Šaltuoju metų laiku žmonės dažniau suserga virusų ir bakterijų sukeliamomis užkrečiamosiomis ligomis, būna gripo epidemijų. Taigi, kyla klausimas, ar saugu maitinti naujagimį ar kūdikį, jeigu žindanti mama karščiuoja?
Ar karščiuojančios mamos pienas yra saugus kūdikiui?
Nekarščiuojančios mamos pienas yra jos kūno - maždaug 36,6-37 laipsnių - temperatūros. Iš tiesų, karščiuojančios mamos pienas jos kūdikiui gali būti ypatingai naudingas. Kūno temperatūros pakilimas yra žmogaus apsauginė reakcija kovai su ligos sukėlėjais.
Kovojant su infekcija mamos kraujyje padaugėja imuninių medžiagų (ypač daug sekrecinio imunoglobulino A, saugančio gleivines) ir gyvųjų ląstelių - leukocitų, gebančių naikinti bakterijas. Jos patenka ir į mamos pieną, kad nuo tokių pačių sukėlėjų saugotų ir jos vaiką. Jeigu mama savo pieną ištrauks ir išpils, o kūdikiui vietoje jo duos imunine prasme visiškai bejėgį „maistelį“ - mišinuką, kūdikis tokios apsaugos tikrai negaus.
Jeigu mama ištrauktą savo pieną sugirdys kūdikiui, prieš tai jį nukenksminusi - pasterizuos kaitindama beveik iki virimo - tada žus visos tos gerosios ląstelės ir bus suardyta dauguma imunoglobulinų molekulių. Iš mamos pieno liks jau nebe „ir vaistas“, bet tik „geriausias maistas“.
Todėl neverta skubėti numušti iki normalios temperatūros neaukšto, iki maždaug 38-38,5 laipsnių, karščiavimo. Tačiau, net ir žindanti mama neprivalo kęsti didelio varginančio karščiavimo ir skausmų. Įprastai tokiais atvejais tinka nereceptiniai vaistai paracetamolis arba ibuprofenas, jie žindomam kūdikiui nepakenks. Taip pat ir kosulį raminantys ir atsikosėti padedantys vaistai su ambroksoliu ir ecetilcisteinu, sloguojančios nosies praplovimai „jūros vandeniu“.
Gydytojui būtinai pasakykite, jog esate kūdikį maitinanti mama ir žindymą norite tęsti. Jis parinks tinkamiausius vaistus, kurie nepakenktų kūdikiui. Jeigu prireiktų antibiotikų, tai galima rinktis, pavyzdžiui, iš tų, kuriais gydomi susirgę vaikai, net naujagimiai.
Stenkitės vaistus vartoti taip, kad būtų išvengta didžiausios jų koncentracijos motinos piene. Paprastai taip būna tarp 1 - 3 valandų išgėrus vaisto. Tokiu atveju geriau būtų vaistą vartoti tuojau pat po žindymo ir kitą kartą kūdikį žindyti praėjus bent 3 valandoms. Arba vaistą išgerti (jeigu jis vartojamas tik kartą per dieną) prieš ilgiausią kūdikio miegą.
Žindymo nauda sergant mamai
Geriausia, ką mama, susirgusi virusine sloga, gripu, bronchitu ar net plaučių uždegimu, gali padaryti dėl savo kūdikio, tai tęsti jo žindymą! Kūdikis, būdamas kartu, irgi susiduria su tos ligos sukėlėjais, paprastai net dar anksčiau negu pati mama pasijunta serganti.
Jam reikia padėti ir tą pagalbą teikia būtent motinos pienas, atnešdamas kūdikiui specifinius antikūnus, saugančius, kad mažylis nesusirgtų arba bent nesirgtų taip stipriai, kaip pati mama ar kiti ta liga užsikrėtusieji. O žindymą ligos metu nutraukus, atvirkščiai, pavojus kūdikiui susirgti padidėtų. Ir dar - kūdikis netektų motinos artumo teikiamo nuraminimo ir paties geriausio maisto.
Kūdikio užkrėtimo galimybę dar labiau sumažinkite, užkirsdama kelią infekcijai plisti: plaukite rankas, nekosėkite ir nešnarpškite nosies arti vaiko.
Nujunkymas be streso
Mamytėms skirtoje literatūroje didelė gausybė informacijos apie tai ko reikia sėkmingam žindymui, tačiau patarimų kaip sklandžiai ir be streso tiek mamai tiek mažyliui pabaigti nuostabųjį žindymo etapą labai mažai. Dažniausiai žindymo specialistai apsiriboja standartiniu „rekomenduojama žindyti kol vaikas pats atsisakys krūties“.
Šiame straipsnelyje pateikiama keletas patarimų kaip padėti vaikučiui kuo lengviau atsisveikinti su mamos pienuku. Nesitikėkite čia rasti stebuklingo burtažodžio, kurį ištarus mažasis pamirš tokį be galo malonų jam užsiėmimą kaip žindymas.
Taigi pats pirmasis ir labai svarbus žingsnis yra apsisprendimas. Pirmiausia prieš priimant sprendimą baigti žindyti, patarčiau visiškai atsiriboti nuo išorinių nuomonių. Taip pat prieš priimant sprendimą pradėti nujunkymą, reikėtų sau aiškiai atsakyti kodėl manote, kad tai reikėtų padaryti būtent dabar.
Šis straipsnelis orientuotas į nuosaikų ilgalaikį nujunkymą, kai maitinimų skaičius mažinamas palaipsniui. Būtent toks laipsniškas žindymo mažinimas man labiausiai siejasi su žindymo pabaiga be streso. Staigus žindymo nutraukimas gali būti labai negatyvi patirtis abiem: mamai pirmiausia fiziškai, dėl didelio diskomforto krūtinėje (nemaža tikimybė, kad gali prireikti hormoninių vaistų), vaikui psichologiškai, kuomet staiga eliminuojama jam tiek emociškai tiek fiziologiškai be galo svarbi rutinos dalis (primenu, kad čia kalbame apie didesnį mažylį).
Pasirinkite vieną maitinimą, kuris jūsų nuomone mažiausiai yra reikalingas mažyliui. Lengviausia, paprastai, būna atsisakyti žindymų, aktyviuoju vaiko laiku. Kaip minėjau, kalbame apie didesnio vaiko nujunkymą, tokio, kuris jau gauna papildomą maistą keletą kartų dienoje.
Taigi pirmiausia patarčiau, nuimti, žindymą, kuris yra arčiausiai pagrindinio dienos valgio - mėsiškos košytės valgymo. Paprastai labai lengva nuimti maitinimą einantį prieš kažkokią aktyvią, vaikučiui malonią veiklą, pvz. prieš ėjimą į lauką, žaidimus.
Ne mažiau svarbūs (o gal ir svarbiausi) faktoriai yra ir paties mažylio siunčiami signalai. Kartais mažieji patys parodo, kurio maitinimo jiems nebereikia, trumpai „patraukia“ krūtį ir eina tvarkyti kitų reikalų. tokiu atveju viskas labai paprasta, pastebėjus tokį signalą galima be vargo ir abejonių nuimti tą maitinimą. Tiesa pasakius tokių vaikučių nujunkymas vyksta tikrai ypač lengvai ir sklandžiai. Sunkiau su tais, kurie niekaip nenori atsisakyti krūties ir kovoja dėl kiekvieno karto.
Nuėmus pirmąjį maitinimą luktelėkite kol vaikutis jį „pamirš“ t.y. nebejaus ir neberodys dėl to jaučiamo diskomforto, nebebandys prašyti krūties. Per tą laiką prie naujos situacijos prisitaikys ir jūsų krūtys. Pirmomis dienomis greičiausiai jausis nedidelis diskomfortas ir tempimas, bet netrukus tai turėtų praeiti.
Geriausia, jei pavyktų apsieiti be pienuko nutraukinėjimo, o jeigu visgi nutraukinėsite, reikėtų nutraukti tik tiek, kad nebejaustumėt diskomforto, jokiu būdu nebandykite ištraukti pienuko iki galo. Kiek mažyliui ir mamai reikės laiko „pamiršti“ nuimtą maitinimą sunku tiksliai pasakyti, tačiau optimalus laiko tarpas sakyčiau būtų 1-3 sav.
Laktacija iš ties unikalus dalykas, nes pieno gamyba labai lanksčiai prisitaiko prie valgytojo poreikių ir įpročių. Taigi, jei mažylis nebesinaudos pvz. 15 val. pagaminama porcija labai greitai ši porcija nebesigamins, tačiau tai neturės jokios tiesioginės įtakos kitiems paros maitinimams.
Sudėtingiau, jei žindymo ritualas susijęs su užmigimu ir miegojimu. Paprastai šie maitinimai nuimami paskiausiai. Ką gi daryti, jei jūsų mažasis užmiega išimtinai tik palaimingai apsižiojęs krūtį?
Pirmiausia kuo anksčiau pradėkite formuoti miego ritualus: veiksmų seką atliekamą kiekvieną kartą prieš einant miegoti. Kitas svarbus dalykas - ieškoti veiksmo, kuris vaikui kompensuotų krūties teikiamą komfortą ir nusiraminimą, tai gali būti glostymas, susikabinimas už rankyčių, kalbėjimas monotonišku balsu (labai veiksmingas būdas vaikučiams nuraminti) ir pan. Tai vadinama tranzitiniu veiksmu t.y.
Bandant nuimti priešmieginius maitinimus labai svarbu stebėti ir kontroliuoti vaiko reakcija. Susiruoškite miegoti, atlikę visus įprastus ritualus, atlikite vaikučiui nusiraminimą teikiantį veiksmą ar jų derinį. Negaudamas krūties kaip yra įpratęs mažasis, žinoma, reikš nepasitenkinimą. Tikėtina, kad pirmiausia tai bus nesmarkus zirzimas, jo reikėtų neišsigąsti ir nuosekliai laikytis pozicijos neduoti krūties, tačiau jeigu zirzimas grasinasi pereiti (bet dar neperėjo) į rimtesnį verkimą, visgi siūlyčiau „keisti planą“ ir užsimigdyti su krūtimi.
Šio metodo esmė, kad negalima vaikui leisti įsiverkti. Jei vaikui įsiverkus duosite jam krūtį, maža galvytė iš karto suformuos sąsają „garsiai verksiu, gausiu ko noriu“. Tad jeigu jau leidote vaikui kaip reikiant įsiverkti geriau visgi nebenusileisti ir bandyti nuraminti kitais būdais be krūties.
Dar vienas būdas galintis padėti atsisakyti priešmieginio žimdymo yra tėčio ar kito vaikučiui artimo žmogaus įtraukimas (labiau tinka prieš naktinį miegą). Šio būdo esmė labai paprasta - vaikas suruošiamas miegoti kaip įprasta, tačiau mama kurį laiką neateina, o vaikutis paliekamas „pasikuisti“ su tėčiu lyg ir laukiant mamos t.y. išlaikoma priešmieginė aplinka: vaikas lovoje susiruošęs miegoti, tačiau šviesa neužgesinta (idealu, jei šviesa būtų minimali), tėtis tyliai kalbina, glosto mažylį arba tiesiog būna šalia jo.
Na ką gi, priartėjome prie bene sunkiausio etapo - naktinių maitinimų atsisakymo. Dažniausiai vyresniame amžiuje naktinis žindymas labiau siejasi su ramybės ritualu nei su maistu ir tai, kaip jau kalbėjome, yra ne mažiau svarbi žindymo funkcija. Šis etapas pats sunkiausias nes dažniausiai vaikelis naktį krūties prašo tik iš dalies sąmoningai, pusiau prabudęs, todėl jei kitais atvejais bandėme naudoti priemones, kurias vaikas gali priimti sąmoningai, tokias kaip kitas maistas, kita veikla, kitas žmogus, dėmesio nukreipimas, ritualų teikiamas nusiraminimas, tai šiuo atveju belieka vienintelė priemonė tranzitinis veiksmas.
Tam, kad kuo sklandžiau ir ramiau atsisveikintų su naktiniais užkandžiavimais vaikutis jau turėtų būti pripratęs dienos ir nakties miego užmigti be krūties, tokiu būdu jis jau bus priėmęs ir pamėgęs tranzitinius raminančius veiksmus, tad didelė tikimybė, kad jų užteks nusiraminimui ir naktinio pabudimo atveju.
Dar vienas labai svarbus pastebėjimas: dažnai atsitinka, kad sprendimas nutraukti naktinį maitinimą priimamas kai vaikas ypač intensyviai reikalauja krūties. Daug kartų teko girdėti tokią frazę „kėlėsi šią naktį 20 kartų, jau nebegaliu reikia baigti maitinti“.
Pabaigai norėčiau pabrėžti, kad visi vaikučiai be galo skirtingi vienas su mamos pienuku atsisveikina labai greitai ir lengvai, kitam tai užtrunka ilgiau ir viskas vyksta sudėtingiau. Šiame straipsnelyje išdėstytos tik gairės, kurias žinodamos galite savarankiškai konstruoti savas atsisveikinimo su pieneliu schemas.
Pasaulio žindymo savaitė ir darnaus vystymosi tikslai
Ar jums rūpi aplinka, kurioje gyvenate, jūsų ir visuomenės gerovė, taika? Rugpjūčio 1-7 dienomis minimos Pasaulio žindymo savaitės metu atkreipiamas dėmesys į 17 darnaus vystymosi tikslų, kuriais siekiama panaikinti skurdą, apsaugoti planetą ir užtikrinti gerovę ir kuriuos viso pasaulio vyriausybės įsipareigojo pasiekti iki 2030 metų.
Kadangi mes visi esame svarbūs įgyvendinant šiuos tikslus, todėl šių metų Pasaulio žindymo savaitės tema - „Žindymas - darnaus vystymosi raktas“.
Žindymas yra tiek vaikų, tiek suaugusiųjų geros sveikatos pagrindas, taip pat jis naudingas motinoms. Nors pasaulinės žindymo rekomendacijos nekinta jau du dešimtmečius, tačiau išimtinai žindoma tik mažiau nei 40 proc. kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus.
Žindyti norinčios motinos neretai susiduria su daugeliu kliūčių. Jos gauna nepakankamai informacijos iš sveikatos paslaugų teikėjų, trūksta paramos iš vyrų namuose, neturi galimybės gauti kvalifikuotų konsultacijų žindymo klausimais, susiduria su agresyvia motinos pieno pakaitalų rinkodara bei būna priverstos grįžti į darbą iš karto po gimdymo.
Su šiomis kliūtimis susiduriančios moterys paprastai neturi galimybių žindyti išimtinai 6 mėnesius ir tuo labiau tęsti žindymą iki 2 metų ar ilgiau, kaip rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija.
Žindymo įtaka darnaus vystymosi tikslams:
- SKURDO MAŽINIMAS. Žindymas prisideda prie skurdo mažinimo, kadangi tai yra natūralus ir pigus būdas maitinti kūdikius ir vaikus.
- TINKAMA MITYBA. Išimtinis žindymas pirmuosius 6 mėnesius ir tęsiamas žindymas 2 metus ir daugiau suteikia kūdikiui pakankamą visaverčių maistinių medžiagų ir energijos kiekį, ir gali padėti išvengti alkio, nepakankamos mitybos bei nutukimo vyresniame amžiuje.
- GERA SVEIKATA IR SAVIJAUTA. Žindymas žymiai pagerina kūdikių ir vaikų sveikatą, vystymąsi bei išgyvenamumą.
- ŠVARUS VANDUO IR SANITARINIŲ SĄLYGŲ GERINIMAS. Žindant kūdikiui suteikiamas jo poreikius atitinkantis vandens kiekis net esant karštoms oro sąlygoms.
- PRIEINAMA IR APLINKĄ TAUSOJANTI ENERGIJA. Žindymas lemia mažesnį energijos suvartojimą, palyginti su pieno mišinukų gamybos pramone.
- KLIMATO KAITA. Žindymas lemia mažesnį teršalų išmetimą, palyginti su motinos pieno pakaitalų gamyba.
Mažos pieno gamybos priežastys
Gera ar pakankama pieno gamyba yra labai svarbi tam, kad kūdikis galėtų tinkamai maitintis ir augti. Šiame straipsnyje apie galimas, bet toli gražu ne visas, mažos ar nepakankamos pieno gamybos priežastis.
Kūdikis turėtų turėti galimybę žįsti krūtį tiek dažnai ir tiek ilgai kiek jam norisi. Normaliose situacijose netaikoma jokių ribojimų kiek laiko, kaip dažnai ir kurią krūtį naujagimis ar kūdikis turėtų žįsti.
Antras dalykas, kuris labai svarbus, yra tai, kaip kūdikis žinda krūtį. Kūdikis turėtų žįsti krūtį apžiojęs kaip galima daugiau, ir taip pat asimetriškai spenelio atžvilgiu: apatinis žandikaulis turi pagauti daugiau krūties audinių po speneliu, nei viršutinis virš spenelio. Tačiau daug svarbiau yra tai, ar kūdikis apžiojęs krūtį tik čiulpia, ar ir ryja. Rijimas yra būtinas tam, kad pienas iš krūties patektų į pilvą.
Jeigu buvo atliekamos krūtų sumažinimo operacijos, kurių metu pašalinta daug liaukinio audinio, perkeltas rudasis laukelis ir spenelis, pjūvis darytas aplink rudąjį laukelį ar skersai krūties audinius, ypač jei operacija daryta palyginti neseniai, gali būti sunku pagaminti pakankamą pieno kiekį kūdikiui išmaitinti.
Taip, krūtys gali būti nepakankamai išsivysčiusios, Tačiau vien iš pažiūrėjimo į krūtis nepasakyčiau, kad mama neturės pakankamai pieno, nes vien išvaizdos negana. Krūtys gali gaminti skirtingą pieno kiekį, viena gali gaminti daugiau, nei kita, o žinome, kad ir viena krtūimi galima išmaitinti kūdikį.
Daugiausiai keblumų kelia neplanuotas cezario pjūvis. Tyrimai rodo, kad po jo mamoms pienas gali atsirasti vėliau. Tačiau oda prie odos kontaktas su kūdikiu gali pakelti mamos oksitocino kiekį, palengvinti skausmą ir liūdesį dėl operacijos, o tuo pačiu ir palengvinti pieno tekėjimą.
Jeigu kraujavimui stabdyti buvo ilgą laiką naudoti oksitocino pakaitalai, jie gali turėti neigiamą poveikį pieno gamybai. Kadangi hipofizė išskiria prolaktiną, netekus daug kraujo ir sutrikus hipofizės veiklai pieno gamyba gali neprasidėti, nes neesant prolaktino kraujyje, pieną gaminančios ląstelės gali sunykti.
Epidūrinė nejautra, naudota gimdymo metu viena ar kartu su sintetiniu oksitocinu skatinant gimdymo veiklą, sutrikdo natūralaus oksitocino išsiskyrimą žindimo metu. Dėl to net ir priešpienį kūdikiui gali būti sunkiau ištraukti.
Placentos likučiai gimdoje gali neleisti prasidėti pieno gamybai, o mamai pasireikšti kaip tebesitęsiantis kraujavimas skaisčiai raudonomis išskyromis, kurios po 3 dienų nesikeičia į rusvas, o dar po 9 į blyškias su rusvu atspalviu.
Jeigu po gimdymo sutrinka skydliaukės veikla ir išskiriama per mažai skydliaukės hormonų, tai gali turėti pieno gamybą mažinantį poveikį. Kai mamos hemoglobinas yra mažesnis nei 100 g/l, mamos dažniau įvardija pieno trūkumo simptomus nei tos mamos, kurios turi aukštenį hemoglobiną.
Kai mišinys duodamas neesat būtino reikalo, kūdikis pasisotina nevalgydamas iš krūties. Čiulptukas, ypač daug naudojamas, gali keisti kūdikio čiulpimo judesius.
Apie 4-6 savaitę gali atsirasti jausmas, kad krūtys, iki tol nuo maitinimo iki maitinimo prisipildydavusios pieno, kurį mama gali jausti fiziškai, ima nebeprisipildyti. Tai visiškai normalu, tačiau kai kurios mamos išsigąsta, kad trūksta pieno ir pradeda ilginti tarpus tarp maitinimų iš krūtų laukdamos prisipildymo jausmo, o tuo metu kūdkį maitina mišinuku.
Nors rekomenduojama žindyti naujagimį pagal poreikį, visgi yra riba kiek kūdikis gali miegoti nevalgęs, ypač kol jis yra labai mažas ir pieno kiekis reguliuojasi. Mažiausias maitinimų skaičius turėtų būti 8, o tai reiškia, kad kūdikį reiktų žadinti kas 3 valandas ir maitinti, visą parą.
Po 4-6 savaičių galima leisti kūdikiui, kuris nori, miegoti ilgiau, tačiau gali reikti pasižadinti, jeigu krūtinė prisipildė arba, jei nepavyksta pažadinti, pieną ištraukti rankomis ar pientraukiu. Paaugusiems kūdikiams vienos krūties gali puikiai užtekti, tačiau kuo mažesnis kūdikis, tuo atidžiau reikia sekti jo ženklus.
Ši cista susidaro kiaušidėse nėštumo metu ir išskirdama testosteroną gali slopinti pieno gamybą. Galiausiai sunyksta savaime ir apie 3-4 savaitę pieno gamyba galiausiai susinormalizuoja. Jeigu ištraukinėjate pieną pientraukiu, svarbu, kad jis tikrai gerai veiktų.
Nėra tvirtų įrodymų, tačiau laikomasi nuomonės, kad dideli kiekiai šalavijų, čiobrelių, mėtų, rozmarinų ir petražolių gali mažinti pieno gamybą, tačiau vartojami nedideliais kiekiais, kaip prieskoniai, neturėtų turėti įtakos. Dirbtinis estrogenų ir progesteronų vartojimas gali neigiamai veikti pieno gamybą.
Nėštumo atveju kūnas persitvarko taip, kad galėtų auginti kitą kūdikį ir ruošia krūtis kitam kūdikiui žindyti. Staigus pieno kiekio sumažėjimas ir taip pat atsiradęs spenelių jautrumas žindymo metu gali būti nėštumo požymiai.
Pseudoefedrinas, dedamas į įvairius vaistus nuo alergijos, slogos, sinusito, bronchito ar astmos yra žinomas pieno gamybos slopintojas. Xylometazoline Hydrochloride, dedamas į vaistus nuo slogos, jeigu naudojamas didelėmis dozėmis ilgiau kaip 3 paras gali mažinti pieno gamybą.
Žindymas ir stresas
Kūdikis tapo neramus dėl to, kad mano pienas tapo kitoks dėl streso? Naujagimis jau turi iš dalies išsivysčiusius šiuos pojūčius, o laikui bėgant jie tik gėrėja. Naujagimiai skirtingai reaguoja į suaugusiojo veide atsispindinčias emocijas, į aplinkos garsus, į tai, kaip jie liečiami, į skirtingus skonius ir kvapus.
Vienaip atrodome, kalbame, elgiamės, kvepiame kai esame ramūs ir laimingi, kitaip kai esame išsigandę, dar kitaip kai supykstame. Tiek patirtis, tiek tyrimai rodo, kad šios išraiškos turi savybę veikti kitus žmones ir sakoma, kad emocijos yra “užkrečiamos”.
Tyrimai taip pat rodo, kad naujagimiai ir kūdikiai gali “užsikrėsti” asmenų, kurie juos prižiūri emocijomis. Silpniau, jeigu yra tik akių kontaktas ir balsas, stipriau, jeigu yra prisilietimas.
Atrodytų, kad tokio atveju geriau būtų neimti kūdikio ant rankų, taip apsaugant jį nuo mamos jaudulio ir palaukti kol mama nusiramins. Tai galbūt galėtų pasiteisinti tokiu atveju, kai šalia yra ramus žmogus gali pasirūpinti kūdikio poreikiais.
Tyrimai rodo, kad žindymas ir odos kontaktas ramina neišnešiotus kūdkius, masažas leidžia jiems greičiau priaugti svorio. Žindančios mamos yra atsparesnės psichosocialiniam stresui.
Joms išsiskiria mažiau kortizolio socialinio streso situacijose. Žindančios mamos miega ilgiau ir geresnės kokybės miegu, nei nežindančios mamos. Kuo ilgiau mamos išimtinai maitina, tuo geriau atpažįsta linksmus veidus ir kuo daugiau kartų per dieną maitina, tuo mažiau reaguoja į piktus ar grasinančius veidus.
Kai kurie mokslininkai, tyrinėjantys ositociną, hormoną, kuris išsiskiria žindymo metu, mano, kad daugelis dalykų, kurie vertinami kaip sukeliantys teigiamus pokyčius - atsipalaidavimą, ramybės atgavimą, streso kiekio sumažėjimą ir panašiai - yra viso labo didesnio oksitocino išsiskyrimo pasekmė.
Oksitocinas išskiriamas daugelyje situacijų: gimdymo metu, žindant ir užsiimant lytiniais santykiais, švelniai liečiant, glostant odą, malonioje šilumoje. Oksitocinas išsiskiria mamai bendraujant su kūdikiu, taip pat bendraujant su suaugusiais ar naminiais gyvūnais.
Tad ruošdamasi žindymui mama gali išbandyti keletą būdų, kaip atsipalaiduoti ir nurimti. Žindymo tęsimas gali atrodyti sudėtingas ar neįmanomas stresinėje situacijoje.
žymės:
Panašus:
- Kūdikio žindymas: Vitkausko patarimai sėkmingam žindymui
- Vyresnio Vaiko Žindymo Stebuklai: Nepakeičiami Faktai ir Patarimai Kiekvienai Mamai
- Sužinokite, Kodėl Žindymo Metu Dingsta Mėnesinės – Priežastys, Diagnostika Ir Efektyvūs Gydymo Būdai
- Vaikiški Čiužiniai: Geriausi Lietuviški Gamintojai ir Patarimai Renkantis Idealų Čiužinį
- Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė: sužinokite priežastis, požymius ir efektyviausius gydymo būdus