Su problema, kai vaikas nenori valgyti, susiduria nemažai tėvų. Norint suprasti vaiko nevalgumo priežastis, pirmiausia reikia išsiaiškinti, iš kur jos kyla. Vaiko nevalgumas, jei jo nekamuoja sveikatos bėdos - išsprendžiama problema. Žinoma, laiko ir pastangų tam prireiks, tačiau pasistengus galima pamaitinti ir didžiausią nevalgiuką. Tereikia pasitelkti kantrybę, vaizduotę bei pasiruošti skirti tam laiko.
Apetito Stokos Priežastys
Apetito stoką lemia įvairūs faktoriai:
- Aplinka (karštis, šaltis).
- Pokyčiai šeimoje (išsiskyrė tėvai, gimė brolis ar sesuo).
- Patiriamas stresas, psichologinės traumos.
- Aplinkos pasikeitimas (išvykimas į kelionę).
- Įvairios ligos.
Dažnai apetito stoką lemia ir genai - pavyzdžiui, jei vaiko seneliai buvo nevalgūs, tikėtina, jog ir vaikas skųsis apetitu. Dažnai vaikai yra linkę perimti ne tėvų, o senelių savybes, taip pat ir mitybos įpročius. Valgumas dažniausiai kinta su amžiumi - kai vaikas auga, jo apetitas kyla. Todėl nevalgumo problema yra kintama - vaikas gali nenoriai valgyti, o po kelių metų jo apetitas gali padidėti. Ypač tai pastebima paauglystės laikotarpiu, kuomet vaikams nuolat kyla nenumaldomas alkis. Vaikas, kuris mažai juda, nėra fiziškai aktyvus, dažniausiai stokoja apetito. Todėl norint pakelti vaikui apetitą, būtina pasirūpinti, jog šis daugiau judėtų, atliktų įvairias fizines veiklas, dažniau būtų lauke, gamtoje. Judėjimas skatina apetitą, todėl dažniau judantis vaikas daugiau ir suvalgo, išgeria skysčių.
Svarbi Psichologinė Vaiko Būsena
Jei vaikas skundžiasi apetitu, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar vaikui negresia kokia nors liga. Rekomenduotina įsitikinti, ar vaiko nekamuoja aukšta temperatūra, ar šis nėra apsinuodijęs, nevemia, neviduriuoja. Jei vaikas yra sveikas, tuomet galima pasitelkti įvairius būdus vaiko apetitui sukelti. Specialistai teigia, jog negalima vaikų valymo paversti kančia. Daugelis vaikų specialistų teigia, jog su vaikais apie maistą būtina kalbėtis, bendrauti su jais valgant, nes tik tuomet kartu praleistas laikas bus turiningas ir smagus. Be to, versti valgyti vaiko nederėtų, mat tai jam asocijuotųsi su neigiamomis emocijomis, o kasdieninio valgymo jis ne lauktų, o pradėtų bijoti. Svarbu ir kalbėjimo tonas - būtina su vaiku kalbėti ramiai, nepykti ir nerėkti.
Kaip Paskatinti Vaiko Apetitą
Svarbu atminti, jog vaiko apetitą galima išsiugdyti, tačiau visą valgymo procesą reikėtų paversti savotišku žaidimu. Žinoma, jei tėvai neturi tiek daug laiko, galima mažinti patiekalo porcijas, dalinti jas pusiau. Pavyzdžiui, vietoje vieno kepsnio iškepti daugybę mažų kepsniukų gabaliukų, vietoje vieno sumuštinio - daug gabaliukų mažų sumuštinių. Tokiu atveju vaikas išalkęs prisimins ant stalo patiektą maistą ir po kiek laiko vėl paims gabalėlį. Be to, daugelis specialistų akcentuoja tai, jog svarbu parinkti ir patiekalo temperatūrą - maistas negali būti nei per šaltas, nei per karštas. Jei vaikas vieną kartą nusidegins bevalgydamas maistą, jo atmintyje vis iškils prisiminimai apie šį nemalonų jausmą.
Pagrindiniai Apetitą Sukeliantys Veiksniai
- Apetitą sužadina gražiai patiektas maistas.
- Naudokite įvairius augalinius prieskonius, pavyzdžiui, bazilikus, rozmarinus.
- Prisiminkite dailės pamokas ir pasitelkite fantaziją - iš patiekalų pagaminkite kirmėlaites, šuniukus, driežiukus, mašinas ar mažas lėles.
- Nepamirškite, jog svarbu ir tai, kokioje aplinkoje mažylis valgo - ar ten jam malonu, patogu, ar jūsų santykis su vaiku artimas, ar jūs nesate susipykę.
- Neverskite vaiko valgyti per prievartą.
- Prieš pagrindinius valgius neleiskite vaikams kramsnoti saldžių užkandžių, nes jie slopina apetitą.
- Daugelis tėvų vaiko nevalgumo problemas akcentuoja jiems girdint, todėl vaikui atrodo, jog valgymas virto savotiška kančia, bausme.
- Valgio metu vaikui reikėtų duoti atsigerti kuo daugiau vandens - mažesniesiems kramtant dažnai džiūsta burna, todėl jie mažiau suvalgo.
- Žaidimu paverskite tik patį patiekalą, tačiau venkite žaidimų prie stalo.
- Verta nepersūdyti ir nepersaldinti gaminamo maisto, antraip vaikas pripras prie tokių skonių ir vėliau nenorės tokio maisto kaip košė, daržovės ar mėsa.
Psichologinės Pasekmės ir Tėvų Elgesys
Pavojų tokiame tėvų elgesyje, siekiant pamaitinti vaiką nevalgiuką pasitelkus įvairiausias gudrybes, pasak psichoterapeutės, slypi labai daug: Pirmiausia ignoruojamas vaiko poreikis pačiam nuspręsti ar parodyti, kada jis nori valgyti, kada - ne. Taip vaikas neišmoksta jausti organizmo poreikių, fiziologinio alkio, nesuvokia, kada ateina sotumas. Vaikas permaitinamas ir programuojamas kaip norma persivalgymas. Skatinamas nesąmoningas valgymas, kas sukelia antsvorio riziką. Vystosi emocinis valgymas. Maistas sureikšminamas, tarsi tai būtų svarbiausias dalykas pasaulyje, tokiu būdu sustiprinamas emocinis valgymas. „Pasekmės labai skaudžios ir fiziškai, ir psichologiškai. Nutukimo paplitimas tarp vaikų vis didėja. Toks tėvų elgesys tikrai prie to prisideda. Vaikas mokomas valgyti, kai net nenori. Nesąmoningas maitinimas ar papirkinėjimas desertais tikrai nepaskatins vaiko valgyti sveiko maisto“, - teigė gydytoja dietologė R.Audickienė.
Tėvai labai dažnai maistą vaikams naudoja kaip atpildą už gerus akademinius pasiekimus, už gerą elgesį, pvz., kad susitvarkė kambarį ar atliko paskirtą užduotį. Taip pat maistas naudojamas kaip vaiko nuraminimo būdas ar kaip vienintelis šeimos kartu praleidimo būdas. Pasak psichoterapeutės, tėvai taip elgiasi iš nerimo, kad vaikas liks alkanas: „Nuo pat gimimo mamos ir tėčiai atiduoda visą meilę ir rūpestį. Rūpinasi jo fiziologiniais poreikiais, kad būtų pamiegojęs, sausas ir pavalgęs. Pavalgęs, vadinasi, laimingas. O visi tėvai nori, kad jų vaikai būtų laimingi. Dėl to griebiamasi įvairiausių metodikų, nepagalvojant apie ilgalaikes pasekmes ir ko iš tikro mokome savo vaikus“. Tokiu būdu vaiko psichikoje ir fiziologiškai nesiformuoja fiziologiniai alkio ir sotumo jausmai (pvz., sustojama valgyti, kai jau ateina sotumas, o ne tuomet, kai pusiau pasisotinama); neišmokstama sąmoningo valgymo, kai galime sustoti, būti čia ir dabar, pasimėgauti kvapu ir skoniu; išmokstama labai žalingo emocijų valdymo būdo - emocinio valgymo.
Patarimai Tėvams
Kalbant apie „nevalgiukus“, psichoterepeutė R.Audickienė patarė tėvams pirmiausia įsiklausyti ir išgirsti vaiką bei jo poreikius (o ne savo nerimastingas mintis). Tuomet leisti vaikui išalkti (galbūt tai bus keturios, o gal ir septynios valandos). „Svarbiausia, kad nebūtų užkandžių. Jei vaikas jau žino, kad dabar pasispyriojus vėliau gaus užkandžių, ar tik to, kas jam skanu, tai ir nenustos atsisakinėti valgyti. Reikia nebijoti vaiko emocijų. Tikrai taip, jis supyks, kad negauna taip, kaip yra įpratęs. Ir mes turime žinoti, ką mes, kaip tėvai, turime daryti su vaiko pykčiu. Padėjus vaikui nusiraminti, toliau reikia išlikti ramiems ir pakartoti, kad „gali rinktis: arba lieki alkanas, arba valgai, kas paduota, arba pasiimk, ką tik nori“ (šiuo atveju reikia pasirūpinti, kad namuose nebūtų nieko kito)“, - patarė gydytoja dietologė.
Ši metodika veiks, esant reguliariam valgymui, kai visa šeima valgo tą patį maistą. Jei kas iš šeimos narių komentuos, kad vienas ar kitas produktas neskanu, ar pats nevalgys, tai nereikia tikėtis iš vaiko, kad jis darys kitaip. Dėl to reikia nepamiršti, kad vaikai modeliuoja elgesį. Kaip daro tėvai, darys ir vaikai. Tenka ir tėvams perimti racionalios mitybos įpročius, kas nėra blogai.
Kiti Patarimai, Kaip Padėti „Susidraugauti“ Su Maistu
- Nuo mažens laikykitės mitybos reguliarumo.
- „Nenumeskite“ naujo produkto, jei vaikas atsisakė kelis kartus suvalgyti.
- Nesureikšminkite maisto.
- Neraminkite vaiko emocijų „pakištukais“.
- Nerodykite vaikui netinkamo elgesio, pvz., nevalgykite prie televizoriaus, neužkandžiaukite ir pan.
Dažnos Tėvų Klaidos Maitinant Vaikus
Vaikas „nevalgo“, o mama ar kitas jį prižiūrintis asmuo rodo filmukus, knygutes ar kitais jį dominančiais dirgikliais visaip stengiasi atitraukti vaiko dėmesį nuo valgymo tam, kad galėtų jam sumaitinti, jų manymu, reikiamą maisto „normą“. Arba tėvai bėgioja, vaikšto po kambarius vaikui iš paskos su šaukštu ir siūlo po kąsnį, kalbina, aktyviai maitina, „kol vaikas pagaliau pavalgo“. Tokia patirtis tampa įprasta šeimos gyvenimo dalimi, ir jei apie tai nepaklausi, tėvai patys problemų ar sunkumų linkę ne(be)matyti ir neįvardinti. O gal tai tikrai ne problema? Drįsčiau sakyti, kad problema ir net didelė, kurią kartais būtų galima apibūdinti kaip fizinę ir emocinę prievartą vaiko atžvilgiu.
Kodėl nereikėtų vaiko aktyviai, kaip tėvams atrodo tinkama, maitinti vaiko? Kai vaikas pats ima ir deda maistą į burną taip, kaip jam išeina, tuomet jis domisi maistu, būna susitelkęs į valgymą ir daro tai savo tempu. Jis tyrinėja maisto skonį, kvapą, konsistenciją. Vaikas integruoja įvairius pojūčius ir kartu mokosi, kaip valgyti, kiek kramtyti, jaučia, kada jau norisi ryti, kada imti kitą kąsnį - šitaip formuojasi su maistu ir maitinimusi susiję savireguliacijos įgūdžiai.
Vaikų Mitybos Specialisto Patarimai
„Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorius, vaikų mitybos specialistas doc. Vaidotas Urbonas sako, kad dažniausiai prasčiau valgantys vaikai puikiai auga ir yra visiškai sveiki, tad tėveliams neverta pernelyg jaudintis. Ekspertas pateikia ir pagrindines priežastis, dėl kurių tėvams atrodo, kad vaikas nevalgo:
- Per daug užkandžiauja: Jeigu vaiko svoris atitinka ūgį, vadinasi, vaikas puikiai auga ir jo apetitas yra geras.
- Bijo valgyti tai, ko dar neragavęs: Nemažai vaikų yra tiesiog išrankūs maistui.
- Paveldėtas liesumas: Jei vaiko svoris žymiai atsilieka nuo jų ūgiui nustatytos normos, arba atsilieka netgi ūgis, tiriamas visas vaiko organizmas, tačiau ligų randama retai.
- Neigiamos emocijos: Gali būti, kad vaikas nevalgydamas protestuoja dėl kokių nors neigiamų emocijų namuose.
- Darželis - proga pasikeisti: Išrankūs vaikai darželyje pradeda valgyti įvairesnį maistą.
Doc. V. Urbonas perspėja, kad nutukimas - kur kas didesnė liga nei per mažas svoris. Todėl tėvai, nerimaujantys dėl per mažo vaiko svorio, turėtų prisiminti, kad nutukimas - kur kas didesnė liga nei per mažas svoris.
5 Sutrikusio Apetito Priežastys
Medikai sumažėjusio apetito priežastimis įvardina skrandžio, inkstų bei kepenų ligas. Dar viena labai svari priežastis, kuri lemia sumažėjusį apetitą, yra vaiko nepakankamas fizinis aktyvumas ir netinkama dienotvarkė.
Viena dažniausių priežasčių, kuri lemia dingusį apetitą, yra nekontroliuojamas užkandžiavimas prieš pietus ar vakarienę. Saldumynai sukuria dirbtinį sotumo jausmą, tačiau nusuteikia būtinos energetinės vertės, todėl, jei negalima išvengti saldumynų, juos geriau duoti po valgio. Taip pat prieš maistą negalima duoti duonos, riebių ar rūkytų produktų. Virškinimo aktyvumą mažina pieniškos ir saldžios sriubos. Todėl nereikėtų patiekti jų prieš pagrindinius patiekalus. Mažyliams patiekiamas maistas turi būti subalansuotas. Svarbu, kad maistas ne tik būtų skanus, bet ir turtingas vitaminais, įvairiomis vertingomis maisto medžiagomis. Tiršto maisto užsigėrimas skysčiu taip pat gali pabloginti vaiko apetitą.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Sužinokite, kodėl 1 metų vaikas nenori valgyti pats ir kaip tai išspręsti greitai!
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Neįtikėtina Žemaitijos Kultūros Tarybos Galia – Atraskite Regiono Etninės Paveldas!
- Neįtikėtina pagalba slaugant 90 metų senjorą Lietuvoje – socialinės paslaugos ir neįkainojama parama!