Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Žinomas ekonomistas Žygimantas Mauricas neteko savo tėčio Mykolo Maurico, su kuriuo atsisveikino praėjusį savaitgalį.

Asmeninėje socialinio tinklo paskyroje Ž. Mauricas pasidalijo jautria žinute: „Savaitgalį į kitą pasaulį išlydėjau savo tėvelį Mykolą Mauricą. Mykolas man buvo ne tik mylimas ir mylintis tėtis, bet ir labai brangus bei artimas draugas, su kuriuo patyrėme daugybę įdomių akimirkų. Mano tėvelio kelionė šioje žemėje truko 75 metus. Ir nors Mykolo gyvenimas nebuvo pilnas metų, bet metai, kuriuos jis gyveno, buvo pilni gyvenimo“, - rašė Ž. Mauricas.

Mykolo Maurico Biografija

Kaip rašo Visuotinė lietuvių enciklopedija, žinomas imunologas M. Mauricas gimė 1948 m. Šilutėje, o mirė rugsėjo 6 d. 1971 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademiją.

Darbo Patirtis ir Pasiekimai

  • 1973-85 m. dirbo Biochemijos institute.
  • 1985-2003 m. Biotechnologijos instituto (iki 1996 veikė kitais pavadinimais) Imunologijos skyriaus vadovas.
  • 2003-07 m. Imunologijos instituto direktoriaus pavaduotojas.
  • 2007-10 m. direktorius.
  • 2010-13 m. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro direktoriaus pavaduotojas mokslui, nuo 2013 m. šio centro Imunologijos skyriaus vedėjas; vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Visuomeninė Veikla

  • 1983 m. Lietuvos imunologų draugijos viceprezidentas (1998-2012 m.), prezidentas (2012-16 m.).
  • Nuo 1991 m. Europos imunologų draugijų federacijos (EFIS), nuo 1992 m. Pasaulio imunologų draugijų sąjungos (IUIS) narys.

Mokslinė Veikla

Mokslinio darbo svarbiausia sritis - imuninio atsako mechanizmų tyrimas in vitro ir in vivo. Reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos biotechnologijos pramonės vystymo, kuriant rekombinantinius citokinus ir vertinant jų biologinį aktyvumą. Paskelbė apie 50 mokslinių straipsnių. 5 patentai (su kitais; iki 2014 m.).

2004 m. M. Mauricui buvo skirta Lietuvos mokslo premija (su V. A. Bumeliu, Vytautu Naktiniu, Jonu Henriku Pesliaku).

Žygimantas Mauricas: Mintys apie Sveikatos Apsaugą

Vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas, dr. Žygimantas Mauricas (34 m.) įsitikinęs, Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą būtina reformuoti nedelsiant, nes gali atsitikti ir taip, kad netrukus kokybiškų sveikatos paslaugų važiuosime į užsienį.

„Žmonių charakterius formuoja ne genai, o paskatų sistema. Juk kuo griežtesnis teisėjas žaidimo aikštelėje, tuo labiau žaidėjai paiso taisyklių. Kai kova reglamentuojama prastai, atsiranda ir paskatų, ir galimybių žaisti pro pirštus. Prasideda kova be taisyklių“, - sako vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas, dr.

Žengiant pirmąjį žingsnį to link, reikėtų nurodyti, kiek, kokia paslauga iš tikrųjų kainuoja. Mano galva, keistai atrodo, kai žmogus ateina, pavyzdžiui, pas šeimos gydytoją, šis jam išrašo krūvą vaistų, už kuriuos pacientas sumoka brangiau, nei kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, ir išeina iš poliklinikos, manydamas, kad buvo aptarnautas nemokamai.

Iš pradžių reikėtų bent jau susitarti, kad kai kurios paslaugos yra kompensuojamos. Tokia tvarka užkirstų kelią gudručiams, kurie sugeba iš viso nuslėpti savo pajamas. Panašus projektas pasiteisino Vokietijoje. Nemenkos priemokos yra įvestos Skandinavijos šalyse, o Norvegijoje kai kuriais atvejais priemokos - net labai ženklios.

Būtų dar geriau, jei žmonėms išaiškintume, kad jie sumoka už sveikatos draudimą, o ne - šiaip sau kažkokius mokesčius.

Žmonių charakterius formuoja ne genai, o paskatų sistema. Juk kuo griežtesnis teisėjas žaidimo aikštelėje, tuo labiau žaidėjai paiso taisyklių. Kai kova reglamentuojama prastai, atsiranda ir paskatų, ir galimybių žaisti pro pirštus.

Manyčiau, kad skaidrinti reikėtų net tik sveikatos apsaugą, bet ir švietimo sistemą. Tokie dalykai didintų žmonių sąmoningumą, nes jie žinotų, kaip ir kam panaudojami jų mokesčiai. Tarkim, šeima, auginanti du vaikus, matytų, kiek per metus sumokėjo mokesčių ir kiek gavo viešųjų paslaugų. Tai nebūtų brangu padaryti, bet būtų didžiulis žingsnis į priekį.

Ekonominės Įžvalgos

Šiuo metu dr. Ž.Mauricas yra baigęs Stokholmo Ekonomikos institutą Rygoje, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą.

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyr. ekonomistas teigia: „Lietuvos apdirbamoji pramonė šiemet atsigavo sparčiau, nei tikėtasi, nors ir svarbiausio šalies pramonės produkcijos eksporto partnerio - Vokietijos - ekonomika ir toliau stagnuoja“.

Estija 2024 m. pradžioje padidino PVM tarifą nuo 20% iki 22%, o nuo 2025 metų liepos mėnesio planuoja jį dar kartą kelti iki 24%. Šiaurinė Baltijos šalis taip pat didina gyventojų pajamų mokestį: nuo 20% iki 22% 2025 metais ir dar kartą iki 24% 2026 metais.

„Luminor“ ekonomistas pabrėžia, kad mokesčių didinimo tikslas - užpildyti didėjantį atotrūkį tarp biudžeto pajamų ir išlaidų, taip pat skirti daugiau lėšų gynybos išlaidoms.

Infliacija ir palūkanos „Luminor“ skelbia, kad infliacija Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, 2022 m. Tiesa, Estijoje ji siekia 3,4% ir laikosi kiek aukščiau ES vidurkio, o 2025 m. infliacijos augimas Estijoje gali paspartėti iki 5% - daugiausia dėl įgyvendintų ir planuojamų mokesčių kėlimų.

„Lietuvoje infliacija galėjo būti dar mažesnė nei fiksuota 0,7%, jei ne užsispyrusiai nenorinčios kristi maisto kainos, kurios praktiškai nekinta. Visgi, vilties teikia pastarosiomis savaitėmis pakritusios dyzelino ir benzino kainos, kurios turėtų dar labiau sumažinti infliaciją ir šių metų pabaigoje Lietuvoje, tikėtina, priartės prie nulio ribos“, - komentuoja Ž. Mauricas.

Prognozuojama, kad ECB ir toliau jas nuosekliai mažins ir iki 2025 m.

Darbo Rinka ir NT Perspektyvos

„Luminor“ pažymi, kad Lietuvos darbo rinkoje temperatūra tebėra didelė: darbo užmokestis auga, nedarbo lygis išlieka žemas, o laisvų darbo vietų tebėra daug. Vis dėlto prognozuojama, kad 2025-2026 m. darbo rinka kiek atvės.

Taip pat konstatuojama, kad neišsipildė niūrios pranašystės dėl Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos kryčio.

žymės: #Gimimo

Panašus: