Nagų kramtymas, arba onichofagija, yra gana dažnas įprotis, būdingas įvairaus amžiaus žmonėms. Dažniausiai nagus kramto vaikai, paaugliai ir jauni suaugusieji. Tai viename ar kitame gyvenimo tarpsnyje daro nuo 20 iki 30 proc. pasaulio gyventojų. Galime išgirsti daug teorijų, aiškinančių, kodėl žmonės kramto nagus, tačiau daugelis sutinka, kad dažniausiai tas įprotis kyla dėl streso arba atkeliavo iš vaikystės.
Vidutiniškai vienas iš trijų 3-10 metų amžiaus vaikų turėjo šį įprotį. Dažnai vaikas kramto nagus nesąmoningai, jausdamas nuobodulį ar nerimą. Tačiau kartais tai gali būti rimtesnių problemų, pavyzdžiui, nerimo, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo ar obsesinio-kompulsinio sutrikimo, požymis. Šį įprotį reikėtų vertinti ne tik kaip blogą elgesį, bet kaip gilesnę problemą.
Nagų kramtymo priežastys
Nagų kramtymas yra lėtinė būklė, o jos prigimtis - nekontroliuojama, nesuvaldoma. Žmogus, varginamas šio sutrikimo, tai paprastai daro nesąmoningai ir jaučia nuolatinį poreikį. Toks pasikartojantis elgesys, vadinamas kompulsija, gali būti atsakas į įkyrias mintis, kurių niekaip nepavyksta atsikratyti. Jos dažnai yra susijusios su nerimo sutrikimais, depresija. Taip gali pasireikšti ir įvairios psichologinės problemos, ir rimti psichikos sutrikimai. O kai kuriems žmonėms nagų kramtymas gali būti nulemtas genetiškai. Ne viena mokslinė studija patvirtina, kad paveldimumas yra svarbus rizikos faktorius. Daugiau nei 30 proc. šių pacientų turi artimųjų, kurie kenčia ar tam tikru gyvenimo tarpsniu kentė nuo šio sutrikimo.
Kai nagučius graužia vaikai (paprastai sulaukę trejų-ketverių metų), tai gali lemti ir kitos priežastys, pavyzdžiui, nuobodulys, smalsumas. Kai kuriems mažyliams nagų kramtymas padeda nusiraminti, panašiai kaip čiulptukas ar buteliukas. Jeigu vaikas anksčiau buvo įpratęs prieš užmigdamas čiulpti nykštį ar antklodės kampą, vėliau gali vietoje to imti graužti nagus.
Pastebėta, kad nagus dažniau kramto berniukai. Mokslininkai teigia, kad tai taip pat susiję su auklėjimu: juk mūsų visuomenėje berniukams nuolatos peršama mintis, kad vyrai neverkia, vyrai nieko nebijo, vyrai nerodo emocijų.
Poreikis kramtyti nagus paaštrėja stresinėse situacijose, pavyzdžiui, per egzaminą, taip pat gyvenime įvykus reikšmingiems pokyčiams. Gimus naujam šeimos nariui, vaikui gali sumažėti saugumo jausmas, nes jam sunku suvokti, kodėl pakito tėvų elgesys jo atžvilgiu ir reikia dalytis dėmesiu su broliu ar sese. Nagus kramtyti žmogus gali pradėti ir dėl to, kad nebesugeba įvykdyti jam keliamų ar jo paties sau išsikeltų užduočių, pavyzdžiui, gerai besimokantis vaikas gali patirti vidinį stresą, jei suprastėja pažymiai mokykloje, net jei jo niekas dėl to nesmerkia ar nespaudžia. Mažesni vaikai patiria diskomfortą, kai nesuvokia, ko iš jų reikalauja ar tikisi tėvai.
Maždaug 45 proc. paauglių ir beveik kas trečias suaugęs - tiek žmonių pajutę įtampą, nerimą ar nuobodulį pradeda kramtyti savo nagus arba pirštų pagalvėlių odą. Vaikai gali pradėti kramtyti nagus, kai darželyje ar mokykloje tenka išgyventi pereinamąjį periodą - pavyzdžiui, keičiama mokykla ar klasė, sunku sutarti su bendraamžiais, pastebimi prastėjantys pažymiai. Paaugliai su šia bėda dažniausiai susiduria brendimo laikotarpiu, kai nepavyksta rasti bendros kalbos su tėvais ar draugais, dažnai pykstamasi. Tuo tarpu suaugę žmonės gali pradėti kramtyti nagus, kai jaučia įtampą ar jaudinasi prieš svarbią akimirką, pavyzdžiui, darbo pokalbį arba prieš atliekant svarbų gyvenimo sprendimą.
Pasak psichologės Sonatos Vizgaudienės, šis įprotis yra labai paplitęs - juo skundžiasi apie 45 proc. „Priežasčių, kodėl žmonės kramto savo nagus ar pirštų pagalvėles, yra labai daug, bet vienos iš pagrindinių - nerimas, įtampa ir stresas. Kuomet žmogus patiria vieną iš šių jausmų, jam kyla impulsyvus ir nekontroliuojamas noras kramtyti savo nagus. Tai padaręs žmogus pajaučia palengvėjimą, tačiau šis palengvėjimas trunka labai neilgai, todėl vėl norisi kartoti geriau pasijusti padėjusį veiksmą.
Anot psichologės, genetika taip pat gali svariai prisidėti prie šio įpročio atsiradimo - tyrimai rodo, kad jeigu tėvai turėjo polinkį kramtyti nagus ar pirštų pagalvėles, yra 50 proc. tikimybė, kad vaikas taip pat turės šį įprotį. Vaikai dažnai būna linkę kopijuoti tėvų ar globėjų elgesį, todėl įprotis gali susiformuoti ir vaikams stebint savo tėvus.
„Praktikoje yra buvę tokių atvejų, kai žmogus pastebi savo atliekamus veiksmus, tačiau negali jų valdyti - jis teigia, kad visiškai nenori kramtyti savo nagų, tačiau daro tai nepastebėdamas. Visa tai mažina pasitikėjimą savimi ir verčia galvoti, kad esi nebeatsakingas už savo veiksmus. Dažnai žmonės, ant kurių pirštų matosi kramtymo sukeltos žaizdos, pradeda kompleksuoti ir slėpti savo rankas.
Galimos komplikacijos
Ribą, kada šis įprotis tampa patologiniu, nubrėžti nelengva. Jeigu nagai kramtomi tik retkarčiais, nepažeidžiant aplink nagą esančios odos ir nago plokštelės, nerimauti lyg ir nėra pagrindo. Tokiu atveju tai labiau yra estetinė problema, nekelianti pavojaus sveikatai. Tačiau kai aplinkui nagus atsiranda žaizdelių, kyla infekcijos rizika.
Dažniausia nagų kramtymo komplikacija yra minkštųjų audinių, supančių nagą, lėtinis uždegimas, dar vadinamas paronichija. Pro pažeistą odą lengviau prasiskverbia ir herpes bei papilomos virusai, dėl jų ant pirštų ir kitų plaštakų vietų gali atsirasti karpų, pūslelinis bėrimas.
Nuo šio netikusio įpročio kenčia ir dantys. Į burną patenka infekcijos ligų sukėlėjai, kurių yra ant rankų, todėl greičiau galime jomis užsikrėsti. Padidėja ir rizika užsikrėsti koronaviruso infekcija. Gali užklupti ir dantenų, burnos gleivinės ligos, dantys greičiau nudyla, gali imti skilinėti.
Statistika atskleidžia, kad maždaug 30 proc. vaikų, 45 proc. paauglių, 25 proc. jaunuolių ir 5 procentai suaugusiųjų kramto nagus, ir toks jų įprotis atsispindi estetine prasme, rašoma mercola.com. Kai kuriems žmonėms dėl jų nagų išvaizdos klijuojama socialinė stigma varo juos į depresiją, jie izoliuoja save ir vengia veiklų, kurias mėgsta.
5 mažai žinomi nagų kramtymo pavojai:
- Ligas sukeliančios bakterijos. Jūsų nagai yra ideali vieta klestėti bakterijoms, pavyzdžiui, tokioms kaip salmonelės ir E.coli. Kai kramtote nagus, šios bakterijos patenka į burną, o po to ir į visą organizmą, kur gali sukelti infekcijas. Jūsų panagės gali būti net dvigubai purvinesnės nei jūsų pirštai, turint galvoje, kad sudėtinga visą laiką palaikyti švarias panages. Dėl to tai yra pagrindinis užkrečiamų organizmų pernešimo punktas.
- Nagų infekcijos. Nagų kramtytojai dažnai kamuojasi dėl paronichijos - odos infekcijos aplink nagus. Kramtant nagus bakterijos, mielės bei kiti mikroorganizmai gali prasiskverbti pro mažyčius odos įplyšimus ar įbrėžimus, dėl ko oda aplink nagą paraudonuoja, atsiranda patinimų, pūlinių. Šią skausmingą būklę gali tekti šalinti chirurginiu būdu. Pasak Amerikos dermatologijos akademijos, nagų kramtymo sukeliamos bakterinės infekcijos iš tiesų yra labiausiai paplitusi nagų problema.
- Karpos, atsirandančios dėl ŽPV infekcijų. Karpos ant pirštų, sukeltos žmogaus papilomos viruso (ŽPV), yra dažna chroniškus nagų kramtytojus kamuojanti problema. Kramtant nagus šios karpos gali lengvai išplisti burnoje ir ant lūpų.
- Dantų problemos. Nagų kramtymas gali sutrikdyti taisyklingą dantų sąkandį. Jei kramtote nagus, dantys gali pasislinkti iš tinkamos pozicijos, tapti deformuoti, susidėvėti anksčiau laiko ir laikui bėgant nusilpti. Bendrosios odontologijos akademija (JAV) nustatė, kad dažnai kramtantis nagus asmuo per gyvenimą gali papildomai pakloti apie 4000 JAV dolerių dantų tvarkymui.
- Pablogėjusi gyvenimo kokybė. 2014 metais publikuotas tyrimas atskleidė, kad chroniškai nagus kramtantys žmonės jaučia, kad jų gyvenimo kokybė yra daug blogesnė nei nagų nekramtančiųjų. Kuo daugiau laiko praleidžiama kramtant nagus, kuo daugiau nagų kramtoma, kuo labiau matomi nagų pakitimai, tuo labiau blogėja gyvenimo kokybė. Įtampa, kylanti bandant atsispirti nagų kramtymui, kentėjimas dėl nagų kramtymo ar net valgymo, taip pat neigiamai veikia gyvenimo kokybę, skelbia tyrimas.
Ką daryti?
Kadangi nagų kramtymas tiek vaikams, tiek suaugusiems dažnai būna susijęs su psichologinėmis ar psichikos problemomis, jo varginamus pacientus pirmiausiai konsultuoja psichologai, o esant poreikiui ir psichiatrai. Jie nustato šio įpročio priežastį ir ją stengiasi pašalinti - teikia psichologinę, psichoterapinę pagalbą, naudoja įvairias elgesio koregavimo technikas, terapijas, gali skirti ir medikamentinį gydymą.
Jeigu dėl kramtymo pažeista oda ir audiniai aplinkui nagus, patys nagai, prireiks ir gydytojų dermatologų pagalbos. Jie išgydys pažeidimus, o po to rekomenduos prevencines priemones tiems, kuriems sunku atsispirti šiam įpročiui. Tokiais atvejais gali būti naudojamas specialus bespalvis lakas nagams, jis turi kartų ar aštrų skonį ir tokiu būdu atgraso nuo nagų kramtymo. Yra specialių tepalų, kurie suminkština nagus, suteikia jiems lankstumo ir juos nugraužti tampa sunkiau. Kai kurių tepalų sudėtyje taip pat yra nemalonaus skonio medžiagų. Galima nagų odeles ištepti vitaminu E, ypač jei jos kraujuoja, pleišėja. Kai nagai stipriai pažeisti, o pacientas juos vis tiek graužia ir kyla infekcijos, kitų komplikacijų pavojus, nagus pabandykite apklijuoti pleistru.
Tačiau, anot psichiatro-psichoterapeuto E. Stankūno, didelė klaida yra barti, bausti ar gėdinti vaiką dėl apgraužtų nagų. Bausmėmis ir gėdinimu galima pasiekti atvirkštinį rezultatą: kai su stresu ar nerimu nebegalintis savarankiškai susitvarkyti vaikas už tai yra papildomai baudžiamas, jo saugumas ir komfortas dar labiau sumažėja, o poreikis kramtyti nagus tik stiprėja. Jei fiziškai to padaryti neįmanoma, pavyzdžiui, pleistru apklijavus pirštus, vaikas ras alternatyvių nusiraminimo būdų - pradės draskyti odą, vynios plaukus ant piršto ir juos raus, barbens pirštais, gali net pradėti mikčioti.
Besistengiantys atsikratyti žalingų įpročių dažnai juos siekia keisti kitais, pavyzdžiui, metantys rūkyti žmonės dažnai užuot rūkę suvalgo saldainį arba pradeda kramtyti gumą, taip tarsi numalšindami kilusią įtampą. S. Vizgaudienė pataria: „Vis dėlto pirmiausia reikėtų pradėti sąmoningai „dirbti“ su savo mintimis ir elgesiu. Žmogus turėtų analizuoti savo veiksmus, o pastebėjus, kad kyla noras kramtyti savo nagus ar pirštų pagalvėles, vertėtų atsiminti, kas tai sukėlė, kokia tuo metu buvo savijauta ir panašiai.
„Jeigu pavyksta pastebėti, kad jaučiate įtampą ir jau keliate ranką burnos link, reikėtų save tuo momentu sustabdyti. Šiam procesui reikia pasiruošti ir nusiteikti, jis negali būti tai daromas, tai vėl stabdomas - jeigu siekiate atsikratyti įpročio, tai turi būti jūsų prioritetas. Tačiau jei nepavyksta savęs stebėti ar kontroliuoti, gali padėti nagų izoliavimas pleistrais arba pirštinėmis. K. Račkauskienė priduria: „Šiais skysčiais žmonės pasitepa savo pirštus, o kai medžiaga sudžiūva, ant pirštų susiformuoja karti plėvelė.
Svarbu stebėti nagų būklę, t. y. nuolat juos kirpti (trumpus nagus kramtyti sunkiau).
6 paprasti patarimai, padėsiantys nebekramtyti nagų:
- Užsirašinėkite, kas jus verčia kramtyti nagus, pavyzdžiui, nuobodulys, televizoriaus žiūrėjimas ir t. t., ir stenkitės, kiek įmanoma, vengti tų dalykų;
- Pirštų galiukus apsiklijuokite pleistriukais arba izoliacine juosta;
- Pasirūpinkite, kad nagai visada būtų apkarpyti ir sutvarkyti; jei esate moteris, lakuokite - nenorėsite gadinti manikiūro;
- Užimkite rankas kitomis veiklomis, pavyzdžiui, mezgimu;
- Išbandykite elgesio terapiją, pavyzdžiui, įpročių panaikinimo mokymus;
- Pirštų galiukus patepkite nemalonaus skonio medžiagomis (actu, alijošiaus sultimis, aštriu padažu ar kitokiomis kartaus skonio medžiagomis).
Taip pat skatinama išbandyti emocinės laisvės techniką (ELT). ELT yra galingas savipagalbos metodas, galintis padėti greitai sumažinti emocinį prisiminimų ar incidentų poveikį, kuris sukelia emocinį stresą. Ši technika labai efektyvi valdant kasdienį stresą bei vaduojantis nuo įvairiausių priklausomybių. Iš esmės ELT yra psichologinės akupresūros forma, paremta tais pačiais pagrindiniais meridianais, kaip ir tradicinė akupunktūra, tik vietoj adatų pasirenkami tapšnojimai pirštais (ant galvos ar ant krūtinės). Tapšnojant reikia galvoti apie konkrečią problemą ir sakyti pozityvius teiginius.
Svarbu suprasti, kad nagų kramtymas - nevalingas veiksmas, kurio tiesiog negalima kontroliuoti. Nagų kramtymas, tai psichologinės traumos išraiška. Kai vaikas baudžiamas - savo baimę jis išreiškia įvairiais fiziniais veiksmais: nagų kramtymu, pirštų barbenimu, nevalingu kojų judinimu arba siūbavimu ir t.t. Dauguma tėvų pyksta ir širsta kai vaikai kramto nagus. Anot psichiatro-psichoterapeuto E. Stankūno, didelė klaida yra barti, bausti ar gėdinti vaiką dėl apgraužtų nagų. „Nagų kramtymas nėra nevalyvumo išraiška. Kaip žinoma, nagų kramtymo priežastis yra santykinis vidinio saugumo arba vidinio komforto sumažėjimas. Tikėtina, kad kažkas konfliktiško vyksta vaiko santykiuose su artimaisiais ar kitais jam svarbiais žmonėmis - klasiokais, draugais. Vidinis konfliktas gali vykti ir santykyje su savimi tarp vidinio savęs įsivaizdavimo ir realybės reikalavimų. Į sąmonės lygmenį ištraukus nerimą ar stresą keliančią priežastį ir ją neutralizavus, nagų kramtymas baigsis savaime“, - pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas E. Stankūnas.
Jei žmogus ilgą laiką kramto nagus, reikia aiškintis gilumines priežastis. Suaugusiems žmonėms ir paaugliams, kurie geba žodžiais nupasakoti savo būsenas ir jausmus, gerai padeda psichoterapija. Dirbant su mažais vaikais, pasitelkiamas žaidimų metodas, kuris leidžia išsiaiškinti, kas vaikui sukėlė tokį didelį stresą, kad jis pradėjo save raminti kramtydamas nagus. Sužinojus priežastis, tam tikrais atvejais galima jas pašalinti, pavyzdžiui, jei vaikas patiria patyčias mokykloje, galima užkirsti joms kelią.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
- Atskleista Geriausia Diena Gimti: Kosmobiologiniai Tyrimai, Keisiantys Sveikatos Požiūrį!
- Nepraleisk! Įspūdingi ir šilti sveikinimai gimtadienio proga draugei Viktorijai, kurie sužavės ją iš karto!