Žindymas yra natūrali nėštumo tąsa, kurios meno gali išmokti daugelis moterų. Dažniausiai sunkumų kyla dėl netinkamos vaikelio maitinimo technikos, žinių trūkumo ar tam tikrų fiziologinių iššūkių. Neretai žindančios mamos, susiduriančios su sunkumais, atsakymų ieško internete ar klausia draugių patarimo.
Pasak E. Gurčinės, motinos pienas yra pats optimaliausias maistas besivystančiam kūdikiui iki 6 mėnesių, tenkinantis visų reikalingų medžiagų ir vandens poreikį: „Jis turi daug antikūnų, imuninių ląstelių ir kitų apsauginių medžiagų, todėl apsaugo ir stiprina vaikelio imunitetą, padeda kovoti su ligomis ir infekcijomis, prisideda prie teigiamos įtakos burnos ir žandikaulio vystymuisi ir išdygusių dantukų apsaugai nuo ėduonies.
„Žindymas ramina ir atpalaiduoja mamą ir vaikelį, mažina pogimdyvinės depresijos riziką“, - kalbėjo E. Gurčinė. Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria žindančios mamos, - spenelių pažeidimai.
„Jei mama dar yra stacionare, reikėtų drąsiai paprašyti specialistų pagalbos, o ne gyventi su skausmu. Jei šeima jau grįžo į namus, reikėtų susisiekti su specialistu. Specialistė pridūrė, kad visiškai normalu, jei kyla ir kitų krūtų problemų, tokių kaip sąstovis, atsiranda guzelių, mastitas: „Šios būklės gąsdina visas mamas, tačiau to nereiktų bijoti.
Tokiais atvejais žindymas galbūt netenkins vaiko maisto poreikio visu 100 procentų, bet norisi pabrėžti, kad ir kombinuotas maitinimas yra labai geras pasirinkimas ir kiekvienas mamos pieno lašas yra ir svarbus, ir naudingas“, - sakė E. Gurčinė. Neretai mamos nuogąstauja, kad vaikelis priauga per daug ar per mažai svorio dėl mamos pieno, kuris yra per liesas ar per riebus.
Žindymo specialistės teigimu, pieno gamyba yra nuolatinis procesas, veikiantis paklausos-pasiūlos principu. Mama, jaučianti savo kūną, geba natūraliai valdyti laktaciją.
E.Gurčinė teigia: „Kiek pieno iš krūtų pašaliname, tiek jo ir gaminasi. Jeigu vaikelis yra atskirtas nuo mamos ar žindomas labai vangiai, tuomet mamai vertėtų papildomai nusitraukti pieną.
Iki 6 mėnesių rekomenduojama vaiką maitinti vien tik mamos pienu, o vėliau pradėti papildomą maitinimą tęsiant žindymą iki 2 metų ar ilgiau.
Vaikų ligų gydytojos A. Išskirtinais atvejais galima vaiką primaitinti ir anksčiau, tačiau tik su gydytojo rekomendacija. „Nors iš pradžių vaikas valgo labai nedaug, svarbu nenuleisti rankų ir jį maitinti pagal poreikį.
Paprastai vaikučiui prireikia 3-6 savaičių, kol jis įgunda valgyti papildomą maistą. Kartais gali prireikti ir dar daugiau laiko - dėl to tikrai nereiktų sunerimti, jei tėvai mato, kad vaiko poreikis ir noras vis didėja“, - teigė A. Vaikų ligų gydytoja pažymėjo, kad nebūtina nutraukti žindymo vaikui išėjus į darželį ar mamai išėjus į darbą: „Viską galima lengvai suderinti, pavyzdžiui, pažindant vaiką ryte ir grįžus vakare.
Pasak specialistės, būtų idealu, jei mama galėtų išlaukti momento, kada vaikas pats atsisakys krūties, - paprastai tai įvyksta jam sulaukus ne mažiau nei 2 metų: „Tokiu būdu nujunkyti yra lengviausia. Tačiau jei mama nori nutraukti žindymą anksčiau, patariama tai daryti ne anksčiau, nei vaikui sueina vieneri. Vienos mamos pasirenka rečiau žindyti dieną, kitos - naktį.
„Reiktų pasirinkti ramų etapą, kai mama vaikui gali skirti daug dėmesio, gali panešioti ir ilgiau būti kartu. Svarbu, kad vaikas jaustų, kad dingo tik pienas, o mama vis dar yra šalia.
Žindymas ir adaptacija darželyje
Maitina jau beveik ketverius metus „Kai kurios mamos bijo ilgai maitinti dėl nepalaikymo ir dalis jų nutraukia savo žindymo kelią dėl aplinkos spaudimo. Mano pirmagimiui sūnui tuoj bus ketveri, jau nuo vienerių metų jis lanko darželį, o mūsų žindymo kelionė vis dar tęsiasi. Žinau, kad maitinsiu tol, kol sūnus pat to atsisakys“, - pasakoja Emilija.
Ji priduria, kad žindyti sekėsi gerai jau nuo pat pirmųjų sūnaus Rojaus dienų. Tiesa, Emilija domėjosi žindymu, skaitė knygas, o kadangi gimdė Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose, sulaukė palaikymo ir gavo daug naudingos informacijos.
O kaip sekėsi įveikti sunkiausias akimirkas, kurių žindymo kelyje pasitaiko? „Sunkiausios buvo bemiegės naktys, augimo šuoliai, tačiau ir tai - įveikiama. Žindyti netgi patogiau - pasiimi vaiką ir toliau miegi, nereikia keltis ir eiti ruošti mišinuko“, - kalba Emilija ir priduria, kad kai seki vaiko raidą, žinai, kada tikėtis augimo šuolio ir kaip jam pasiruošti.
Moteris sako, kad vyras ją labai palaiko, o tai santykiuose ir buityje yra labai svarbu. Kalbėdama apie adaptaciją darželyje, Emilija pabrėžia, kad tam reikia ruoštis.
Natūralu, kad daugelis mamų baiminasi, kaip vaikui seksis darželyje, jeigu jis dar pakankamai dažnai žinda. „Domėjausi, kaip padėti vaikui gerai jaustis, kaip adaptuotis, taip pat žinojau, kad dėl darželio tikrai nereikia nutraukti žindymo. Viskas klostėsi tikrai gerai - tiesiog reikėjo skirti laiko mums abiem pasiruošti psichologiškai“, - sako Emilija.
Paklausta, kodėl, jos nuomone, moterys, galinčios maitinti, atsisako žindyti, Emilija sako, jog yra susikoncentravusi į žindymą pasirinkusias mamas. „Manau, kad reikia gerbti abi puses - ir tas, kurios pasirenka maitinti, ir tas, kurios atsisako. Aš esu už toleranciją.
Ji dalijasi ir savo patirtimi, kai teko išgirsti pasiūlymą nutraukti maitinimą, neva vaikas jau didelis ir sako, kad tą akimirką gali kilti išties įvairių minčių ir ragina tam nepasiduoti. Svarbu žiūrėti, kaip jaučiasi mama ir žindomas kūdikis.
„Mamos galvoja - viskas, pieno nėra, nes vaikas kabo ant krūties valandomis, vadinasi, neprivalgo, arba bando traukti pieną pientraukiu, tačiau išbėga vos keli lašai. Tačiau visa tai nereiškia, kad pieno trūksta - kuo daugiau vaikas žinda, tuo daugiau pieno gaminasi. Ir jeigu pieno nenusitraukiate, nereiškia, kad jo nėra - kūdikis yra geriausias pientraukis. Taip pat verta prisiminti, kad mamos pienas nėra tik maistas“, - sako pašnekovė.
