2020 m. rugpjūčio 1 d. sukako 500 metų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto gimimo (1520-1572).
Žygimantas Augustas: Valdovas ir Asmenybė
Žygimantas Augustas įėjo į lenkų ir lietuvių tolerancijos istoriją. Likdamas ištikimu katalikybei, jis tuo pačiu metu pripažino tarpreliginį diskursą ir rūpinosi, kad būtų gerbiamos stačiatikystės bei protestantizmo išpažinėjų teisės.
Kraujo ryšiais susijęs su vienomis garsiausių Europos giminių Habsburgais ir Aragonais istorijos puslapiuose jis išliko kaip vienas žymiausių valdovų.
Valstybės reikalams skirdavo daug energijos, sunkias ir sudėtingas problemas spręsdavo savaip, atidėliodamas vėlesniam laikui, numatydamas galimus pasirinktų sprendimų padarinius.
Jam valdant, LDK palaikė gerus santykius su Krymo Chanatu ir su jo globėja Turkija (nuo 1566 metų), o nuo 1568 m.
Paskutinis Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos valdovas mirė Knyšine (Bialystoko vaivadija) 1572 m.
Svarbūs Faktai apie Žygimantą Augustą:
- Gimė: 1520 m. rugpjūčio 1 d.
- Valdė: 1544 m.
- Pasirašė Liublino uniją: 1569 m.
- Mirė: 1572 m.
Paminklas Žygimantui Augustui Pasvalyje
Paminklas Lenkijos karaliui ir LDK didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui atidengtas 2018 m. gruodžio 7 d. skvere tarp pašto (Vilniaus g. 3) ir Muzikos mokyklos (Vilniaus g. 5).
Paminklo autoriai - ukrainiečiai skulptoriai Olesius Sydoriukas ir Borisas Krylovas.
Paminklas pastatytas verslininko, Pasvalio krašto garbės piliečio dr. Prano Kiznio iniciatyva ir lėšomis.
1557 m. rugsėjį Pasvalyje Lenkijos karalius ir LDK didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas bei Livonijos ordino magistras Vilhelmas Fiurstenbergas pasirašė tris sutartis.
Žygimanto Augustino Paroda "IN.500"
Nuo gruodžio 10 d., galerijoje „Meno parkas“ Kaune pradėjo veikti menininko Žygimanto Augustino paroda „IN.500“, kurioje menininkas kalba apie istorinių faktų naudojimą asmeniniais tikslais.
Paroda galerijoje veikė iki 2021 m.
Šie metai yra 500-osios Lenkijos karaliaus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto gimimo metinės.
Pavadinime paminėtos „IN“ raidės papildo ir atskiria parodos autoriaus pavardę nuo karaliaus, jos gali būti perskaityomos ir kaip anglų kalbos prielinksnis, kuris žymi vietą, laiką, priemonę, būseną, tikslą.
Vardų panašumas ir šis prielinksnis pasiūlo autoriui persikelti į Lietuvai svarbios asmenybės gyvenimą ir parodyti jį ne istoriko, o menininko akimis.
Jubiliejinė „IN.500“ paroda ir ką tik išleista knyga „To ŽA“ apibendrina ir užbaigia daugiau nei penkis metus trukusį projektą, kurio metu sukurti darbai su humoru primins Lietuvos istorijos daugiaprasmiškumą ir „žmogiškojo faktoriaus“ vaidmenį jos interpretavime ir kūrime.
Parodoje „IN.500“ siekiama atskleisti ne Lietuvos ar Lenkijos istoriją, o parodyti, kaip atrodo žmogus, bandantis pritaikyti/adaptuoti istoriją sau, savo trivialiems egoistiniams tikslams, tuštybei.
Ieškoma naudingų bei įdomių istorinių faktų, kurie jau anksčiau tokių pat žmonių galėjo būti suklastoti, taip pat pasitelkiami moksliniai metodai siekiant įrodyti savo tiesą.
Parodos lankymas galimas tik laikantis visų privalomų saugumo reikalavimų, dėvint apsauginę veido kaukę, laikantis 2 m.
Žygimantas Augustinas, Karalius Žygimantas Augustas kalba istorikų lūpomis, tapybos darbas „Jis #5”, aliejus, plokštė, 55 × 55 cm, „Monarch” modifikuotas stiprintuvas, ruporai „гр-1“, garso įrašas 2 min. 16 s.
Apie Žygimantą Augustiną:
- Gimė: 1973 m.
- Studijavo: Vilniaus dailės akademijoje, Florencijos akademijoje, Niujorko meno studentų lygoje.
- Daktaro laipsnis: 2015 m.
- Pagrindinės temos: žmogaus kūnas ir jo būsenos, bei realybės ir fikcijos santykis vaizde.
Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė
Gruodžio 6 d. minime Barboros Radvilaitės, Žygimanto Augusto, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sutuoktinės, 500-ąsias gimimo metines.
Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas (1544/1548-1572 m.).
Barbora Radvilaitė gimė Vilniuje, Vilniaus kašteliono ir Lietuvos etmono Jurgio Radvilos bei Barboros Kolos šeimoje.
Šeimoje Barbora buvo jauniausia. Ji turėjo vyresnį brolį Mikalojų, vėliau pramintą Ruduoju, ir seserį Oną.
Vaikystė prabėgo Vilniuje, gražiame ir prabangiame tėvų dvare ant Neries kranto.
Barbora augo apsupta Vilniaus diduomenės - garsių išsilavinusių žmonių.
Buvo uoli katalikė, bet atlaidi ir tolerantiška kitoms religijoms.
Tam įtaką greičiausiai darė tai, jog Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvavo įvairios konfesijos: katalikų, stačiatikių, judėjų, totorių.
Barborai buvo svetimas fanatizmas ir neapykanta, ji buvo energinga ir išsilavinusi mergina.
Septyniolikos ištekėjusi už Stanislovo Goštauto, po penkerių metų Barbora tapo našle ir su motina apsigyveno Vilniuje.
Gedėjo neilgai: laiką leisdavo linksmai, apsupta jaunų garbintojų.
Anot amžininkų, išvydęs Barborą (veikiausiai jos motinos dvare) Žygimantas Augustas, Barboros bendraamžis, pametė dėl jos galvą.
Nors buvo vedęs Elžbietą Habsburgaitę, liepė suręsti slaptą galeriją iki Radvilų rūmų sodų, kurie beveik lietėsi su Žemutinės pilies sodais, ir slapčia lankė mylimąją.
Radvilų giminė buvo energinga ir plėšri, troško galios ir daryti įtaką valstybėje.
Barboros ir Žygimanto ryšiais suskubo pasinaudoti Barboros brolis Mikalojus Rudasis ir pusbrolis Mikalojus Juodasis.
Abu ėmėsi gudrybės - jiems staiga „parūpo“ giminės garbė ir buvo pareikalauta, kad Žygimantas liautųsi lankęs Barborą.
Barbora ir Žygimantas slapta susituokė 1547-ųjų vasarą.
Žygimanto Augusto tėvas Žygimantas Senasis ir motina karalienė Bona Sforca šiai santuokai nepritarė.
Tačiau Žygimantas Senasis po metų mirė, ir Žygimantas Augustas tapo Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
Lietuvos bajorijai naujoji karalienė buvo pristatyta 1548 m. balandžio 17 d.
Lenkijoje ši žinia priimta daug blogiau.
Žygimanto Augusto motina karalienė Bona, griežtai pasmerkusi slaptas vedybas, kartu su dukromis išvyko į Mozūrus.
Puolamas Žygimantas Augustas, šiaip jau sukalbamas žmogus, parodė tvirtą charakterį, nė neketino skirtis su mylima žmona.
1549 m. vasario 13 d. jis su savo naująja sutuoktine Barbora Radvilaite, lydimas gausios svitos, atvyko į Krokuvą.
Barbora Radvilaitė buvo karūnuota Krokuvoje tik po poros metų - 1550-ųjų gruodžio 8 d.
Karaliene Barbora buvo neilgai - vos penkerius metus. Ji mirė Krokuvoje 1551 m.
1551 m. gegužės 25 d. karstas su Barboros palaikais pajudėjo iš Krokuvos į Vilnių.
1551 m. birželio 24 d.
Po poros metų, paisydamas politinių tikslų, jis vedė pirmosios žmonos seserį Kotryną Habsburgaitę.
Vaikų su ja nesusilaukė, abu gyveno atskirai.
Barbora Radvilaitė nepagimdė Žygimantui Augustui taip trokštamo palikuonio.
2020 m. Lietuvos paštas išleido pašto ženklą, skirtą Žygimantui Augustui ir Barborai Radvilaitei. Pašto ženklą kūrė lenkų dailininkas Božydar Grozdew, jo nominalas - 0,81 euro, tiražas - 30 tūkst.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Neįtikėtina Žygimanto Maurico Tėvelio Gimimo Vietos Paslaptis ir Jo Gyvenimo Kelias
- Žygimantas Augustas: Neįtikėtina Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ir Lenkijos Karaliaus Istorija
- Augusto Pinocheto Šokiruojantis Ryšys su Šoko Doktrina Atskleistas!
- Kodėl Po Ovuliacijos Skauda Nugara ir Pilvą? Sužinokite Priežastis, Simptomus ir Efektyvias Skausmo Malšinimo Priemones!
- Ar testas gali klysti? Sužinok viską apie nesivystantį nėštumą ir kodėl testas nerodo