Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šiuolaikiniame pasaulyje įvairūs pasiekimai leidžia atrasti alternatyvų kone bet kam, tačiau mokslininkai vienu klausimu sutaria vieningai - net ir pačiu sveikiausiu bei geriausiu laikomas kūdikio dirbtinis mišinėlis niekuomet neprilygs natūraliam motinos pienui.

Nesuskaičiuojamas kiekis medicinos tyrimų įvairiose pasaulio šalyse įrodė, kad žindymas - vienintelis teisingas kūdikių maitinimo būdas, nuo kurio priklauso normalus jų augimas bei vystymasis.

Motinos pieno nauda kūdikiui

Motinos pienas ne tik patenkina visus kūdikio maisto medžiagų ir vandens poreikius pirmuosius pusę metų, bet ir skatina fizinį augimą bei protinę brandą, aprūpina organizmą imuninėmis medžiagomis, mažina staigios mirties riziką, ypač aktualią pirmaisiais naujagimio mėnesiais.

Taip pat žindymas reguliuoja kūdikio virškinimo trakto bei žarnyno veiklą, daro didelę įtaką taisyklingam žandikaulio ir burnos raumenų vystymuisi, kūno masės indeksui.

Įrodyta, kad vyresniame amžiuje dažniau nutukę būna tie vaikai, kurie anksčiau buvo maitinami mišinėliais, o ne žindomi. Taip pat pastariesiems dažniau nustatomos alergijos ar tokios lėtinės ligos, kaip, pavyzdžiui, cukrinis diabetas ar kraujotakos sistemos sutrikimai.

Imuniteto stiprinimas. Motinos piene yra specifinių imunoglobulinų A. Imunoglobulinai - tai molekulės, kuriomis organizmas ginasi nuo infekcijas galinčių sukelti mikroorganizmų. Motinos piene esantys imunoglobulinai A saugo mažylio virškinimo sistemą nuo pavojingų bakterijų, galinčių sukelti ligas. Motinos piene yra ir kitų medžiagų, kurios padeda sustiprinti mažylio imunitetą. Žindomi vaikai rečiau ir lengviau perserga kvėpavimo takų, vidurinės ausies ir šlapimo takų infekcijomis. Nustatyta, kad natūraliai maitinami kūdikiai vėliau, jau užaugę, rečiau serga alerginėmis ir autoimuninėmis ligomis (pvz., I tipo cukriniu diabetu).

Mokymasis nepersivalgyti. Naujagimiui ar kūdikiui krūties žindymas - sunkus darbas. Todėl jis mokosi žįsti tiek, kiek užtenka pasisotinti ir ne daugiau. Su buteliuku viskas yra atvirkščiai. Buteliuką žįsti yra nesunku. Kai kurie pieno mišiniai yra specialiai paskaninti, kad vaikas jų norėtų kuo daugiau. Natūraliai maitinti kūdikiai vėliau gyvenime daug rečiau valgo tik tam, kad „nuramintų nervus“.

Mažesnė staigios mirties tikimybė. Staigios kūdikių mirties sindromas - tai netikėta, dažniausiai iki tol buvusio visiškai sveiko kūdikio mirtis, kurios priežasties negali paaiškinti net pomirtiniai tyrimai ir skrodimas. Yra daug hipotezių, mėginančių paaiškinti tokių nelaimių priežastis. Tačiau taip pat yra atlikta mokslinių tyrimų, kurių metu nustatyta, jog natūraliai maitinami kūdikiai turi net iki dviejų kartų mažesnę tikimybę mirti nuo šio sindromo.

Aukštesnis intelekto koeficientas. Natūraliai maitinti kūdikiai užaugę turi iki 7-10 balų aukštesnį intelekto koeficientą (IQ), nei kūdikiai, kurie užaugo maitinami mišinukais. Tačiau nėra nustatyta, ar tokių rezultatų pasiekiama dėl natūralaus maitinimo ar dėl to, jog šie vaikai augo šeimose, kuriose buvo labiau rūpintasi jų fizine ir emocine gerove.

Žindymo nauda mamai

Žindymas yra itin reikšmingas sukuriant glaudesnius mamos ir kūdikio tarpusavio ryšius, jie greičiau ir sąmoningiau supranta vienas kitą. Tiesa, tiek fiziologinę, tiek psichologinę naudą gauna ne tik žindomas kūdikis, bet ir mama.

Šis natūralus maitinimo būdas skatina geresnį ir greitesnį mamos pogimdyvinio periodo atsistatymą: greičiau susitraukia gimda ir yra mažesnė kraujavimo rizika, reguliuoja kūno masę, mažina tikimybę susirgti krūtų, kiaušidžių, gimdos ir skydliaukės vėžiu, osteoporoze, reumatoidiniu artritu, geležies stokos anemija ir kitomis ligomis.

Atsiradus naujai gyvybei moteris patiria savotišką šoką ir emocijų nestabilumą, o žindymo metu išsiskiriantys hormonai išlaiko kūno bei dvasios balansą, tvirtesnį mamos ryšį su kūdikiu. Mokslininkai įrodė, kad žindyvės jaučia didesnį pasitenkinimą ir pasitikėjimą savimi, o tai padeda lengviau bei greičiau susidoroti su pogimdyvine depresija.

„Gerieji“ hormonai. Žindant motinos organizme gaminasi du svarbūs hormonai - oksitocinas ir prolaktinas. Šie hormonai atpalaiduoja ir sukelia ramybės pojūtį. Jie taip pat padeda gimdai grįžti į būklę iki nėštumo, slopina kiaušinėlių brendimą kiaušidėse ir ovuliaciją. Kalbant paprasčiau - sudaro natūralią apsaugą nuo nėštumo. Tik nereikia pamiršti, jog ši apsauga nėra šimtaprocentinė ir su kiekvienu žindymo mėnesiu darosi vis mažiau patikima!

Pagalba metant svorį. Krūtimi maitinanti moteris per dieną sunaudoja apie 500 kcal - tiek kalorijų galima „sudeginti“ vieną valandą važinėjant dviračiu. Pieno gamyba reikalauja moters organizme mobilizuoti maistines ir biologiškai aktyvias medžiagas ir „sudeginti“ būtent nėštumo metu priaugtus riebaliukus.

Mažina įvairių ligų riziką. Žindžiusi moteris vėliau gyvenime turi mažesnę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, II tipo cukriniu diabetu, krūties, kiaušidžių ir gimdos vėžiu. Rizika ne tik yra mažesnė, bet ir pačių ligų pasireiškimas dažnai būna vėlesnis. Pavyzdžiui, žindžiusios moterys krūties vėžiu gali susirgti maždaug dešimtmečiu vėliau nei nežindžiusios.

Taupo pinigus. Natūralus maitinimas yra pigesnis nei maitinimas kokybiškais mišiniais. Kadangi natūraliai maitinamas vaikas serga rečiau ir lengviau, mažiau išleidžiama ir mažylio gydymui.

Žindymo padėtys

Štai keletas žindymo padėčių su privalumais ir trūkumais:

  1. Klasikinė poza:
    • Privalumai: Tai klasikinė poza. Dažniausiai demonstruojama ir naudojama.
    • Trūkumai: Naujagimiams ji netinkama. Kūdikio galvelė gali nestabiliai judėti ant motinos rankos. Mama minimaliai kontroliuoja kūdikio galvelę.
  2. Padėtis iš po pažasties:
    • Privalumai: Užtikrina gerą kūdikio galvelės prilaikymą. Tinkama mažo svorio ar per anksti gimusiems (36-39 savaitę) naujagimiams. Nespaudžia cezario pjūvio vietos.
    • Trūkumai: Šią padėtį reikia paaiškinti ir parodyti, kad ji būtų taikoma teisingai.
  3. Gulėjimas ant šono:
    • Privalumai: Mažina nuovargį. Leidžia mamai pailsėti geriau nei maitinant sėdomis.
    • Trūkumai: Šią padėtį ne visuomet parodo gimdymo namuose. Mamos gali baimintis, kad užspaus vaikelį tokioje padėtyje. Tačiau ji tinkama tik po to, kai motina išmoksta taisyklingai glausti naujagimį prie krūties, o mažylis išmoksta taisyklingai ją apžioti ir efektyviai žįsti.

Gulimoji padėtis labiausiai tausoja mamos jėgas, tačiau kad ji būtų patogi, reikėtų žinoti keletą dalykų. Reikia gulėti ant šono, šiek tiek sulenkus kojas per kelius. Pagalves reikėtų pasidėti po galva, tarp kojų ir už nugaros, kaip atramą. Vaikelį galite prilaikyti kaip patogiau: arba tos pusės ranka, ant kurios gulite (išilgai mažylio kūnelio), arba šią ranką pasidėjus po galva, vaikelį prilaikyti kita ranka. Kai norite pamaitinti mažylį kita krūtimi, galite tiesiog pasiversti link kūdikio tiek, kad kita krūtis pasiektų jo burnytę, ir persidėti pagalves pagal patogumą.

Žindymo konsultacijos

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tik mažiau nei 3 proc. moterų neturi galimybės žindyti dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų, bet pasaulio praktika rodo, kad vis daugiau moterų kažkodėl atsisako žindymo ir natūralų pieną pakeičia dirbtiniais mišinukais.

Akušerė bei laktacijos konsultantė I. Girdvainienė džiaugiasi, kad mūsų šalyje labai daugėja moterų, kurios yra sąmoningai pasiruošusios ir nusiteikusios žindymui ir puikiai supranta motinos pieno svarbą, tačiau kita, nors ir mažesnė, bet labai svarbi dalis, į konsultacijas ar mokymus ateina kupinos neigiamų draugių patirčių arba prisiskaičiusios įvairiausių pasakojimų internete, visiškai neatitinkančių realybės.

„Moteris daugiausia kamuoja įvairios emocinės dvejonės, susijusios su žindymu, tačiau vertėtų nepamiršti, kad tai ne tik natūralus procesas, o ir nenutraukiamas ir nuolat besikeičiantis moters darbas, kuriame svarbiausia yra technika, todėl visas įgytas žinias reikia sukoncentruoti į ją“, - pasakoja ilgametę konsultacijos patirtį turinti I. Girdvainienė.

Jeigu mama yra pasiruošusi ir naudoja teisingą žindymo techniką, moka prižiūrėti krūtų spenelius, geba žindyti skirtingomis padėtimis ir užtikrinti gerą pridėjimą bei apžiojimą, - tai negali kelti jokio skausmo. Žinoma, pirmosiomis žindymo dienomis gali jaustis nedidelis diskomfortas, bet konsultantė pabrėžia, kad viskam reikia patirties, o moters organizmui - laiko adaptacijai.

„Visoms moterims rekomenduoju į žindymo kursus eiti tik nuo trečio trimestro - tuomet, kai jos jau išeina į dekretines atostogas ir turi daugiau laisvo laiko pasiruošimui. Labai svarbu tinkamai susidėlioti pirmąjį žindymo laikotarpį, nes metams to padaryti tiesiog neįmanoma - žindymas nuolat keičiasi, naujagimis tampa kūdikiu, atsiranda primaitinimo problema ir vis naujų iššūkių. Labai svarbu šalia turėti žindymo konsultantą ar kitą profesionalą ir, aišku, vaikelio gydytoją, nes jie teisingai sudėlios moterų žinomą informaciją ir tikslingai patars iškilus problemai“, - teigia I. Girdvainienė.

Itin svarbu pasitikėti tik IBLC tarptautinio žindymo konsultanto statusą įgijusiais asmenimis arba kitais medikais - konsultuoti teisę turi akušeris-ginekologas, akušerė ir šeimos ar vaikų gydytojas.

Lietuvoje tokią pagalbą siūlo „Pradžių pradžia“ ar La Leche lyga - tai savanorių mamų, išlaikiusių atitinkamus kursus, savitarpio pagalbos grupė, suteikianti informaciją, įvairiapusę pagalbą ir paramą žindymo bei motinystės klausimais.

Kiek laiko žindyti?

Natūralaus maitinimo metu naujagimis ar kūdikis žindomas tuomet, kai pats parodo, kad yra alkanas. Kiekviena mama greitai išmoksta atpažinti šiuos vaiko signalus. Dažniausiai vienas žindymo seansas tęsiasi 20-45 min. Jeigu vaikas valgo labai lėtai ar ilgai, jeigu retai prašosi valgyti, verta sunerimti - tai gali būti įvairių ligų pirmasis požymis. Įtarus, kad vaiko žindymas gali būti sutrikęs, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikius maitinti išskirtinai tik motinos pienu iki 6 mėn. amžiaus. Vėliau iki vienerių metų amžiaus primaitinti mišiniais ir įvedinėti į mažylio mitybos racioną įvairius maisto produktus. Nėra nustatyta, kad ilgesnis nei vienerių metų vaiko maitinimas motinos pienu galėtų būti kenksmingas vaikui ar pačiai mamai.

žymės:

Panašus: