Viljamas Šekspyras: Biografija ir kūryba

Viljamas Šekspyras (William Shakespeare) priklauso paskutiniajam Renesanso laikotarpiui. Jis ištobulino dramos žanrus - tragediją, komediją, istorinę dramą - ir tapo naujųjų laikų dramaturgijos pradininku. Rašytojas gyveno Anglijos politinio ir ekonominio pakilimo laikotarpiu, karalienės Elžbietos I laikais.

Tai buvo didelių visuomeninių pakeitimų, politinių konfliktų metas, be to, Renesanso epochos pabaiga. Apie V. Šekspyro gyvenimą žinoma labai mažai. Klasikinis anglų rašytojas Viljamas Šekspyras gimė 1564 m. Stratforde prie Eivono.

Ankstyvasis gyvenimas ir mokslai

Viljamas Šekspyras (William Shakespeare) gimė 1564 m. (tais pačiais metais, kuriais mirė italų renesanso tapybos genijus Mykolas Angelas) Stratfordo miestelyje. Šekspyro gyvenimas nuo mažens nebuvo labai blogas, nes jo tėvas buvo pasiturintis.

Tai buvo miestietis, pirštinių meistras ir kaip manoma, taip pat ir pirklys. Taigi Šekspyras pirmiausiai mokėsi tuometinėje „Gramatikos mokykloje“, kurioje buvo dėstoma istorija, logika bei retorika ir kas be ko, lotynų bei graikų kalbos. Čia lankė gramatikos mokyklą, išmoko skaityti ir rašyti angliškai, taip pat pramoko lotynų ir graikų kalbų.

Apylinkės kalvos, apaugusios žaliomis giraitėmis, lygios lankos įdiegė Šekspyrui meilę gamtos, kurios paveikslus jis nupiešė savo „Žiemos pasakoje“, „Vasaros nakties sapne“ ir kt. Į jo sielą siurbėsi čia ir kaimo liaudies dainos, ir istorijos pasakojimai apie Baltosios ir Raudonosios Rožės kalvas, kurias priminė čia pat netoliese esanti Varviko garsioji pilis.

O pats Stratfordo miestelis buvo skurdus, purvinas, nedidėlis, tik apie pusantro tūkstančio gyventojų. Tėvas Džonas Šekspyras buvo pirklys ir žemdirbys. Pamažu virto reikšmingu miestelio žmogum ir buvo išrinktas miestelio burmistru (1568). Bet ir jis ir jo žmona abudu buvo nemokyti. Jie ryžosi bent savo trečiam sūniu duoti tai, ko neturėjo patys- mokslo. Atidavė Viljamą į mokyklą, kur žiemą ir vasarą buvo mokoma, be kitų dalykų, Ovidijaus, Vergilijaus, Cicerono.

BBet tėvo reikalai pablogėjo, ir jis buvo priverstas atimti sūnų iš mokslo. 14 m. turėjo vaikinas tėvui padėti. Aukštesnio išsimokslinimo neįgijo. Dar visai jaunas, vos 18 m. Viljamas vedė kažkokią Oną Hathway, aštuoneriais metais už jį vyresnę.

Bet ir vedęs nemokėjo ramiai gyventi. Buvo, matyt, nemenkas nutrūktgalvis; susidėjęs su miestelio berniokajs, daužėsi po smukles, lindo medžioti į draudžiamą dvarininko Tomo Liusi parką. Kartą jį sučiupo ir gerokai pabaudė. Atsikeršydamas prieš dvarininką Šekspyras parašė aitrią satyrą ir prikalė ją prie parko vartų. Dvarininkas perpyko ir pažadėjo prie tų pačių vartų autorių pakarti. Stratforde Viljamui pasidarė per karšta.

Karjera Londone

Nuo 1587 m., vadinas, nuo jo pirmųjų dienų Londone, lig 1592 m. beveik nieko apie jį nežinome. Apie 1587 m. atvyko į Londoną, 1590 m. pradėjo reikštis kaip dramaturgas. Pasakojama, kad jis vertęsis kuo galėdamas: palaikydavęs arklius svečių, kurie atjodavo ar atvažiuodavo į teatrą; dirbęs spaustuvej, buvęs režisieriaus padejėju.

