Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Lietuvoje abortų klausimas yra reglamentuojamas Sveikatos apsaugos ministerijos. Nėštumo nutraukimo operacijų atlikimą Lietuvoje reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 1994 m. išleistas įsakymas „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“, kuriame nurodyta, kad, moteriai pageidaujant, nėštumą leidžiama nutraukti iki 12 savaičių, jei nėra šiai operacijai kontraindikacijų.

Abortų Skaičius Lietuvoje

Per paskutinius 10 metų abortų skaičius Lietuvoje sumažėjo per pusę - nuo 5300 iki 2600 per metus. „Lietuvoje gimstamumas mažėja, tai su tuo gali būti santykis, kad ir abortų mažėja. Na, bet ir švietimas, aš manau, turi didelę įtaką“, - teigia Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Aimė Dumšienė. Kiek jų buvo atlikta praėjusiais metais, kol kas neaišku, tačiau praėjusiais metais jų buvo atlikta virš 1,5 tūkst.

Tačiau tokia statistika nėra kuo džiaugtis, teigė „LNK Žinių“ kalbintas akušeris-ginekologas dr. Vytautas Klimas. „Lietuva priklauso prie tų šalių, kur abortų statistika yra itin nepatikima. Tą lemia keli faktoriai: pirmas dalykas, kad už abortą turi mokėti pati moteris, kitas dalykas, kad yra labai neigiamas požiūris į abortus tiek iš visuomenės, tiek iš gydytojų tarpo. Taigi, nemaža dalis abortų tiesiog nepapuola į statistiką, specialistui tai yra akivaizdu“, - komentavo medikas.

Pernai 1880 aborto atvejus kompensavo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis - tam išleista beveik 820 tūkstančių eurų. Tiesa, Valstybinė ligonių kasa apmoka nėštumo nutraukimą tik dėl medicininių indikacijų - jeigu vaisiaus arba mamos gyvybei gresia pavojus. Kitu atveju moteris už abortą susimoka pati. Lietuvoje nėštumas vaistais gali būti nutraukiamas iki 9 savaitės, chirurginis - iki 12 nėštumo savaitės, o esant medicininėms indikacijoms - iki 22 savaitės.

Reprodukcinės Sveikatos Įstatymo Projektas

Balandžio mėnesį Seime socialdemokratė Birutė Vėsaitė įregistravo Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą, kuriuo siūloma, kad abortai ir kontraceptinės priemonės būtų nemokamos. Taip pat siekiama pagerinti pačių paslaugų prieinamumą, pasiekiamumą, kokybę ir konfidencialumą. Vis dėlto projektas iki šiol kelia įvairias diskusijas - tarp jų girdėti ir griežtos kritikos balsų.

Kritika Įstatymo Projektui

„Nacionalinio susivienijimo“ narys Vytautas Sinica siūlomą projektą kritikuoja itin griežtai, teigdamas, kad jis yra nepagrįstas ir gali sukelti didelę įtampą visuomenėje. „Labai kritiškai vertinu - tiek turinio požiūriu jis nepagrįstas, tiek ir dėl to, kad kels dideles įtampas visuomenėje. Čia socialdemokratai užsimojo, sakyčiau, radikaliai, net ne šiek tiek, o drastiškai keisti reguliavimą“, - sako V. Sinica. Pagal įstatymo projektą, visos išlaidos būtų dengiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo arba valstybės biudžeto.

Pasak V. Sinicos, tai reikštų, kad visi mokesčių mokėtojai - net ir tie, kurie prieš tai kategoriškai pasisako - prisidėtų prie procedūrų, kurias kai kurie laiko „žmonių žudymu“. „Tai yra blogas dalykas. Tik kartais moterys atsiduria situacijoje, kurioje, jų nuomone, kito pasirinkimo nėra. Bet mes, kaip visuomenė, turime to vengti. O šis įstatymas siekia tai normalizuoti“, - pabrėžia jis.

Politikas išreiškė ir susirūpinimą dėl projekto nuostatų apie lytinį švietimą mokyklose. „Projektas numato ir atitinkamas seksualizuotos tematikos pamokas švietimo sistemoje. Tai labai jautrus klausimas. Šiais klausimais už vaikų ugdymą atsako jų tėvai - tai yra labai teisinga norma. Todėl švietimo sistemoje tam tikrai nėra čia jokio reikalo“, - teigia V. Sinica.

Jis baiminasi, kad įstatymo intencija - kurti pozityvų požiūrį į laisvą seksualinį elgesį, o abortas siūlomas kaip pasekmių sprendimo būdas. „Nežinau, ar tai būtų efektyvu, nes ne visos per švietimą dedamos pastangos suformuoti tam tikras nuostatas pasiteisina. O jeigu kažkas netenkina pasekmių, tai siūloma abortą traktuoti kaip savotišką kontracepcijos priemonę. Su tuo nesutikčiau - mano manymu, abortas nėra tiesiog kontracepcijos priemonė“, - sako jis.

Pasak politiko, tokia praktika jau taikoma kai kuriose šalyse - pavyzdžiui, Kanadoje ar Švedijoje. „Nors ir nepritariu, kad jos tai pasirinko, bet tai bent jau buvo atsargus ir lėtas procesas. Mes gi šiuo atveju norime peršokti dešimtmečius diskusijų ir tiesiog vienu šuoliu atsidurti ten, kur abortai valstybės finansuojami ir traktuojami kaip tiesiog percepcija“, - nurodo politikas.

„Kai kuriose Vakarų Europos valstybėse tai normalizuota ir jaunos moterys yra pasidariusios daug abortų ir nemato tame problemos. Žinome, kad Kalifornijoje yra švenčiamas abortas, kaip kažkas išlaisvinančio ir gero įvykusio žmogaus gyvenime. Prie tokių visuomenės normų pereiti būtų labai pavojinga“, - įspėja V. Sinica.

Medikamentinis Nėštumo Nutraukimas

Ministerijos išplatintame pranešime tikinama, kad vaistinis nėštumo nutraukimas yra panašus į natūraliai įvykusį persileidimą. Šis būdas galės būti pasirenkamas iki 9 nėštumo savaičių, atlikus būtinus tyrimus, konsultuojant ir prižiūrint gydytojui. Pagal išrašytą receptą įsigytus vaistus moteris galės suvartoti jai patogiu laiku ir patogioje aplinkoje, pavyzdžiui, namuose.

„Vaistinio nėštumo nutraukimo, kaip alternatyvos chirurginei operacijai, įteisinimas buvo ilgai lauktas sprendimas. Ši procedūra yra saugesnė, nes nėra atliekama medicininė intervencija, ir komplikacijų rizika yra nepalyginamai mažesnė. Moteriai nereikia gultis į ligoninę, nereikia narkozės ir chirurginės operacijos. Nėštumas nutrūksta moteriai priimtinoje aplinkoje, paprastai tai įvyksta namuose“, - minėtame pranešime buvo cituojamas Lietuvos akušerių ginekologų draugijos atstovas med. dr. Vytautas Klimas.

Tame pačiame pranešime Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė pabrėžė, kad šis sprendimas yra didžiulė pažanga, įgyvendinant moters reprodukcines teises. „Kitos Europos moterys tokia galimybe naudojasi jau daugiau nei 30 metų, ir kitų šalių patirtis rodo, kad vaistinis abortas nukonkuruoja chirurginį. Štai Suomijoje, Švedijoje, Danijoje beveik visi nėštumo nutraukimai yra vaistiniai. Kalbėjomės su užsienio partneriais Latvijoje, Danijoje, Moldovoje - nė vienas neįvardijo problemų, susijusių su vaistiniu nėštumo nutraukimu. Tai reiškia, kad šis metodas veikia, ir veikia gerai“, - sakė ji.

Kritinis Požiūris į Medikamentinį Abortą

Tačiau su šia tema giliai susipažinusi VDU Santuokos ir šeimos studijų centro vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Birutė Obelenienė medikamentinį nėštumo nutraukimo būdą vertina ne taip palankiai, patį įstatymą kritikuoja ir tikina, kad net į juodu ant balto surašytas grėsmes žiūrima pro pirštus.

„Kiekviena sutiks, kad abortas nėra lengvas „pasivaikščiojimas po pievelę“. Yra įvairių situacijų, į kurias patenka moterys. Dažniausiai moterys renkasi abortą, kai aplinkybės įspaudžia į kampą ir jos nemato kitos išeities. Todėl valstybinis požiūris turėtų būti toks, kad bėdos ištiktai moteriai pirmiausia reikia suteikti visapusišką pagalbą ir paramą, priešingu atveju, jos pasirinkimą nutraukti nėštumą vargu ar galima laikyti laisvu, dažnai jis tampa priverstiniu pasirinkimu“, - teigia B. Obelenienė.

B. Obelenienės teigimu, Lietuva yra bene vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kurioje nėštumo nutraukimas reglamentuotas sveikatos ministro įsakymu, t.y. teisės aktu, kuris neturi įstatyminio pagrindo. Įprastai kitose valstybėse abortų klausimas reglamentuojamas įstatymu, o ministro ar atsakingos institucijos įsakymu nustatoma tvarka, kaip tai bus atliekama.

Profesorė kritikuoja, kad labai panašu, jog nėštumo nutraukimas tampa tokia lengva ir paprasta paslauga, kaip sugedusio danties pašalinimas, nors skirtumas yra milžiniškas. Nėštumo nutraukimas sieja tris (neįskaitant „paslaugos“ atlikėjo): moterį, vyrą ir jų abiejų pradėtą, naujai užsimezgusią žmogaus gyvybę. Todėl toks lengvabūdiškas valstybės požiūris į labai rimtą problemą, manau, turėtų skaudinti kiekvieną moterį.

Ji taip pat atkreipia dėmesį į psichologinės pagalbos moterims trūkumą. Naratyvas aborto tema dažniausiai skamba labai vienpusiškai: „moteris turi teisę į abortą“, „moteris turi teisę į kūno vientisumą“, „moters reprodukcinės teisės“ ir pan. Moteris, patekusi į sunkią padėtį, pirmiausia turi teisę į visapusišką pagalbą, kuri apima ir teisingos informacijos suteikimą, ir juridinę bei materialią pagalbą, ir psichologinį konsultavimą.

B. Obelenienė teigia, kad šiuo metu spaudoje ir socialiniuose tinkluose vyksta medikamentinio aborto propagavimo kampanija. Visi pasisakantieji asmenys naudoja tuos pačius apibūdinančius terminus: „saugesnis būdas“, „moteris turi teisę rinktis“, „mokslu įrodyta“ ir pan. Tačiau tai tikrai neatitinka tiesos.

Analizuojant žiniasklaidoje dažniausiai minimus medikamentinio aborto privalumus, dažniausiai pasitaiko tokie apibūdinimai, kaip „didesnis privatumas“, „nereikia chirurginės intervencijos ir nuskausminimo“, „komplikacijos yra labai retos ir nekelia grėsmės moters gyvybei, joms gydyti užtenka medikamentinio gydymo“. Kad tai yra klaidinanti informacija, užtenka atidžiai perskaityti preparato charakteristikos santrauką.

Profesorė atkreipia dėmesį, kad prieš kalbant apie moters teisę į abortą, reikėtų nepamiršti, jog moteris pirmiausia turi teisę į teisingą informaciją. Medikamentinio aborto preparatų gamintojo/platintojo internetinėje svetainėje puikuojasi užrašas: „Pasaulyje kasmet atliekama 74 mln. abortų. Mūsų tikslas - pasiekti, kad jie būtų saugūs.“ Suprask - medikamentiniai. 74 mln. vartotojų kasmet - tai tikrai įspūdinga rinka. O jeigu dar ir valstybės kompensuoja išlaidas.

Kaip Veikia Medikamentinis Abortas?

Medikamentinis abortas yra sukeliamas dviejų preparatų. Vienas iš jų yra progesterono, moters lytinio hormono, gyvybiškai būtino embriono implantacijai ir jo vystymuisi po implantacijos, inhibitorius. Šis preparatas slopina receptorius, kurie prisijungia progesteroną. Progesterono trūkumas sukelia embriono (jei preparatas vartojamas iki 8 nėštumo savaitės pabaigos) ar vaisiaus (jei nuo 8 iki 9 savaitės) žūtį. Antrasis preparatas - prostaglandinai, kurie žuvusį vaisių pašalina iš moters organizmo.

Galimi Šalutiniai Poveikiai

Skirtingai nei teigiama, šalutinės reakcijos yra labai dažnos, pagal preparato charakteristikų santrauką jos nutinka vienai iš dešimties moterų: tai vaginalinis kraujavimas, gimdos spazmai, nuovargis, šaltkrėtis/ karščiavimas, svaigulys, pykinimas vėmimas, viduriavimas, diskomfortas skrandyje, pilvo skausmas.

Preparato charakteristikos santraukoje rašoma: „Kraujavimas yra beveik nuolatinė procedūros dalis, nepriklausomai nuo to, ar vartojamas prostaglandinas ir bet kokiu nėštumo laikotarpiu, nors jis paprastai yra tuo gausesnis, kuo vėlesnė yra nėštumo stadija. Gausus kraujavimas dažnai reiškia nepilną pasišalinimą, po kurio maždaug 5 proc. atvejų prireikia chirurginės procedūros. Nuo 0,5 iki 1 proc. atvejų gali prireikti kraujo perpylimo.“ JAV Maisto ir vaistų agentūra 2021 m. ataskaitoje praneša apie 26 moterų mirtis per ataskaitinį laikotarpį, susijusias su medikamentiniu abortu.

Suomių mokslininkų atliko tyrimą „Tiesioginės komplikacijos po medikamentinio nėštumo nutraukimo, palyginti su chirurginiu nėštumo nutraukimu“. Šioje šalyje egzistuoja abortų registras, kuriame užregistruojamas kiekvienas abortas. Tyrimo išvadose mokslininkai teigia, kad bendras nepageidaujamų reiškinių dažnis medikamentinio aborto grupėje, lyginant su chirurginiu abortu, buvo keturis kartus didesnis. Chirurginio aborto grupėje kraujavimas pasitaikė 2,1 proc., o medikamentinio - 15,6 proc. Kaip teigia minėto tyrimo autoriai, abu abortų metodai paprastai yra panašūs, tačiau medikamentinis nėštumo nutraukimas yra susijęs su didesniu nepageidaujamų reiškinių dažniu.

Kitų Šalių Praktika

Šiaurės šalyse, 2018 metų duomenimis, atliktų abortų skaičius ir medikamentinių abortų proc.:

Šalis Abortų skaičius Medikamentinių abortų proc.
Danija 14 348 77,6 %
Suomija 8 654 97,4 %
Islandija 1 049 78,6 %
Norvegija 12 390 91,4 %
Švedija 35 782 93,4 %

Sekant abortų skaičiaus dinamiką nuo medikamentinio abortų legalizavimo šiose šalyse medikamentinių abortų skaičius nuolat augo, o chirurginių mažėjo. Tačiau bendras abortų skaičius nemažėjo, netgi priešingai, išskyrus Suomiją. Taigi, remiantis šių šalių statistika, medikamentinio aborto legalizavimas tikrai nemažina abortų skaičiaus.

žymės: #Nestumo

Panašus: