Maitinimo motinos pienu istorija prasidėjo prieš 100 milijonų metų, kai Žemėje atsirado pirmieji žinduolių klasės atstovai. Dabartinis protingasis žmogus, Homo sapiens recentis, Žemėje gyvuoja ir viešpatauja jau apie 40 tūkstančių metų. Seniausi archeologijos radiniai - motinystės deivių, žindančių kūdikius, keraminės statulėlės, atkastos Babilone ir Egipte dar iš trečiojo tūkstantmečio prieš Kristų - ir jų gausa byloja, kad žindymas buvo labai gerbiamas. Didžiosios pasaulio religijos irgi skatino motinas žindyti.
Koranas ir Talmudas liepia kūdikius maitinti iš krūties mažiausiai 24 mėnesius, Biblija sako, kad žindyti savo vaiką yra šventa motinos pareiga, kuriai turi būti suteikta pirmenybė prieš visas kitas priedermes. Ilgus šimtmečius žindyvės buvo vienintelė alternatyva, leidusi pačios motinos nežindomam kūdikiui išgyventi. Nuo XVIII amžiaus žindyvių populiarumas ėmė kristi, o XX amžiuje ir visiškai bankrutavo užleisdamas vietą „moksliškai“ sudarytiems mišiniams.
XX amžiaus pradžioje medicina įvedė daug žalingų taisyklių. Tokių kaip motinos ir kūdikio atskyrimas, pirmojo maitinimo atidėliojimas ir naujagimio girdymas saldintu vandeniu, žindymo dažnumo ir trukmės ribojimas, draudimas maitinti naktį ir ankstyvas dirbtinis papildomas maitinimas. Vis labiau įsigalėjo požiūris, jog moterų krūtys yra tik sekso priemonės vyrams vilioti, kurias verčiau slėpti nuo vaikų kaip „nepadorias“ ir… kad žindant „nesusidėvėtų“. Klestinčios kūdikių maisto produkcijos potvynis išsiliejo į besivystančias trečiojo pasaulio šalis.
Susirgusius mūsų protėvius gydė, gimdyvėmis rūpinosi ir kūdikių maitinimo reikalus tvarkė žynių ir bobučių „mokslas“ - liaudies medicina. Tarpukario nepriklausomybės dvidešimtmečiu Lietuvos gydytojai labai rėmė ir skatino kūdikių žindymą, bet taip pat stengėsi būti modernūs ir uoliai ėmėsi diegti į praktiką tada mokslišku ir pažangiu atrodžiusį griežtąjį maitinimo režimą, kuris darė savo blogą darbą, įsakmiai primesdamas motinoms ir kūdikiams tikslų maitinimų skaičių ir laiką, nurodydamas pieno gramus, kuriuos (nei daugiau, nei mažiau) vaikas turįs gauti kiekvieną kartą, uždrausdamas motinai miegoti su kūdikiu ir žindyti jį naktį.
Visuomeniniai judėjimai rėmėsi ne vien emociniu palankumu kūdikių žindymui, bet ir mokslinių tyrimų išvadomis apie unikalią maistinę motinos pieno vertę, atsparumą infekcijoms ir apsaugą nuo alergijos kūdikiui teikiančias jo savybes ir neabejotiną žindymo naudą pačios motinos sveikatai. 1979 m. dvi Jungtinių Tautų agentūros - Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) - suorganizavo tarptautinį pasitarimą kūdikių ir vaikų maitinimo klausimais. 1989 m. PSO ir UNICEF parengė bendrą pareiškimą ir priemonių planą „Žindymo apsauga, skatinimas ir rėmimas“, kurio pats svarbiausias uždavinys - įdiegti „Dešimties žingsnių link sėkmingo žindymo“ principus gimdymo įstaigose, arba, kitaip sakant, padaryti jas „kūdikiui draugiškomis“.
Tie gaivesni permainų vėjai Lietuvą pasiekė tik įpusėjus paskutiniajam XX amžiaus dešimtmečiui. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikius vien tik iš krūties maitinti iki šešių mėnesių, nuo to amžiaus pradėti įvesti papildomą tirštą maistą (motinos pienui išliekant pagrindiniu iki pirmųjų metų pabaigos) ir žindymą tęsti antrus metus ar ilgiau, pagal vaiko poreikius. Tam, kad atgimtų kūdikių žindymo tradicija mūsų krašte, reikia sugrąžinti motinos pieno prestižą, užtikrinti moterų pasitikėjimą sugebėjimu žindyti ir padėti joms gerais patarimais.
Planetos sveikatos sąvoka apibrėžta kaip „žmogaus civilizacijos sveikata ir natūralių sistemų būklė, nuo kurios ji priklauso“. Dėl žmogaus veiklos susidarančių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), tokių kaip anglies dioksidas, azoto oksidas, metano dujos ir kt., planetos oro temperatūra padidėjo daugiau kaip 1℃. Maisto pramonė sukuria maždaug 26 proc. viso ŠESD kiekio, be to, daro įtaką dirvožemio rūgštėjimui bei spartina vandens telkinių mineralizaciją. Motinos pienas yra pirmasis maistas, kurio gauna kūdikis. Žindymas krūtimi gali prisidėti prie trumpalaikės ir ilgalaikės sveikatos, geros mitybos ir aprūpinimu maistu įprastomis ir kritinėmis situacijomis.
Kada sunerimti dėl kūdikio maitinimo?
Nors kiekvienas kūdikis individualus, yra tam tikri signalai, kurie turėtų priversti kreiptis į pediatrą:
- Pirmaisiais mėnesiais:
- Kūdikis neatgauna gimimo svorio per 2 savaites
- Šlapina rečiau nei 6 kartus per parą po trečios dienos
- Atrodo letargiškas, nenori žįsti
- Nuolat verkia po maitinimo
- Vėlesniu laikotarpiu:
- Svoris krinta arba nejuda vietas kelias savaites
- Atsisako bet kokio maisto ilgesnį laikotarpį
- Vemia po kiekvieno maitinimo
- Atrodo, kad neturi energijos žaisti ar tyrinėti
Pasitikėkite savo instinktu - jei kažkas atrodo ne taip, geriau pasikonsultuokite su specialistu.
Kiek laiko žindyti?
Dr. Kiek laiko labai gerai ar gerai geriantys pieną vaikai turi praleisti prie krūties yra įvairių nuomonių. Vieni specialistai tvirtina, kad sumoje labai gero gėrimo laikas per vieną maitinimą turėtų būti 10-15 min. Dar kiti specialistai sako, kad iš to kaip gerai naujagimis geria pieną niekaip negalime nustatyti KIEK iš tiesų pieno išgėrė.
Kita vertus, labai svarbu suprasti ir tai, kad žindymas - ne vien maistas. Ir sotus naujagimis gali norėti būti kontakte su krūtimi 24 val per parą, nes tai jam užtikrina ne tik maisto, bet ir artumo, šilumos, nusiraminimo, būdravimo - miego ritmo reguliavimo ir kitokius poreikius. Jeigu čiulpimas yra vangus, silpnas, jeigu pridėtas prie krūties naujagimis atsipalaiduoja ir ima snausti, tada pienas nepateka ir nėra ką gerti žindymo metu.
Vis dar reikia palaikyti žindymą kaip visuomenės sveikatos intervenciją, kuri gelbsti gyvybes ir užkerta kelią infekcijoms ir ligoms tarp visų gyventojų. Amerikos Pediatrijos Akademija rekomenduoja kūdikius žindyti bent 12 mėnesių ir ilgiau tiek, kiek mama ir vaikas nori.
Ilgalaikis žindymas
Ilgalaikis žindymas - tai žindymas ilgiau nei vienerius metus. Tuo tarpu Lietuvoje dar ne retai mamai reikia įrodinėti išimtinio žindymo vos iki 6 mėnesių amžiaus naudą, o ką jau kalbėt apie žindymą metus ar du. Seniai pastebėta, jog žindomi vaikai labiau pasitiki savimi, o tai jiems padeda drąsiau žengti pasaulio pažinimo keliu.
Tiesa, jog pusmečio sulaukiusiam kūdikiui, vien mamos pieno mitybiniams poreikiams patenkinti nebeužtenka, tačiau yra kitų mamos pienos sudėties ir savybių aspektų, kurie užtikrina visavertę vaiko mitybą. Kathryn G. Dewey palyginusi pieno sudėtį 7-20 laktacijos mėnesiais, pastebėjo, kad riebalų, kalcio ir magnio kiekis motinos piene vėlyvos laktacijos metu, buvo panašus į ankstyvos. Ilgalaikis žindymas apsaugo nuo alergijos ir netiesiogiai, kadangi atitolina pavojingą kontaktą su dažniausiai alergijas sukeliančiais agentais, t.y. karvės ar sojos baltymais, esančiais ir motinos pieno pakaitaluose.
Net kai vaikas gauna pagrindines dienos kalorijas su kietu maistu ar papildomai duodamu motinos pieno pakaitalu, tik motinos pienas aprūpina vaiko organizmą antikūnais prieš ligas. Ilgalaikis žindymas - tai natūrali žmogaus prigimtis. Portugalijoje ištyrus 12-36 mėnesių amžiaus vaikus, nustatyta, jog kuo ilgesnis išimtinis žindymas bei pats žindymo laikotarpis, tuo mažiau pasitaiko nemitybinių įpročių. Žindymas garantuoja poilsio akimirkas, kai mama gali atsipalaiduoti, pailsėti ir pasimėgauti minutėmis su savo mažyliu.
Pasaulyje yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, patvirtinančių ilgalaikio žindymo naudą mamos sveikatai. Ilgai žindančioms mamoms sumažėja rizika susirgti krūties, kiaušidžių, gimdos, endometriumo vėžiu, osteoporoze ar reumatoidiniu artritu. Be to, naujausių tyrimų duomenimis, ilgiau žindančios moterys, turi mažesnę riziką susirgti metaboliniu sindromu, kuris sukelia širdies ligas, insulto bei diabeto vystymąsi.
žymės:
Panašus:
- Kūdikio žindymas: Vitkausko patarimai sėkmingam žindymui
- Vyresnio Vaiko Žindymo Stebuklai: Nepakeičiami Faktai ir Patarimai Kiekvienai Mamai
- Sužinokite, Kodėl Žindymo Metu Dingsta Mėnesinės – Priežastys, Diagnostika Ir Efektyvūs Gydymo Būdai
- Neįtikėtina Ekspresionistinės Tapybos Istorija Lietuvoje ir Gintauto Vaičio Revoliucinė Kūryba
- Neįtikėtini Kalėdiniai žaidimai vaikams darželyje – įdomiausios scenarijų idėjos ir patarimai!