Tačiau visi šie pasakojimai susieja Šekspyro darbus su teatru, kur genealus vaikinas rrado dirvą savo jėgoms pritaikinti. Jau 1592 m. Šekspyras yra žinomas dramaturgas, kuris nustūmęs ankstesnius žymius kūrėjus. Nuo šio laiko imė kilti jo vardas. 1592 m. Viljamui Šekspyrui nusišypsojo sėkmė ir šis iškeliavo į Londoną. Būtent Londone Šekspyras daugiausiai rašė, taip pat ir vaidino.

Būdamas tokioje aplinkoje bei apskritai būdamas labai smalsus, manoma, kad Šekspyras savo noru išbandė labai daug įvairiausių profesijų, kaip kad scenaristo, suflerio ir kt. Tačiau jis vis vien galiausiai pasiliko prie draminių veikalų rašymo. V. Šekspyras buvo ir aktorius, nors niekada nevaidino pagrindinių vaidmenų.

Nuo 1594 m. jis susiejo savo veiklą su viena geriausių Londono trupių, kuri vadinosi Lordo Šambeliono žmonėmis. 1594 m. Šekspyras kartu su savo kolegomis subūrė naują trupę - „Lordo Šambeliono žmones“. Grupės populiarumą lėmė Šekspyro dramos.

„Lordo Šambeliono žmones“ vertino karalienė Elžbieta I, jie kartais buvo kviečiami į jos rūmus vaidinti. 1598 m. trupė pasistatė Globe teatrą, kurio dalininku tapo ir V. Šekspyras. Šiame teatre pastatyti geriausios klasiko tragedijos. 1599 m. Šekspyras su trupe pastatė ir teatrą, pavadinimu „Globe“.

Dramaturgo pasisekimas davė jam ir materialinės naudos. Nusipirko savo gimtajame mieste namus ir žemės; išsirūpino (1599) sau bajoro vardą.

Paskutiniai gyvenimo metai

Nors Londine praleido beveik 30 geriausių savo amžiaus metų, bet jame neužtruko. Šekspyrą traukė tylus provincijos, jo gimtojo miesto gyvenimas. Keturiasdešimties dramaturgas vėl apsigyveno Stretforde, bet kurį laiką nenutraukė ryšių su teatru.

Ten jį gerbė Stratfordo gyventojai kaip turtingiausią miesto žmogų, ten, gal, laukė jo žmona, jaunesnioji duktė Judita, 228 metų, dar netekėjusi mergina; vyresnioji duktė Zuzana jau buvo ištekėjusi, o vienintelis sūnus Hamnetas dar vaikas buvo miręs. Nuo 1609 m. jau jis gyveno Stratforde, palaikydamas santykius su Londonu.

Paskutinės pjesės parašytos apie 1612 m. Per likusius savo gyvenimo metus V. Šekspyras nieko nebesukūrė. Tik šeima kažin ar bemokejo dramaturgą suprasti. Žmoną ir dukrą rado apsikrėtusias fanatišku puritonizmu, kuris kovojo su bet kokiais pasilinksminimaisir teatrais.

Tėvo amatas joms rodėsi baisiausiai nuodėmingas. Paskutinias savo gyvenimo metais dar išleido antrąją dukterį už vyro, už kažkokio smuklininko, taip pat jaunesnio už jaunąją ketveriais metais. Paskutiniuosius gyvenimo metus Šekspyras praleido gimtajame Stratforde. Teatrui, manoma, neberašė, tačiau ryšius su Londonu palaikė.

Prieš mirdamas liepęs surašyti testamentą, kuriame neužmiršęs nei namiškių, nei žentų, nei jų vaikų, nei Stratfordo varguomenės, nei pagaliau savo trupės draugų artistų. Bet savo testamente nei žodžio nemini apie kūrinius. Mirė 1616 m. balandžio 23 d., tą pačią dieną, kurią buvo gimęs, tą pačią, dieną, kaip sakoma, kaip ir Servantes. Palaidotas Stratfordo bažnyčioje.

Dabartinis Stratfordas visu kuo primena Šekspyrą: gatvių vardai, Šekspyro teatras, Šekspyro biblioteka. Sodai prisotinti tų gėlių, kurios yra minimos jo dramose. Net viešbučiuose, kur paprastai sustoja turistai, kambariai pavadinti Šekspyro dramų vardais: „Oleto“, „Vasaros nakties sapnas“.

Geriausias vis dėlto Šekspyro atminimas - tai jo paties pastatytas paminklas - jo kūriniai. Jo testamente šalia artimųjų minimi ir trys aktoriai - Ričardas Berbedžas, Džonas Hemingas ir Henris Kondelas.

Kūryba ir jos bruožai

Šekspyro kūriniai - labiausiai žiūrovų mėgstami ir dažniausiai teatruose rodomi. Daugelis jų įėjo į lietuvių teatro repertuarą: tragedijos Hamletas, Karalius Lyras, Makbetas, Otelas, Romeo ir Džuljeta, Antonijus ir Kleopatra, Ričardas II, komedijos Dvyliktoji naktis, Vindzoro šmaikštuolės, Daug triukšmo dėl nieko. Žinoma, dar nemaža V.

Šekspyro dramaturgija. Šekspyras anglų teatrą jau rado sukurtą. Prieš jį dirbo Kyd, Greene. Lodge. Marlowe ir kt. , kurie išaugino psichologinį ir realistinį teatrą. Jų įtakoje Šekspyras pradėjo savo teatro karjerą. Tolimesnis šaltinias, iš kurio srovena įtaka Šekspyrui ir jo amžininkams bei pirmtakams, buvo Romėnų Torencijus ir Seneka.

Kūrybos pradžioje Šekspyras daugiausiai rašė dramines kronikas bei komedijas. Vėlyvuoju Šekspyro kūrybos laikotarpiu, šis ėmė rašyti tragedijas bei dramas. Ankstyvojoje Šekspyro kūryboje dominuoja meilės jausmas, draugystės saitai, tad nenuostabu, kad pagrindinėmis herojėmis dažniausiai būdavo moterys.

Tokiuose Šekspyro kūriniuose vyrauja žaismingumas, humoras. Taip pat neretai buvo skiriama dėmesio ir asmenybės bei aplinkos svarbiausiems kontrastams, tragiškiems gyvenimo įvykiams. Tad tikriausiai per šį laiką ir tokią kūrybos prizmę vėliau Šekspyras perlipo ir pradėjo vėlesnio laikotarpio kūrybos pamatus, kuriuose daugiausiai buvo vaizduojami įvairūs politiniai konfliktai, politinių asmenybių likimai, gyvenimai ir jų peripetijos.

Tiesa kai kuriuose Šekspyro kūriniuose matomi ir fantastiniai elementai. Šitoje jo kūrybos evoliujijoje skiria paprastai keturis periodus. Pirmajam, kuriame dar stipriai reiškėsi jo pirmtakų ir romėnų įtaka (1587-1592), priskiriami šie veiklai: “Andronikas”, pora istorinių dramų (“Henrikas VI” ir “Ričardas III”),4 komedijos (“Klaidų komedija”, “Tuščios meilės pastangos”, “Du Veroniečiai” ir kt.) tragedija “Romeo ir Džiuljeta”.

Antrasis periodas yra jo darbas 1592-1609 m.; šiuo tarpu rašytojo talentas dar savarankiškesnis; jis rašo istorines dramas apie Lankasterius (“Henrikas IV,V,VIII”, “Karalius Jonas”), Valencijos Pirklį ir šešias komedijas ( “Vasaros nakties sapną”, “Daug triukšmo dėl nieko”, “Dvyliktąją naktį” ir kt.) Trečiasis periodas yra produktingiausi 1601-1609 metai; šiam laikotarpiui priklauso didžiausios tragedijos: “Cezaris”, “Hamletas”. “Oletas”, “Karalius Lyras”, “Makbetas”, “Antonijus ir Kleopatra” ir kt. Šito laikotarpio tragedijose vyrauja didžiausias pesimizmas.

Į gyvenimo galą tas pesimizmas atslūgsta. Tamsieji debesys nuslenka, nors poeto pasaulio dangus ir nepragiedrėja. Dramaturgas ima daugiau skendėti gamtos peizažuos, o pesimizmo vietoi pasitenkina ttylia, rezignuojančia melancholija. Tai Šekspyro ketvirtas kūrybos periodas, kuriam tenka “Cimbelina”.

Jau chronologiškai suminint Šekspyro kūrinius lengva buvo pastebėti, kad jo draminius veikalus galime suskirstyti tokiomis rūšimis: istorinės dramos, komedijos ir tragedijos. Bet paminėtina, kad Šekspyras yra palikęs dar pluoštą sonetų ir epinių kūrėlių. Istorinėmis dramomis Šekspyras sudėjo duoklę atgyjančiam anglų patriotizmui.

Komedijų žanre randama daug renesanso laikų žaismo, muzikos, jausmų švelnumo. Tai duoklė epochai. Foną savo dramoms Šekspyras piešia iš pačios Anglijos praeities, iš kaimynų gyvenimo, iš antikinio pasaulio arba sukuria fantastišką pasaulėlį. Tačiau Šekspyro kūryboje svarbu ne paimtoji medžiaga, o žmonės, charakteriai.

Jo charakteriai labai sudėtingi, tačiau kiekvienas vis kitoks. Niekas nemoka taip individualizuoti žmogų kaip Šekspyras. Nors Šekspyro charakteriai labai įvairūs, tačiau tame margume gali rasti ir bendrų bruožų, kurie charakterizuoja jų herojus ir kuriais jis skiriasi nuo kitų kūrėjų.

Šekspyro veikėjai yra šios žemės žmonės. Jie rūpinasi tik šio gyvenimo reikalais. O kas bus po jo, per daug dėl to nesigraužia. aistrų katilas. Tos aistros ir valdo žmogų. Tokiu būdu Šekspyras įdeda žmogaus likimą į paties žmogaus širdį, tuo tarpu kai Safoklui likimas yra atskira, nuo žmogaus nepriklausanti būtybė.

Žmogaus prigimtyje Šekspyras pastebi daugiau baisiųjų aistrų, ypač jį valdo garbėtroška ir valdžios noras, toliau eina pavydas, šykštumas, meilės aistra. Tokios prigimties žmonių ir tragizmas kitoks. Jame mažai kovoja aistra su protu, jausmas su pareiga. Jame dvylipumo mažai.

Dorovės sumetimai Šekspyro herojų nevaržo, rodos, kad jiems visai neegzistuoja moralė. Jeigu kiti dramaturgai savo žmones stengias termozuoti, ir tų žmonių tragizmas kyla iš mėginimo suvaržyti aistras, tai Šekspyro žmogaus aistrai duota visiška laisvė nešti ten, kur jai patinka- iki ta aistra sunaikins patį žmogų, čia yra ir jo katastrofa.

Kūrėjas Šekspyras nepaiso taisyklių, kurių laikėsi graikų dramaturgai. Jis žiūri tik, kad būtų panašu į gyvenimą, realu, natūralu. Šekspyras neranda gerų ir blogų žodžių dialoguose: visi jam lygūs; dėl to jis ir nevengia vulgarizmų. Tragišką ir komišką elementą jungia toje pačioje dramoje, ko niekada nebūtų padaręs nei antikinis Sofoklas, nei klasikinis Kornelis.

1564 m. 1616 m. Viljamas Šekspyras (angl. William Shakespeare; pakrikštytas 1564 m. balandžio 26 d. Stratforde prie Eivono - m. 1616 m. balandžio 23 d. ten pat) - anglų rašytojas, poetas ir dramaturgas. Šekspyras laikomas vienu iš svarbiausių anglų ir Vakarų Europos rašytojų.

Dažnai vadinamas Anglijos nacionaliniu poetu ir "Avon bardu".[1] Iki šiol yra išlikusios 38 Šekspyro pjesės, 154 sonetai, du eiliuoti epai ir keletas eilėraščių; kai kurie šių darbų gimė bendradarbiaujant su kitais rašytojais. Viljamo Šekspyro tėvas buvo pasiturintis miestietis, pirštinių meistras, tikriausiai dar prekiavęs odomis ir vilna. V. 1592 m. atvyko į Londoną, kur vaidino, daug rašė scenai.

Pirmuoju kūrybos dešimtmečiu Šekspyras rašė daugiausia dramines kronikas ir komedijas, po 1600 m. Draminėse kronikose „Henrikas VI“ (1590-1591), „Ričardas III“ (1592), „Ričardas II“ (1595), „Henrikas IV“ (1597), „Henrikas V“ (1598) vaizduojami daugiausia XIV-XV a. politiniai konfliktai. Monarchas vertinamas renesanso humanistinių idealų požiūriu.

Pirmojo kūrybos dešimtmečio komedijose vyrauja meilės, draugystės temos. Daugelio jų pagrindinė herojė - energinga, sąmojinga ir kartu romantiška moteris. Komedijose „Klaidų komedija“ (1592), „Užsispyrėlės sutramdymas“ (1593) gaivališkas renesansinis optimizmas reiškiamas bufonados priemonėmis, situacijų komizmu.

Po 1600 m. Šekspyro kūryboje atsispindėjo humanizmo idealų krizės nuotaikos, sustiprėjo tragiškas gyvenimo suvokimas. Tragedijoje „Hamletas“ (1601) vaizduojamas taurus humanistas, tragiškai vienišas kovoje prieš visuomeninį blogį. Tragedijų „Otelas“ (1604) ir „Karalius Lyras“ (1605) pagrindiniai veikėjai skaudžiai išgyvena griūvantį tikėjimą aplinkiniais žmonėmis, bet lieka taurūs, moraliai nesužlugdyti.

Tragedijoje „Makbetas“ (1606) vaizduojama garbėtroškos ir savanaudiškumo aistrų, vidinių prieštaravimų sužlugdyta asmenybė. Vėlyvosiose komedijose „Troilas ir Kresida“ (1602), „Viskas gerai, kas gerai baigiasi“ (1603), „Akis už akį“ (1604) ryškūs ironijos, skepticizmo elementai. Paskutiniųjų kūrybinės veiklos metų dramose „Žiemos pasaka“ (1611), „Audra“ (1612) humanistiniai idealai jungiami su pasakų fantastikos elementais.

Šekspyras dar parašė poemą „Venera ir Adonis“ (1593) ir 154 sonetus (1609). Šekspyro kūryba pasižymi gaivališka gyvenimo meile, filosofiniu susimąstymu, ryškiais, sudėtingais, turtingo dvasinio pasaulio charakteriais, didele dramine įtampa. Buožis Z. Meilės aistrų labirinte (V. Šio puslapio pirmajai versijai buvo panaudotas 2012 m. Kovas 31 d.CC-BY-SA turinys iš Lietuviškos Vikipedijos straipsnio „William Shakespeare“.

Istorija.Vikipedijos dalyviai: Gintautasm, IW-Bot-as, Zaliavos, Atlantas, Homo, After8, Vitalis,. Pirmąją straipsnio versiją iš Vikipedijos įkėlė naudotojas VP-bot. Jei straipsnis be šio naudotojo turi daugiau autorių arba redaktorių, tai straipsnis Enciklopedijoje Lietuvai ir pasaulis buvo keistais bei papildytas ir net iš viso perrašytas. Aprašymas / TurinysViljamas Šekspyras.

Apie Šekspyrą. Gimė Stratforde prie Eivono, mirė gimtajame mieste. M. Atvyko į Londoną, čia vaidino ir daug rašė scenų. Kūryba. Iki šiol yra išlikusios 38 Šekspyro pjesės. Pirmasis kūrybos laikotarpis. Pirmuoju kūrybos laikotarpiu (1590-1600) Šekspyras parašė geriausias komedijas ir dramines kronikas.

Antrasis kūrybinis laikotarpis. Brandžiausias Šekspyro kūrybos laikotarpis yra antrasis (1601-1608Trečiasis laikotarpis. Paskutiniuoju savo kūrybos laikotarpiu (1609-1612) Šekspyras sukūrė keletą romantinio pobūdžio dramų „Cimbelinas“.

Šekspyro kūrinių vertimai į lietuvių kalbą

Į lietuvių kalbą Šekspyro kūryba pradėta versti XIX a.

• Hamletas. Danijos karalaitis : penkių veiksmų tragedija / V. Šekspyras ; vertė K. Sąmojauckas. - Kaunas : S. Banaičio sp., 1909.
• Macbeth : tragedija penkiuose aktuose / William Shakespeare ; lietuviškai vertė ir komentarus pridėjo Kleofas Jurgelionis. - Chicago (Ill.) : spauda "Naujienų", 1915.
• Otelas : 5 veiksmų tragedija / Viljamas Šekspyras ; iš anglų k. vertė Marė Karužaitė. - Kaunas : Švietimo ministerija, 1924.
• Otelo : Venecijos mauras : 5 veiksmų tragedija : su V. Šekspiro biografija 300 m. sukaktuvėms paminėti / Viljamas Šekspiras ; vertė J. Kutra. - Šiauliai : "Kultūros" b-vė, 1924.
• W. Shakespeare'o Venecijos pirklys : 5 veiksmų dramos kūrinys / išvertė J. Talmantas. - Kaunas : Sakalas, 1928.
• Karalius Lyras : 5-v. tragedija / V. Šekspyras ; išvertė, įžangą ir komentarais aprūpino J. Talmantas. - Kaunas : Spaudos fondas, 1936.
• Hamletas / Šekspyras ; vertė A. Churginas. - Kaunas : Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1946.
• Makbetas / Šekspyras ; vert. A. Churginas. - Kaunas : Valst. grož. lit. l-kla, 1947.
• Karalius Lyras : [5 veiksmų tragedija] / Viljamas Šekspyras ; vertė A. Churginas. - Kaunas : Valstybinė grožinės lititeratūros leidykla, 1948.
• Otellas / Šekspyras ; vertė A. Churginas. - Vilnius : Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1949.
• Romeo ir Džiuljetta : [tragedija] / V. Šekspyras ; vertė A. Churginas. - Vilnius : Valst. grož. lit. l-kla, 1950.
• Daug triukšmo dėl nieko : [5 veiksmų komedija] / V. Šekspyras. - Vilnius, 1952.
• Ričardas III / Šekspyras ; vertė A. Churginas. - Vilnius : Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1954.
• Hamletas / Šekspyras ; vertė Aleksys Churginas. - Kaunas : Valst. ped. lit. l-kla, 1958.
• Raštai : Tragedijos / V. Šekspyras ; vertė Aleksys Churginas. - T. 1. - Vilnius : Valst. grož. lit. l-kla, 1961.
• Raštai : Tragedijos / V. Šekspyras ; vertė Aleksys Churginas. - T. 2. - Vilnius : Valst. grož. lit. l-kla, 1961.
• Raštai : Komedijos / V. Šekspyras ; vertė Aleksys Churginas. - T. 3. - Vilnius : Valst. grož. lit. l-kla, 1962.
• Raštai : Komedijos / V. Šekspyras ; vertė A. Miškinis ir K. Boruta. - T. 4. - Vilnius : Valst. grož. lit. l-kla, 1963.
• Raštai : [Ričardas III ; Antonijus ir Kleopatra] / V. Šekspyras ; vertė Aleksys Churginas. - T. 5. - Vilnius : Valst. grož. lit. l-kla, 1964.
• Hamletas Danijos princas : tragedija / V. Šekspyras. - Chicago, 1964.
• Šekspyro Sonetai / vertė Alfonsas Tyruolis. - Chicago (Ill.) : [s.n.], 1964 (Chicago (Ill.) : M. Morkūno sp.).
• Raštai : [[Julius Cezaris ; Sonetai] / V. Šekspyras ; vertė Aleksys Churginas. - T. 6. - Vilnius : Vaga, 1965.
• Sonetai / Šekspyras ; vertė Aleksys Churginas ; iliustracijos S. Krasausko. - Vilnius : Vaga, 1967.
• Hamletas / Viljamas Šekspyras ; vertė Aleksys Churginas. - Vilnius : Vaga, 1970.
• Koriolanas / Šekspyras ; iš anglų k. vertė Aleksys Churginas. - Vilnius : Vaga, 1973.
• Du veroniečiai ; Tuščios meilės pastangos : komedijos / Viljamas Šekspyras ; iš anglų k. vertė Antanas Danielius. - Vilnius : Vaga, 1983.
• Dramos ; Sonetai / Viljamas Šekspyras ; iš anglų kalbos vertė Aleksys Churginas. - Vilnius : Vaga, 1986.
• Romeo ir Džuljeta ; Hamletas ; Karalius lyras : tragedijos / V. Šekspyras ; iš anglų k. vertė Aleksys Churginas ; paaišk. parengė D. Judelevičius. - Kaunas : Šviesa, 1989. - 460, [2] p.
• Ričardas II : Drama / Viljamas Šekspyras ; Iš anglų k. vertė A. Danielius. - Vilnius : