Daugeliui tėvų net savotiškai žavu stebėti, kaip jų vaikas šnarpščia per miegus. Tačiau dėmesio! Daugiau kaip pusė visų 1-4 metų mažylių knarkia, 8 proc. jų - kiekvieną naktį. Su amžiumi didėja skaičius vaikų, kurie šnarpščia reguliariai: knarkia 6 proc.
Vaikai šnarpščia dažnai. Dažniau girdimi kitokie garsai kvėpuojant. Mat, kai kurių vaiku antgerklis, esantis virš balso stygų, toks minkštas ir paslankus, jog kvėpuojant įtraukiamas vidun ir vibruoja. Dėl to įkvėpdamas kūdikis garsiai knarkia, lyg būtų užspringęs; tačiau taip kvėpuoti jis gali be galo. Paprastai taip knarkia kūdikis, giliai kvėpuodamas, o jeigu jis guli ramiai arba miega - kvėpuoja normaliai. Knarkimas susilpnėja, paguldžius ant pilvo. Šis reiškinys praeina savaime su amžiumi, bet vis tik parodykite kūdikį gydytojui.
Pagrindinės Knarkimo Priežastys
Populiariausia vaiko šnarpštimo priežastis - padidėję adenoidai. Adenoidai - tai ryklės tonzilės, limfinio audinio sankaupa nosiaryklės skliaute. Adenoidai - organizmo imuninės sistemos dalis. Dauguma vaikų serga lėtiniu kosuliu ir peršalimu, todėl adenoidai dažnai būna padidėję. Tai blokuoja erdvę nosytėje. Paprastai vaikas dar gali kvėpuoti nosimi, bet jam tai daryti sunkiau ir jis kvėpuoja triukšmingai.
Šnarpšimo ir nosies užgulimo peršalus priežastis gali būti tiek padidėję adenoidai, tiek visos nosiaryklės patinimas, taip pat - gleivių išskyros.
Dažnai nosies užsikimšimą sukelia lėtinės alergijos, taip pat padidėję adenoidai ar tonzilės. Padidėję adenoidai dažniausia stebimi 2-7 m.
Vaikai, kurių tėvai rūko, šnarpščia dažniau. Dar viena priežastis, kurią reikia paminėti - pasyvus rūkymas.
Kvėpavimas Per Burną ir Jo Poveikis
Jau 1909 m. publikuotas straipsnis skelbė apie kvėpavimo per burną neigiamą poveikį vaiko miego kokybei, vystymuisi ir gebėjimui susikoncentruoti. Vienas straipsnio autorių išskyrė veido bruožus, kurie būdingi vaikams, kvėpuojantiems per burną. Tokie vaikai pasižymi mažesniu apatiniu žandikauliu, neišraiškingu smakru, siauru ir aukštu gomuriu, kartais ilga ir kumpa nosimi, dažniau nei bendraamžiams gendančiais dantimis.
Tačiau įprotį kvėpuoti per burną gali lemti ir genetiniai bei aplinkos veiksniai, tokie kaip per trumpas liežuvio pasaitėlis ar labai maža nosis. Įtakos taip pat turi ilgai užtrukęs maitinimas buteliuku, nykščio arba pirštų čiulpimas, ilgai trunkantis ir dažnas čiulptuko naudojimas, netgi dažnas persivalgymas ar per šilta aplinka. Įrodyta, jog vaikui per dažnai naudojant čiulptuką, net 25 proc. 2012 m. atliktas tyrimas nustatė, jog vaikai, kurie miego metu kvėpuoja per burną, ryte atsikelia pavargę, dėl to negeba susikoncentruoti.
Taip pat dėl kvėpavimo per burną miego metu vaikas gali knarkti, o dėl netaisyklingos liežuvio padėties burnoje gali atsirasti miego apnėja. Natūraliai ramybės būsenoje, taip pat ir miego metu, liežuvis turi būti prisispaudęs prie gomurio. Tokioje padėtyje esantis liežuvis neužkrenta ant kvėpavimo takų ir leidžia orui keliauti pro nosį į plaučius ir atgal. Be to, kai liežuvis yra prisiglaudęs prie gomurio, o lūpos - sučiauptos, burnoje ir nosyje susidaro slėgio skirtumas, dėl to pro nosį įkvėptam orui yra dar lengviau keliauti į plaučius.
Jeigu vaikas kvėpuoja per burną, jo liežuvis guli ant apatinių dantų. Stebėkite ir įvertinkite, ar vaikas kvėpuoja per burną, tai nesunkiai pastebima, kai vaikas yra susikoncentravęs į kokią nors veiklą, pavyzdžiui atlieka namų darbus, žiūri televizorių ar žaidžia. Taip pat reikia pastebėti kaip miego metu vaikas kvėpuoja - per burną ar pro nosį, knarkia ar ne. Jeigu dieną vaikas 40 proc. ar daugiau laiko kvėpuoja per burną, tai jau yra ženklas, jog šį įprotį būtina keisti, ieškant priežasčių.
Kvėpuojantis pro burną vaikas linkęs sirgti kvėpavimo organų ligomis, nes jis nuolat įkvepia neapvalomą nuo dulkių šaltoką orą. Tokio vaiko burnytė nuolat atvira ir išsausėjusi.
„Tyrimai rodo, kad kai kuriems vaikams, kvėpuojantiems per burną, pasireiškia elgesio problemų, kurios savo simptomais panašios į hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromą. Klaidinga manyti, kad vaikas, kuris nuolat kvėpuoja pro burną, sąmoningai priima tokį sprendimą ar tiesiog turi tokį įprotį. Tai antras svarbus požymis, į kurį tėvai turėtų atkreipti dėmesį.
Knarkimo Pavojai ir Pasekmės
Kvėpavimo sutrikimai naktį dažnai neigiamai paveikia vaiką: knarkiantys vaikai dvigubai dažniau kenčia dėl chroniško naktinio kosulio. Be to, jie dažniau serga peršalimo ligomis ir ausų infekcijomis. Knarkimas turi įtakos vaiko mokslams. Vaikams reikia energijos, kad galėtų susikoncentruoti per pamokas, o ją suteikia gilus, ramus miegas. JAV buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad tarp knarklių prastai mokosi beveik dvigubai daugiau vaikų - 30,6 proc.
Knarkimas tampa problema, kai vaikas knarkia garsiai, ir tai trukdo jo paties miegui: jis dažnai prabunda, jam sunku kvėpuoti. Vaikai su miego apnėja irgi gali būti paniurę, irzlūs ar kaprizingi.
Knarkiant gali pasireikšti labai pavojingas kvėpavimo sutrikimas, vadinamas obstrukcine miego apnėja. Nutrūkus kvėpavimui, kraujyje sumažėja deguonies ir padaugėja anglies dioksido. Dėl deguonies stygiaus labiausiai kenčia smegenys. Nevalingai įsitempia visi kvėpavimo raumenys, ir žmogus stipriai įtraukia oro, kad oro srovė nugalėtų kliūtis kvėpavimo takuose, oras patektų į plaučius ir žmogus neuždustų. Tokiu momentu neretai prabundama.
Vaikas, patyręs keliolika apnėjos epizodų per naktį, paskui dieną gali būti vangus, pavargęs. Palyginimui įsivaizduokite, kad kažkas 15-30 kartų per naktį jus baksnoja. Miego apnėja labiau paplitusi tarp vaikų, kurie turi viršsvorį.
Apnėjų metu, sutrikdomas normalus kvėpavimo ritmas, dėl protarpinio kvėpavimo sustojimo gali sumažėti deguonies ir padidėti anglies dioksido kiekis organizme: „Ši būklė gali turėti reikšmingų pasekmių vaiko sveikatai, augimui ir sklandžiam vystymuisi.
Ką Daryti, Jei Vaikas Knarkia?
Jei jūsų sūnus ar dukra knarkia, pasikonsultuokite su vaikų gydytoju. Jis apžiūrės vaiką ir, esant būtinybei, nukreips pas gerklės-nosies-ausų specialistą. Jeigu bent į kelis šiuos klausimus atsakėte TAIP, reikėtų kreiptis pagalbos, ištyrimui: Ar vaikas miego metu daug juda ir sukinėjasi? Dažnai problemos jau būna išspręstos, o netinkami įpročiai pasilikę.
Daugeliui vaikų su obstrukcine miego apnėja reikalingas visos nakties miego tyrimas. Jis atliekamas specializuotoje miego laboratorijoje, stebint kvėpavimą, širdies ritmą ir miego trukdžius. Šis tyrimas vadinasi polisomnografija ir yra atliekamas nakties metu: registruojamas knarkimas, jo sukeltos kvėpavimo pauzės, fiksuojama, kaip kinta deguonies įsotinimas kraujyje, kaip knarkimas veikia miego struktūrą (kokybę), ar neturi įtakos širdies darbui.
Knarkimo gydymas priklauso nuo priežasties, kodėl vaikas knarkia. Kartais pakanka išplauti nosytę jūros vandeniu ar išgydyti slogą. Jei priežastis - padidėjusios tonzilės ar adenoidai, LOR gydytojas rekomenduos gydymą jiems. Tačiau ne visiems mažiesiems pacientams gali padėti operacija. Kai kurie iš jų knarkia ir po operacijos. Tokiais atvejais priežastis gali būti ne tik anatominės kliūtys, bet ir viršutinių kvėpavimo raumenų funkcijos sutrikimas.
Daugumai vaikų su miego apnėja padeda tonzilių ir adenoidų šalinimas. Kai kuriems vaikams reikalingas gydymas, vadinamas „tęstiniu teigiamu kvėpavimo takų spaudimu“, kai naktį uždedamas specialus prietaisėlis. Jei knarkimas prasidėjo padidėjus svoriui, rekomenduojama jį sumažinti.
Knarkiantį vaiką, kuriam išoperuoti adenoidai, turi kelis kartus per metus konsultuoti ausų, nosies, gerklės ligų gydytojas, nes adenoidai gali ataugti, gali būti nosies pertvaros defektų ir kitų knarkimo priežasčių. Vaiką turi pakonsultuoti gydytojo alergologas, kad patvirtintų arba paneigtų alerginės slogos buvimą. Kambaryje neturi būti sausa ir ne per drėgna. Kambario oro drėgmė turi būti 50-60 proc. Pagalvė būtų patogi. Pernelyg aukšta pagalvė provokuos knarkimą, kadangi nepatogiai sulenkiamas kaklas.
Elektroninės informacijos erdvėje pasirodė žinių apie nesudėtingo įtaiso, panašaus į žinduką, pavadinto EKSTRA-LOR, taikymą knarkimui šalinti. Apie jo taikymą vaikų knarkimui gydyti sprendžia vaikų ausų, nosies, gerklės ligų gydytojai.
Statistika
Statistiniai duomenys apie knarkimą tarp vaikų:
- Daugiau kaip pusė visų 1-4 metų mažylių knarkia.
- 8 proc. 1-4 metų mažylių knarkia kiekvieną naktį.
- 6 proc. vaikų knarkia reguliariai.
- Knarkimas labiau būdingas berniukams: knarkia 63 proc. berniukų ir 58 proc. mergaičių.
| Amžiaus grupė | Knarkiančių vaikų dalis |
|---|---|
| 1-4 metai | >50% (protarpinis), 8% (kasnakt) |
| Vyresni vaikai | 6% (reguliariai) |
žymės: #Vaika
Panašus:
- 2 metų vaiko knarkimas: pagrindinės priežastys ir veiksmingi sprendimai tėvams
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Vaikų naktiniai prabudimai ir verkimas: sužinokite tikrąsias priežastis ir efektyviausius sprendimus!
- Vaiko auginimo atostogos iki 3 metų Lietuvoje: Viskas, ką privalote žinoti apie įstatymus ir teises!