Kiaušiniai jau ilgą laiką yra neatsiejama daugelio žmonių mitybos dalis.
Atėję į didžiuosius prekybos centrus ir panorę nusipirkti kiaušinių, pirkėjai turi dvi galimybes: rinktis tradicinius vištų arba putpelių kiaušinius.
Tiesa, per Velykas kai kurios parduotuvės siūlo nusipirkti stručio kiaušinį, tačiau, pasak jų pačių, tai - labiau dekoracija nei prekė, nors užsienyje ančių, žąsų, kalakutų ir kitų paukščių kiaušiniai nieko nebestebina ir pirkėjai juos renkasi drąsiai.
Maža kitų rūšių kiaušinių paklausa Lietuvoje
Maža paklausa „Vištų ir putpelių kiaušiniais prekiaujama todėl, kad jie tradiciškai yra populiariausi ir dažniausiai naudojami gaminant maistą“, - teigia „Iki“ prekybos tinklo komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta.
Anot jo, kitų rūšių kiaušiniais neprekiaujama, nes „rasti tiekėjų gana sudėtinga ir praktiškai nėra paklausos.“
V. Lopetos teigimu, prieš kelerius metus per Velykas prekybos tinklas pasiūlė stručių kiaušinių, tačiau jie liko tik parduotuvių dekoracijomis.
„Galbūt ir atsirastų pirkėjų, kurie norėtų įsigyti stručių, žąsų, ančių ar kitokių rūšių kiaušinių, tačiau jų skaičius Lietuvoje bent jau šiuo metu tiesiog per mažas.
Pageidavimų nesame gavę, o jeigu pamatytume, kad atsiranda pakankamas skaičius norinčiųjų įsigyti kitų rūšių kiaušinių, ieškotume galimybių pasiūlyti šių produktų bent jau didžiosiose parduotuvėse“, - tvirtino V. Lopeta.
Tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis, taip pat patvirtino, kad jų parduotuvėse parduodami tik vištų ir putpelių kiaušiniai, bet ir putpelių kiaušinių paklausa esą nedidelė.
D. Ryliškis užsiminė, kad buvo sulaukęs kelių pasiūlymų dėl kitų rūšių kiaušinių, „tačiau tai pavieniai atvejai, reikia, kad didesnė dalis žmonių norėtų kitokių kiaušinių, tuomet galėsime galvoti apie permainas ir pasiūlyti savo pirkėjams juos tenkinančius pasiūlymus.“
Viena didžiausių Lietuvoje paukštininkystės įmonių, Vievio paukštynas, nurodo, kad prekiauja tik tradiciniais kiaušiniais ir galimybių įsigyti kitokių nėra.
Pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko Sauliaus Daniulio, viską lemia paklausa.
„Lietuvoje galima tiek visko priauginti, jeigu tik būtų paklausa.
Tačiau jos nėra.
Lietuvoje maža rinka kitokiems kiaušiniams“, - kalbėjo asociacijos pirmininkas.
Jis teigė, kad patiekalus, kuriems reikalingi kitokie nei tradiciniai kiaušiniai, gaminantys restoranų, barų atstovai važiuoja tiesiai į ūkius ir kiaušinius perka ten.
Paklaustas, ar kitokių paukščių kiaušiniais prekiauja kas nors iš asociacijos ūkininkų, S. Daniulis teigė, kad neatsirado nė vieno, kuris norėtų užsiimti tokia veikla.
Lietuviško maisto tradicijų įtaka
Kitas, S. Daniulio nuomone, svarbus dalykas - nusistovėjusios maisto tradicijos Lietuvoje.
„Mes mėgstame cepelinus, bulvinius patiekalus, italai skanauja makaronus.
Mes be bulvių neištvertume, italai - be makaronų.
Tai tik pavyzdys, tačiau jis rodo, kad tautos tradicijos formuojasi iš senų senovės, o Lietuvoje tradicijos mėgautis žąsų, ančių, stručių, kalakutų ir kitų paukščių kiaušiniais tiesiog nėra.
Tam reikia laiko“, - dėstė pašnekovas.
Jis užsiminė, kad tokios šventės kaip Velykos, kai į parduotuves atkeliauja netradiciniai kiaušiniai, tėra atrakcija žmonėms, o ne naujų tradicijų skiepijimas.
„Per Velykas mes marginame, valgome kiaušinius.
Vienas kitas nusiperka stručio kiaušinį.
Tiesa, manau, kad daugelis lietuvių jo turbūt net nėra ragavę.
Naujoms tradicijoms reikia laiko“, - kartojo S. Daniulis.
Lietuvos nacionalinis kiaušinis
Lietuviai savo nacionaliniu kiaušiniu išrinko gervės (Grus grus) kiaušinį.
Kartu su šalies ornitologais nacionalinio kiaušinio rinkimus organizavo vienas didžiausių šalyje prekybos ir laisvalaikio centras (PLC) „MEGA“.
Velykų laikotarpiu vykusiuose rinkimuose iš viso balsavo beveik 2000 šalies gyventojų.
Dauguma jų - 19 proc. nacionaliniu panoro rinkti gervės kiaušinį, antru ir trečiu liko atitinkamai po 11 proc. ir 8 proc. balsų surinkę lėlio (Caprimulgus europeus) ir juodakaklio naro (Gavia arctica) kiaušiniai.
PLC „MEGA“ vykusiuose rinkimuose Lietuvos nacionalinį kiaušinį gyventojai rinko iš šalies ornitologų pasiūlytų vertingiausių ir įdomiausių 32 Lietuvos paukščių rūšių kiaušinių.
Jų ekspoziciją PLC „MEGA“ paskolino Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejus.
„Gervės kiaušinis yra vienas didžiausių iš visų eksponuotųjų.
Iš kitų jis išsiskiria savo spalvingumu.
Pati rūšis - saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Prieš keletą metų gervės buvo beveik išnykusios, tačiau paskutiniaisiais metais jų sparčiai gausėja.
Tikimės, kad ši nominacija dar labiau paskatins saugoti šiuos išskirtinius paukščius„ - kalbėjo Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus Ornitologijos skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis.
Gervė (Grus grus) - aukščiausias iš visų Lietuvoje aptinkamų paukščių.
Veisiasi šlapiuose miškuose, vande¬ningose žemapelkėse, aukštapelkių pakraš¬čiuose.
Ankstyvą pavasarį deda 2 kiaušinius.
Peri apie 30 d.
Šalies gyventojai, kurie nedalyvavo rinkimuose, bet nori susipažinti su buvusiais pretendentais į Lietuvos nacionalinio kiaušinio titulą, dar turi galimybę tai padaryti.
Pasak Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) - pavasaris paukščiams - kiaušinių dėjimo ir perėjimo metas.
Didžiausi ir mažiausi kiaušiniai
Didžiausius kiaušinius deda strutis (lot. Struthio camelus) - didžiausias paukštis pasaulyje.
Stručių kiaušinių ilgis vidutiniškai yra apie 15 cm, plotis - 13 cm, o sveria apie 1,4 kg.
Įdomu tai, jog nepaisant jų įspūdingo dydžio, stručių kiaušiniai yra mažiausi lyginant su paties paukščio dydžiu - jie sudaro vos 1 - 4 proc. patelės kūno masės.
Tam pačiam strutinių paukščių būriui priklausantys kiviai deda didžiausius kiaušinius lyginant su jų kūno mase - maždaug vištos dydžio paukščio kiaušinis gali sverti iki 450 gramų.
Mažiausio kiaušinio rekordas priklauso paprastajam kamaniniam kolibriui (lot. Mellisuga helenae), kuris, kaip manoma, yra mažiausias pasaulio paukštis.
Suaugęs kamaninis kolibris sveria vos 1,6 - 2 gramus, o jo ilgis yra tik 5 cm.
Kolibrių žirnio dydžio kiaušinukas sveria vos pusę gramo.
Net ir didžiausių kolibrių kiaušiniai yra miniatiūriniai - jų ilgis nesiekia ir 2 centimetrų.
Alternatyvos kiaušiniams
| Alternatyva | Privalumai | Naudojimas |
|---|---|---|
| Tofu | Daug baltymų, mažai sočiųjų riebalų, tinka žarnynui, audiniams, imuninei sistemai, kaulams ir medžiagų apykaitai. | Kiaušinienė, kepiniai (1/4 puodelio sumalto šilkinio tofu per kiaušinį). |
| Obuolių tyrė | Daug vitamino C, skaidulų, palaiko žarnyno, širdies ir imuninės sistemos sveikatą. | Kepiniuose (1/4 puodelio obuolių tyrės per kiaušinį). |
| Avinžirnių miltai | Daug skaidulų, vario, cinko, mangano, geležies, fosforo, kalio, magnio, seleno ir B grupės vitaminų. | Kiaušinienės ir omleto tipo patiekalai. |
| Jogurtas | Daug baltymų, B grupės vitaminų, kalcio, fosforo ir probiotikų. | Kepiniuose (1/4 puodelio jogurto vietoje kiaušinių). |
| Komerciniai kiaušinių pakaitalai | Panašus skonis ir tekstūra kaip tikri kiaušiniai, daug baltymų. | Fritatos, kišai, omletai, kiaušinienės ir troškiniai. |
| Aquafaba | Išplaka į standžias putas kaip kiaušinių baltymai. | Meringėms ir lengvos tekstūros kepiniams (3 šaukštai konservuotų avinžirnių skysčio imituoja vieną kiaušinio baltymą). |
| Linų sėmenys | Daug baltymų, skaidulų, omega-3 riebalų rūgščių, B grupės vitaminų, vario, fosforo, magnio ir augalinių junginių. | Keksiukams, blynams ir greitai kepamiems duonoms (1 šaukštas sumaišytas su trimis šaukštais vandens prilygsta vienam kiaušiniui). |
| Varškė | Daug baltymų, kalcio, B grupės vitaminų, fosforo, seleno ir probiotikų. | Pusryčiams, salotoms, skrebučiams. |
Bramų veislės vištos
Paukščių parodoje „Urme“ daug dėmesio sulaukė didžiulis Bramų gaidys tikras vištų karalius. Irmanto ir Aušros Švedarauskų užaugintas paukštis.
Paukščių augintojai Bramus įvardija kaip elegantiškus paukščius, kurie juda su malonumu ir turėdami tikslą, todėl ne veltui kartais vadinamos „karališkąja vištų veisle“.
Bramai kilę iš Indijos.
Europoje pirmą kartą buvo įvežti 1852 m. iš Šiaurės Amerikos.
Bramų veislės vištos puikiai papildo bet kurį pulką, gali netgi apsaugoti nuo mažesnių plėšrūnų.
Bramai labai ramios ir pasitikinčios vištos.
Dar faktas apie Bramus, kad tinkamai auginami paukščiai deda kiaušinius vėsesniais mėnesiais.
Gali dėti visą žiemą ir sumažinti kiaušinių skaičių atėjus pavasariui.
Bramų charakteris labai ramus.
Įvardijama kaip viena iš ramesnių veislių, nėra kovingi.
Bramai dažniausiai tylūs ir nekelia daug triukšmo.
Ideali veislė miesto vietovėse kur kaimynai piktesni ir mažiau pakantūs gaidžių giedojimui.
Kaip rašoma literatūroje: „Vištų laikysena statmena. Kūnas platus, stambus ir aukštas. Nugara gana trumpa, pasibaigianti žemai laikoma uodega.
Uodega trumpa, laikoma išskleista. Kadangi vištų kūnas labai platus, tai žiūrint iš užpakalio uodegos forma labiau panaši į pasagą, o ne į V raidę.
Sparnai labai priglausti prie kūno. Bramų kaklas trumpas, gausiai apaugęs plunksnomis. Lyginant su didžiuliu kūnu, galva atrodo maža.
Kaukolė labai plati, todėl antakių lankai išsikiša ne daug. Skiauterė maža, žirnių ankšties formos, su trimis išilginėmis raukšlėmis.
Pabarzdės trumpos, tarp jų kabo plunksnuota odos raukšlė - gūžys. Geltonos kojos apaugusios plunksnomis. Kiaušinių skaičius per savaitę 3-4 vnt.
Kiaušinių dydis gana mažas kartais gali būti ne didesni kaip nykštukinių vištų veislių. Veislės gal vienas iš trūkumų, kad paukščiai ilgai bręsta ir pradeda dėti tik nuo 7 mėnesių.
Iki pusantrų metų gaidys dar nėra visai suaugęs.
žymės:
Panašus:
- Kaip išrinkti tinkamą dviračio dydį vaikui: patarimai ir lentelės
- Kaip Tiksliai Apskaičiuoti Ilgalaikės Socialinės Globos Išlaidų Finansavimą – Išsamus Vadovas
- Neįtikėtini jaunų žąsų kiaušinių dydžio paslaptys ir perėjimo ypatumai, kurių nežinojote!
- Kaip Atpažinti Normalų Šuniukų Gimdymą: Žingsnis po Žingsnio Vadovas
- Palangos Vaikų Parkas: Geriausios Pramogos Šeimai ir Neužmirštami Atsiliepimai!