Didžiausias privalumas maitinant krūtimi, pasak pašnekovės, yra kuriamas ryšys ir artumas su vaiku. „Mes su sūnumi turime savo ritualus, jam tai padeda nusiraminti, be to, žindymas turi didžiulę teigiamą įtaką vaiko raidai, emocinei savijautai“, - sako mama. Kuo daugiau domėjausi žindymo nauda vaiko raidai ir psichologijai, tuo labiau norėjau žindyti toliau.
Ji pataria tiesiog domėtis esminiais dalykais, kurie svarbūs vaikui ir jo savijautai, tuomet ir surandami priimtiniausi atsakymai. „Aš pati nebuvau nusistačiusi kažkokio laiko, kiek maitinsiu. Viskas vystėsi natūraliai - kuo daugiau domėjausi žindymo nauda vaiko raidai ir psichologijai, tuo labiau norėjau žindyti toliau. Be to, sužinojau, kad geriausia žindyti iki tol, kol vaikas pats nusprendžia atsisakyti“, - sako Emilija ir siūlo klausyti savo širdies, kuri geriausiai žino, ko reikia jūsų vaikams.
Emilija sako, kad į piktus komentarus dėmesio nekreipia ir savo pavyzdžiu nori paskatinti ir kitas mamas maitinti savo pienu, o ištikus sunkumams - nesuklupti, kreiptis pagalbos.
„Susikaupkite ties savo vaiku, ties jo poreikiais, o ne į kažkieno nuomonę - juk tai yra svarbiausia“, - sako Emilija. Ji ragina visas mamas, kurioms reikia pagalbos, kurios nori sulaukti visapusiško palaikymo, prisijungti prie grupės feisbuke „Žindykime kartu“.
„Raginčiau nebijoti žindyti viešoje vietoje, jeigu vaikams reikia užtikrinti jų fiziologinius poreikius. Tikrai nereikia slėptis. Svarbiausia jūsų pačių nusiteikimas. Be to, krūtys pernelyg sureikšminamos, vertinamos kaip sekso simbolis, taip neturėtų būti. Vaiko maitinimas yra visiškai natūralus ir normalus procesas“, - sako Emilija.
Ką daryti, jei vaikas pradeda lankyti darželį?
O gal verta pabandyti išsaugoti žindymą ir mamos pienu vaiką palepinti rytais bei vakarais? Mūsų kalbintos pašnekovės vienareikšmiškai sako - TAIP. Taip, šis klausimas dažnai kyla mamoms, kurios vertina žindymą, norėtų jį tęsti, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių turi vaikelį palikti kitų žmonių globai darželyje ar su aukle.
Ir vienas iš dalykų, kurį reikėtų aptarti su žindomų mažyliu, yra tai, kad mamos pienuko darželyje nebus, tačiau jį bus galima valgyti grįžus namo, kaip įprastai. Priklausomai nuo to, kiek dažnai ir kada mažylis žinda, galima parodyti, kad yra ir kitų būdų, kaip galima pasiguosti.
Jeigu atsiskiriama iš karto ir ilgam, mamai svarbu stebėti savo krūtis. Jeigu jos prisipildo (jausmas panašus į pirmųjų savaičių pojūčius krūtyse, kai jos pasunkėja nuo vieno maitinimo iki kito), mamai gali reikėti ištraukti bent šiek tiek pieno. Jeigu pratinamasi prie darželio pamažu, kai ateina laikas mažyliui darželyje praleisti visą dieną, dažniausiai lieka vakariniai, rytiniai ir naktiniai žindymai.
Vakarais žindymas gali užtrukti ilgiau, nes tai - ne tik maitinimasis, bet ir būdas patirti mamos artumą. Tad vakarais nereikėtų planuoti nudirbti daug darbų, taip pat vos grįžus namo mama vargu ar galės pulti gaminti vakarienę ar tvarkytis namuose.
