Živilė Ramoškaitė-Sverdiolienė - žymi lietuvių muzikologė ir muzikos kritikė, gimusi 1950 m. gegužės 18 d. Kaune. Jos veikla apima platų spektrą - nuo mokslinių tyrimų iki aktyvaus dalyvavimo Lietuvos muzikiniame gyvenime.
Išsilavinimas ir Darbo Patirtis
- 1968 m. baigė Vilniaus Čiurlionio vidurinę meno mokyklą (V. Radovičiaus smuiko klasę).
- 1974 m. - Lietuvos konservatoriją (A. J. Ambrazo muzikos teorijos klasę).
- 1973-74 m. dirbo Lietuvos radijo ir televizijos muzikos redaktore.
- 1975-81 m. dėstė Nemenčinės vaikų muzikos mokykloje.
- 1981-89 m. buvo Lietuvos kultūros ministerijos Repertuaro redakcijos kolegijos narė.
- Nuo 1989 m. yra Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Dainyno skyriaus mokslo darbuotoja.
Mokslinė Veikla
Živilė Ramoškaitė tiria lietuvių muzikinio folkloro rinkimo ir publikavimo istoriją iki 1940 m. Šia ir kitomis folkloristikos temomis ji yra paskelbusi mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose.
Kritinė Veikla
Živilė Ramoškaitė rašo straipsnius kūrybos, interpretacijos, įvairiomis muzikinio gyvenimo temomis, koncertų recenzijas periodikoje, bendradarbiauja su Lietuvos radiju ir televizija. Ji skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje.
Indėlis į Lietuvių Liaudies Dainyną
Živilė Ramoškaitė parengė spaudai Lietuvių liaudies dainyno tomus: t. 5 (1989, su Z. Puteikiene), t. 8 (1994), t. 10 (1995), t. 12 (1997, su Z. Puteikiene), t. 14 (1998), t. 19 (2005), t. 21 (2009), t. 23 (2011) melodijas. Taip pat sudarė ir parengė spaudai liaudies dainų rinkinius: Oi oi oi matula (1987), Sušaudytos dainos (1990, muzikos priedas prie V. Ledo ir H. Rimkaus sudarytos partizanų dainų knygos), Palinko liepa šalia kelio (1998, su K. A. Aleksynu), daugiau kaip 140 Lydos lietuvių dainų (knyga Lydos krašto lietuviai 2 t.
Živilės Ramoškaitės straipsnių ir recenzijų fragmentai
Baltijos šalių orkestrų festivalis
Paskutiniame Baltijos šalių orkestrų festivalio koncerte Vilniuje pasirodė Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Anksčiau koncertavę estų ir latvių kolektyvai yra pagrindiniai nacionaliniai savųjų kraštų simfoniniai orkestrai, šiemet minintys 90-metį. Maestro Rinkevičiaus diriguojamame koncerte buvo atlikta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Miške“, Maurice’o Ravelio Koncertas kairei rankai D-dur, Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“.
Atsisveikinimas su Audrone Vainiūnaitė
Vasario 24 d. vykęs Valstybinio Vilniaus kvarteto koncertas turėjo paantraštę: „Kvarteto primarijos Dalios Kuznecovaitės inauguracija“. Iki šio koncerto Audronė Vainiūnaitė buvo vienintelė kolektyvo narė nuo susikūrimo 1965 metais. Be šios smuikininkės, Vilniaus kvartetas nebūtų 1972-aisiais laimėjęs svarbaus tarptautinio konkurso Lježe (Belgijoje), nebūtų taip tvirtai ir užtikrintai kopęs į atlikimo meno aukštumas. Vainiūnaitė buvo ryškiausia Vilniaus kvarteto individualybė.
Jubiliejinis Nacionalinio simfoninio orkestro sezonas
Jubiliejinis 75-asis sezonas Nacionaliniam simfoniniam orkestrui atnešė permainų. Nuo šio rudens ilgametis orkestro vadovas Juozas Domarkas vadovavimą orkestrui perdavė buvusiam savo mokiniui Modestui Pitrėnui, kurio inauguracija ir įvyko šį vakarą. Naujasis vadovas gerai žinomas Lietuvoje ir už jos ribų, o šiam orkestrui jis sėkmingai diriguoja keliolika metų.
Akiko Suwanai pasirodymas Vilniuje
Valstybinis simfoninis orkestras yra ir anksčiau kvietęsis talentingų užsienio atlikėjų, bet dabar, turėdamas padorią koncertinę salę, gali to imtis kur kas ryžtingiau. Maxo Brucho Pirmasis smuiko koncertas g-moll, ypač išpopuliarėjo, kai jį ėmė griežti garsusis smuikininkas Josephas Joachimas. Akiko Suwanai tarp jų - ne išimtis. Turėjome progą ir Vilniuje pasigėrėti jos raiškia, emocinga, gerai apmąstyta, originalia interpretacija. Tokio darnaus solisto ir orkestro ryšio sulaukiame tikrai retai. Maestro Rinkevičius jau seniai stebina ypatingu solisto girdėjimu ir jo siekių suvokimu, ar tai būtų vokalistas, ar instrumentininkas.
36-asis LVSO sezonas
36-asis sezonas, prasidėjęs pernai rugsėjo 27 d. naujoje LVSO salėje, buvo ne tik įdomus, bet ir meniškai vertingas. Orkestro biografijoje didelę reikšmę turėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninių poemų atlikimas ir įrašymas, lygia greta buvo rengiami kitų lietuvių autorių simfoniniai kūriniai bei nuosekliai kaupta simfoninė klasika. Vienas ryškiausių sezono įvykių buvo „Vilnius City Opera“ surengtas operos „Salomėja“ atlikimas su Asmik Grigorian.
žymės: #Gime
Panašus:
- Živilė Vaškytė: Šokiruojanti biografija ir neįtikėtina karjeros kelionė
- Neįtikėtina Sauliaus Skambino ir Živilės Barzdaitytės Kelionė: Nuo Draugystės Iki Laimingos Šeimos
- Partizanų Vadų Biografijos: Paslaptys, Iššūkiai ir Naujos Interpretacijos
- Efektyvi asmens duomenų apsauga globos namuose: svarbiausi reikalavimai ir tvarkos paslaptys
- Atrask Savo Lietuvišką Zodiako ženklą pagal Rudens Lygiadienį – Paslaptys ir Pranašystės