Tinkama mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą vaiko augimą, vystymąsi, bei gerą jo sveikatą. Netinkamas kūdikio maitinimas didina susirgimų riziką, o taip pat tiesiogiai bei netiesiogiai prisideda prie maždaug 35% vaikų iki penkerių metų amžiaus mirčių. Ankstyvas maistinių medžiagų trūkumas arba jų disbalansas yra siejamas su ilgalaikiais augimo, vystymosi bei sveikatos sutrikimais.
Manoma, kad netinkama vaiko mityba pirmaisiais dviem gyvenimo metais gali lemti augimo slopinimą, todėl užaugęs vaikas gali būti iki dviejų centimetrų žemesnis už savo ūgio potencialą. Yra svarių mokslinių įrodymų, kad suaugusieji, kurių mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje buvo netinkama, yra mažiau pajėgūs tiek fiziškai, tiek ir protiškai.
Taip pat pastebėta, kad moterų, kurių mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje neatitiko jų tuometinių poreikių, turi reprodukcinių sutrikimų, gimdymai būna sunkesni, o jų kūdikiai dažnai gimsta mažesnio svorio. Taigi, kai dauguma kūdikių maitinami netinkamai, tai jau tampa ne tik asmenine, bet ir visuomenės sveikatos problema. Juk būtent šie vaikai, kurie dėl prastos mitybos užaugę turės įvairių sveikatos problemų, ir yra mūsų ateities visuomenė.
Motinos pieno svarba
Motinos pienas yra geriausias kūdikio maistas tiek dėl savo trumpalaikės, tiek dėl ilgalaikės naudos kūdikiui ir motinai. Jis teigiamai veikia kūdikių išgyvenamumą ne tik dėl tiekiamos energijos ir maistinių medžiagų, bet ir dėl apsauginių imunologinių faktorių. Išimtinis žindymas turi įtakos tokiems svarbiems aspektams kaip fizinis augimas, neurologinis vystymasis, skonio priėmimas, alergijos rizikos mažinimas, dantų sąkandžio sutrikimai ir ryšys tarp vaiko ir mamos.
Motinoms žindymas siejamas su mažesne invazinio krūties vėžio ir kiaušidžių vėžio rizika, greitesniu įprasto svorio atgavimu. Išimtinis žindymas yra kūdikio maitinimas tik motinos pienu (motinos ar donorės), neduodant jokių kitų skysčių ar maisto (išskyrus oralinės rehidracijos skysčius, vitaminus, mineralines medžiagas ar vaistus, jeigu reikia).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras 2022 m. išleido papildytas Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijas Lietuvos gyventojams. Pasaulio sveikatos organizacija ir UNICEF rekomenduoja išimtinai žindyti iki 6 mėn. Rekomendacijos nurodo, jog išimtinis žindymas turėtų būti skatinamas mažiausiai 4 mėnesius (17 savaičių). Siektinas tikslas - išimtinis ar vyraujantis žindymas apie 6 mėnesius (26 savaites).
Motinos pienas gali patenkinti pusę ar daugiau energijos poreikio 6-12 mėnesių kūdikiui ir trečdalį energijos poreikio bei kitų maistinių medžiagų poreikio 12-24 mėnesių vaikui. Motinos pienas ir toliau teikia geresnės kokybės maistines medžiagas nei papildomas maistas, taip pat susijęs su apsauginiais veiksniais. Motinos pienas yra pagrindinis energijos ir maistinių medžiagų šaltinis ligos metu ir mažina nepakankamai maitinamų kūdikių mirtingumą.
Papildomas maitinimas
Kai išimtinai žindomiems kūdikiams sukanka 6 mėnesiai, sunku patenkinti jų mitybos poreikius, ypač energijos, geležies ir cinko. Be to, dauguma kūdikių jau būna pakankamai išsivystę, kad galėtų gauti kito maisto. Pavėluotas PM įvedimas gali turėti įtakos augimui ir neurologiniam vystymuisi, o ankstyvas PM įvedimas gali padidinti infekcijos ir hospitalizavimo riziką.
Teigiama, kad 4-6 mėnesių amžius yra „jautrusis laikotarpis“ (tai ribotas laikotarpis, per kurį smegenys yra ypač imlios patirties poveikiui), per kurį galima pasiūlyti naujų skonių. Amžius yra vienintelis parametras, pagal kurį sprendžiama, kada pradėti PM kūdikiui, neturinčiam su rijimu susijusių problemų. Laikotarpis, kada galima pradėti PM, yra nuo 4 iki 6 mėnesių amžiaus.
Ankstyvas PM įvedimas iki 4 mėnesių amžiaus gali kelti užspringimo riziką, padažnėti ūmių gastroenteritų ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų, sutrikti geležies ir cinko, gaunamų iš motinos pieno, biologinis prieinamumas, o pienas gali būti pakeistas kitais, ne tokiais maistingais maisto produktais (netinkamais motinos pieno pakaitalais). Maitinant motinos pienu pirmus 4-6 mėnesius, kūdikiui nereikia jokio papildomo maisto ar skysčių.
Kietą maistą vaikams reikia duoti kramtyti tada, kai jie yra tam pasirengę - vidutinis vaiko amžius yra 6-7 mėnesiai. Jei tuo metu jie negauna kieto maisto (skirtingai nuo tiršto maisto, kurį galima duoti bet kada po gimimo), vėliau jie gali sunkiai jį priimti, nesugebėti kramtyti, atsisakyti kieto maisto arba vemti.
Lietuvos dietologų draugija teigia, kad „jei sklandžiai augantis išimtinai žindomas kūdikis nuo 4 iki 6 mėn. amžiaus (imtinai) ima aktyviai domėtis maistu (t. y. Ne visi PM skirti maisto produktai yra vienodai maistingi. Tėvai dažnai pasikliauja lengvai prieinamais produktais, kuriuos galima įsigyti parduotuvėse.
Kai kuriuose komerciniuose kūdikių maisto produktuose yra per daug sočiųjų arba transriebalų, laisvųjų cukrų ir druskos, todėl vaikas gali susirgti neinfekcinėmis ligomis. Dirbtiniai saldikliai ir kiti maisto priedai kūdikių maiste taip pat kelia susirūpinimą dėl sveikatos, nes jie gali paskatinti vėliau gyvenime vartoti daugiau cukraus. Mažiems vaikams skirtų komercinių maisto produktų pernelyg saldus skonis gali turėti įtakos vėlesniems skonio pasirinkimams ir įpročiams.
Vaisių tyrė dažnai yra pagrindinė tokių maisto produktų sudedamoji dalis, ir net tariamai pikantiškuose ar daržovių pagrindu pagamintuose produktuose vaisiai nurodomi kaip pirmoji sudedamoji dalis pagal kiekį. Saldūs vaisių skoniai užgožia daržovių skonį, nors ne tokie saldūs produktai padėtų kūdikiams priimti ir pamėgti įvairesnius skonius.
Kiek kūdikis turi suvalgyti pagal amžių
Per pirmus kūdikio gyvenimo metus mažylis paauga net 25cm, o jo svoris padidėja apie 3 kartus. Nors tiksliai pasakyti, kiek turi kūdikis suvalgyti motinos pieno ar kieto maisto, sunku (juk kiekvienas mažylis yra skirtingas), yra nurodomos bendrosios rekomendacijos, atsižvegiant į kūdikio svorį:
- 10 dienų - 2 mėnesiai: 1/5 kūno masės (600-900 ml/parą)
- 2-4 mėnesiai: 1/6 kūno masės (800-1000 ml/parą)
- 4-6 mėnesiai: 1/7 kūno masės (900-1000 ml/parą)
- 6-8 mėnesiai: 1/8 kūno masės (1000-1100 ml/parą)
- 8-12 mėnesiai: 1/9 kūno masės (1000-1200 ml/parą)
Verta žinoti formulę, kad kūdikio ir mažo vaiko skrandžio talpa yra apie 30 g/kilogramui kūno svorio. Tad, jūsų 1 metų kūdikis sverdamas 10kg turės apie 300g skranduko talpą.
Kūdikio skrandžio talpa pagal amžių:
- Gimusio naujagimio skrandžio talpa 5-10 ml.
- 7 dienų naujagimio skrandžio talpa yra 40-60 ml.
- 1 mėnesio kūdikio skrandžio talpa siekia 80-150 ml.
- 6-9 mėn. kūdikio skrandžio talpa siekia 250 g.
- 9-12 mėn. - 285 g.
- 12-13 mėn. - 345 g.
Žinoma, reiktų nepamiršti, kad sotus žmogus (ar tai vaikas ar suaugęs) nelygu maksimaliai užpildytas jo skrandis. Šie skaičiai yra orientaciniai. Žindymo, o ypač primaitinimo etapas dažnai yra pilnas iššūkių ir neretai atrodo, kad mažylis nieko ar per mažai suvalgo, tad šie skaičiai padės suprasti, kad viskas yra gerai. Svarbiausia maisto kokybė, jo įvairovė ir galiausiai - jūsų kantrybė. 😉
1-2 metų vaiko mitybos ypatumai
Sulaukus pirmojo gimtadienio mažylis paprastai ragauja tai, ką randa ant bendro šeimos stalo. Tačiau jo maistas turi būti šiek tiek „adaptuotas“, tai reiškia, neturi būti per sūrus, saldus, aštrus. Pirmaisiais gyvenimo metais vyksta itin spartus vaiko augimas. Antrais gyvenimo metais mažylis valgo 4-5 kartus per dieną, tinka beveik visi maisto produktai. Tiesa, vaikas tampa išrankesnis maistui, nuolat keičiasi jo norai, skonis.
Tokio amžiaus vaikas valgo: netrintas košes, troškintus mėsos ir žuvies kukulius, garuose troškintus kotletus, apkepus, smulkiai pjaustytas daržoves. Apetitui pagerinti prieš pietus galima pasiūlyti truputį salotų mišrainės, pomidorų, kopūstų. Nesugebančiam kramtyti daržovės tarkuojamos ir skaninamos aliejumi.
Kaip suprasti, kad vaiko mityba nevisavertė
Apie tai, kad vaiko mityba yra nevisavertė, byloja pakitęs elgesys: tampa dirglus, neramus, greitai keičiasi nuotaikos, pavargsta. Tiriant kraują gali būti aptikta mažakraujystė. Nesubalansavus mitybos gali atsilikti ir fizinė raida.
Sveikatai palankūs produktai vaikų mityboje
Vaikų maitinimo aprašas rekomenduoja atsižvelgti į maisto produktų sezoniškumą. Taip ne tik sutaupysite pinigų, nes sezoniniai vaisiai ir daržovės paprastai būna pigesni, bet sezoniniai maisto produktai sveikesni ir šviežesni, turintys daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų ir antioksidantų.
Vaikams maitinti rekomenduojami šie maisto produktai: daržovės, vaisiai, uogos, bulvės ir jų patiekalai, šviežiai spaustos sultys, daržovių ir vaisių kokteiliai, išskyrus citrusinių vaisių ir vynuogių. Viso grūdo produktai ir ankštinės kultūros. Rauginti nesaldinti ir nepersūdyti pieno gaminiai. Liesos mėsos ir žuvies patiekalai, geriau gaminti iš šviežios mėsos ir žuvies nei šaldytos. Kuo mažiau vartoti rafinuotus, rečiau sočiuosius riebalus, kuo dažniau rinktis nerafinuotus augalinius aliejus (linų sėmenų, kanapių, migdolų, alyvuogių, rapsų ir t.t.) kurie jautrūs temperatūros ir aplinkos poveikiui. Terminiam apdorojimui dažniau kokosų aliejų ir lydytą sviestą.
Mitybos patarimai tėvams
- Visuomet rūpinkitės, kad valgymo metu Jūsų vaikas gautų bent kruopelytę šviežių daržovių ir vaisių.
- Visus rafinuotus produktus (kruopas, miltus, cukrų, aliejų, druską) keiskite kuo dažniau į nerafinuotus maisto produktus.
- Gaminant pusryčius, reikia orientuotis į daugiau angliavandenių turinčius produktus t.y. įvairios košės (grikiai, kukurūzai, soros, avižos, ryžiai) ir švieži ar džiovinti vaisiai ir daržovės, priklausomai, kokio skonio patiekalą mėgsta Jūsų šeima: saldų ar sūrų.
- Ruošiant savaitgalio pietus savo šeimai atminkite, kad karštas pietų patiekalas turi būti iš daug baltymų turinčių produktų (mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai augalai, pienas ir pieno produktai) ir angliavandenių turinčių produktų.
- Patiekalų neprikepkite, neprideginkite, neapskrudinkite ir nepervirti - svarbi technologinio proceso kontrolė, kurios metu turi būti išlaikoma maistinė patiekalo vertė, kad nesusidarytų kenksmingų žmogaus organizmui medžiagų.
- Neprigaminkite maisto trims dienoms į priekį, stenkitės gaminti kuo dažniau šviežią maistą ir pirmenybę teikite tausojančiam gamybos būdui t.y.
- Jei Jūsų vaikas netoleruoja ar alergiškas tam tikram maisto produktui, turite tai ne tik pastebėti, bet taikyti pritaikytą maitinimą Jūsų vaikui.
Vandens svarba
Šeimoje turi būti vandens gėrimo tradicijos, nes tai gyvybės šaltinis ir tik jis mums malšina troškulį. Taip pat rekomenduojama natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo, tik negazuoti. Žiemos metu puiki alternatyva žolelių arbatos. Nepratinkite vaikų prie saldžių gėrimų, kompotų, saldintų arbatų.
Ko vengti vaikų mityboje
Gazuoti gėrimai, energiniai gėrimai, gėrimai pagaminti iš (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto, cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai) ir kisieliai griežtai draudžiami vaikų maitinime mokyklose ir darželiuose.
Maisto produktų, kuriuose yra dažiklių (E 102, E 104, E 110, E 120, E 122, E 123, E 124, E 127, E 128, E 129, E 131, E 132, E 133, E 142, E 151, E 155, E 180) vengti vaikų maitinime, nes jie ne tik gali įtakoti vaikų hiperaktyvumą, bet gali iššaukti alerginius susirgimus.
Hidrinti riebalai - tai cheminių reakcijų metu skysti aliejai paverčiami kietais, tai yra rafinuoti nesotieji aliejai virsta sočiaisiais riebalais, kietos kaip sviesto konsistencijos. Šių reakcijų metu susidaro transizomerų riebalų rūgštys, kurias Pasaulio sveikatos organizacija įvardina kaip grėsmingiausias iš visų riebalų. Ženklinimo informacijoje ant maisto produktų nesužinosite, kiek juose yra transizomerų, bet reikia vengti produktų su „iš dalies hidrintais” riebalais, kuriuose daugiausia yra transriebalų.
Pagrindiniai produktai, kurių sudėtyje yra „iš dalies hidrintų” riebalų - konditeriniai gaminiai. Drįstu teigti, apie 80 % tortų, pyragų, sausainių, saldainių, vaflių su transriebalais, o ženklinimo etiketėse prie sudedamųjų dalių sąrašo turi būti nurodyta „iš dalies hidrinti“ riebalai. Tačiau būna ir kitaip nurodomi: „iš kurių dalis dalinai hidrinti”, „iš dalies hidrogenizuoti”, „dalinai hidrolizuoti”, „kurių dalis hidrinti”, „dalinai sukietinti” - maisto produktų su šiomis sudedamosiomis dalimis venkite ne tik vaikų mityboje, bet visos šeimos maisto racione.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- 1,5 metų vaiko meniu: subalansuotas mitybos planas kiekvienai dienai
- 2 metų vaiko meniu: skanūs ir sveiki receptai kiekvienai dienai
- 2 Metų Vaiko Meniu: Gardžios Ir Sveikos Receptų Idėjos Su Mitybos Patarimais
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Geriausios Knygos Vaikams: Atraskite Įdomiausias Ir Naudingiausias Skaitymo Pasirinktis
- Ar verta laikyti iškritusius vaiko dantis? Prietarai, burtai ir medicinos tiesa