Ar apskritai verta žindyti, jeigu likęs vos vienas žindymas per dieną? Žinoma, vienareikšmiškai įvertinti vieno žindymo naudą sveikatai yra sunku. Yra tyrimų, atliktų dienos centruose JAV - ten paliekami dar metų neturintys mažyliai. Tie tyrimai rodo, kad žindomi ar geriantys mamos pieną vaikučiai serga mažiau.
Ne paslaptis, kad pradėję lankyti lopšelį-darželį mažieji dažniau serga. Ar tokiu atveju, kai vaikas lieka namie dėl ligos, verta jį žindyti dažniau? Sergantis mažylis tikrai daugiau prašysis prie krūties ir nereikėtų jo stabdyti.
Kadangi mamos pienas - tai ne tik maistas, bet ir pagalba imuninei sistemai, žindyti dažniau tikrai verta. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žindyti kūdikius ir mažus vaikus bent iki 24 mėnesių. Po antrojo gimtadienio rekomenduojama tęsti tol, kol kuriam nors iš dalyvių žindymas darosi nebereikalingas arba nebepriimtinas, t. y., arba mažylis nusijunko pats, arba gali būti nujunkomas ir mamos iniciatyva.
Žindymas - lengvesnė adaptacija darželyje?
Jos įkurtame ekologiniame darželyje įprasta, jei atvedamas dar žindomas vaikas. Į darželį atėjus naujokui ir išgirdus jo mamos nedrąsiai ištartą „Aš dar žindau…“, Ingrida labai apsidžiaugia ir drąsina žindyti toliau. Pasak jos, tai ne tik tarpusavio ryšio stiprinimas, lengvesnė adaptacija, bet ir apsauga nuo „darželinių“ ligų.„Aš sąmoningai nenorėjau nujunkyti tada, kai vaikas pradeda eiti į darželį. Juk išėjus į kolektyvą paprastai užklumpa tradicinės darželio ligos - vaikai apsikeičia bacilomis, tad natūralu, kad ima daugiau sirguliuoti. Norėjau, kad sūnaus imunitetas būtų kuo stipresnis. Beje, šis argumentas svarbus ir kitoms mamoms, kurios nenutraukia žindymo išleidusios vaikus į darželį. Tikiu, kad žindymas yra apsauga nuo ligų.
Mūsų darželyje yra daug pavyzdžių, kai mamos pradeda leisti vaikus jų nenujunkiusios. Labai gerai, kad neskuba nutraukti žindymo, vaikui nebūna dvigubo streso - adaptacijos prie darželio ir nujunkymo.
Statistika apie žindymą ir darželį
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo įstaigas 2015 metais lankė apie 70 proc 1-6 metų vaikų. Mamoms, kurios nori tęsti žindymą, tačiau prisireikia išleisti kūdikį ar vaiką į darželį, iškyla klausimas: ar nujunkyti ar išleisti žindomą.
Žinoma, kad vaikų iki 1 metų Lietuvoje darželį lanko apie 0,19 procento ir visi jie lanko darželį mieste (0,28 proc.). Tuo tarpu vaikų, kurių amžius yra nuo 1 iki 2 metų darželį lanko 12,79 proc. (16,85 proc. mieste), o nuo 2 iki 3 metų ikimokyklinio ugdymo įstaigą lanko jau 78,15 proc. vaikų (92,80 proc. mieste, 39,87 proc. kaime) .Statistika apie žindymą vėliau nei vaikui sueina 6 mėnesiai Lietuvoje nėra renkama. Tyrimo, atlikto Vilniaus miesto Šeškinės poliklinikoje, duomenimis iki 24 mėnesių žindymą tęsia apie 7 proc. mamų. Tikimybė tęsti žindymą virš metų yra stipriai susijusi su mamos išsilavinimu (5).
Vilniuje gyvena didžiausia koncentracija aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, todėl tikėtina, kad kitose Lietuvos vietovėse vaikų, žindomų iki 24 mėn., procentas nebus didesnis.
Žindymo nauda
Remiantis tyrimais, žindymas turi teigiamą įtaką vaiko pažintinei raidai, kuri nėra visiškai priklausoma nuo motinos socialinės-ekonominės padėties. Taip pat yra pagrįstų įrodymų, jog žindymas mažina astmos riziką pirmaisiais gyvenimo metais.
Saugus prieraišumas ir žindymas
Tyrimas nustatė, kad ilgesnis žindymas padeda sukurti saugų ryšį su dukromis. Žindymas arba skatina saugų prieraišumą arba padeda išvengti disorganizacijos, tad tarp žindomų ar ilgai žindomų vaikų nerimastingai ar saugiai prisirišusių vaikų procentas galėtų būtų kiek didesnis, nei tarp nežindomų vaikų.
Patarimai tėvams ir auklėtojams
Kai vaikas pradeda lankyti darželį, tėvai ir auklėtojos turėtų įdėti pastangų ir supažindinti vaiką su auklėtojomis ir kitais asmenimis, kurie dalyvaus vaiko priežiūroje, padėti vaikui su auklėtoje užmegzti ryšį, supažindinti su aplinka ir tėvai turėtų lydėti vaiką darželyje tol, kol jis galės išeiti tėvus ir pasilikęs palaikys ryšį su bent viena auklėtoja. Adaptacijos laikotarpiu tėvai turėtų būti prieinami bet kuriuo metu, kad iškilus sunkumų, būtų galima juos greitai pasikviesti į pagalbą.
Štai keletas patarimų ruošiant vaiką darželiui:
- Vaikas turi suvokti, kad yra tam tikra rutina, taisyklės, susitarimai, ne visada galima daryti ką nori ir kaip nori.
- Nemažiau svarbu ugdyti savarankiškumą. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, jis turi mokytis pasirūpinti paprasčiausiais savo poreikiais: nueiti į tualetą, apsirengti, pavalgyti, apsiauti batus.
- Net ir su mažu vaiku galima kalbėti apie tai, kaip tinkamai išreikšti savo emocijas. Pavyzdžiui, kaip išreikšti pyktį.
- Nuo mažens reikėtų mokyti empatijos. Jei vaikas mato, kad kitas verkia, tegul paklausia, ar jam padėti, ar pasakyti auklėtojai?
Ar būtina nujunkyti vaiką prieš darželį?
Vieno recepto, kaip elgtis mamai: iki lopšelio nujunkyti ar ne, - nėra. Kiekvienas jaučia, kaip vaikui geriau. Geriausia stebėti, kaip jaučiasi pats vaikas. Jei mamos pienu maitinamas vaikas neramus dieną, vis ieško krūties, glaudžiasi prie auklėtojų krūtinės, nenori valgyti kito maisto, tada galbūt signalas, kad verta baigti natūralų maitinimą, nes jo nebuvimas dieną kelia didelį stresą. O jei ryte prieš darželį pažindytas vaikas dieną žaidžia, yra ramus, įsitraukęs į dienos veiklas - kodėl nežindžius toliau, vakare po darželio?
Taigi, apibendrinant, žindymo tęsimas vaikui lankant darželį yra individualus sprendimas, priimamas atsižvelgiant į mamos ir vaiko poreikius, vaiko amžių, adaptacijos darželyje ypatumus ir kitus veiksnius. Svarbiausia - palaikyti ryšį su vaiku, stebėti jo savijautą ir priimti sprendimą, kuris geriausiai atitinka jo poreikius.
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Vaikiškų Dainų Natos – Lengvai Suprantama Muzika Mažiems Mėgėjams!
- Neįtikėtina tiesa apie pilvo skausmą nėštumo metu: priežastys, kurios gali išgelbėti tavo sveikatą!