 cm ilgesnis už pėdutę, o batų padas - kuo lankstesnis.
Jei parduotuvėje radote tinkamus, patogius, patinkančius batus, siūloma nusipirkti 2 poras, kad galėtumėte pakeisti.
Kaip greitai auga pėdutės?
Vaikų pėdos auga ypač greitai. Vaikų, kurių amžius 3-6 metai, pėda per metus paauga 2-3 dydžiais (1 dydis - 6,6 mm). Moksleivių pėdos paauga kiek mažiau - 1-2 dydžiais. Galite patys pamatuoti 3-6 metukų vaiko pėdą kas 4-6 savaites, o 1-3 metukų vaikučių - kas 6-8 savaites.
Kaip rasti geriausius batus?
Pirmųjų mažylio batukų padas turi būti plonas ir elastingas, ypač pirštų srityje. Bateliai turi turėti uždarą ir kietą užkulnį, kiek aukštesnes batų noseles, kad iš viršaus nespaustų pirštukų. Visai mažų vaikų avalynė turi būti be pakulnės, o vėliau - su 0,5-2 cm aukščio pakulne. (Suaugusiems žmonėms rekomenduojamas pakulnės aukštis 2-2,5 cm, aukščiausias - iki 4 cm). Geri batai nebūtinai turi būti pagaminti iš natūralios odos. Dabar gaminami sportiniai batukai atitinka kokybės standartus, reikia tik mokėti teisingai pasirinkti. Vidinė bato pusė turėtų gerai sugerti drėgmę ir „ištransportuoti“ ją lauk.
Vaikštynės ir šokliukai
Šiuolaikinėje medicinoje atlikta daug tyrimų, įrodančių, kad vaikštynė žaloja vaiko sveikatą. Ji nepagerina vaiko atramos kojomis ir nelavina vaikščiojimo. Vaiko, esančio vaikštynėje, kūno svorio centras eina žemyn, bet ne pirmyn. O mokantis vaikščioti svarbu sugebėti kūno svorį pernešti pirmyn. Vaikštynė gali būti naudojama tik tada, kai vaikui yra 9 ir daugiau mėnesių. Kuomet jis jau moka eiti įsikabinęs į baldus ar bent jau moka stovėti prie atramos. Būtina apmauti vaikui batukus, kurie fiksuotų čiurnos sąnarį. Kitu atveju vaikštynė skatina netaisyklingą pėdų atramą, vėlina savarankišką vaikščiojimą.
Į šokliuką taip pat nerekomenduojama sodinti per anksti, o dažnai geriau visai šokliukų nenaudoti. Šokliuke vaikas gali būti ne ilgiau kaip 20 minučių per dieną. Kūdikis jau turi tvirtai sėdėti, ropoti ir atsistoti. Vaikštynėse ar šokliuke vaikui gali iškrypti kojos, formuojasi X, O formos kojų deformacijos, dažnai vaikai pradeda eiti ant pirštų galų, trumpėja Achilo sausgyslė. Dėl kojų deformacijų vėliau gali susidaryti netaisyklinga laikysena ir atsirasti skoliozė. Todėl mamoms nerekomenduoju vaikštynių ir šokliukų.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
- Neįtikėtinai skanus bananų ir varškės keksas – išbandykite šį gardų receptą!
- Auklių Agentūros Lietuvoje: Geriausi Paslaugų Teikėjai, Atkaklūs Atsiliepimai ir Konkuruojančios Kainos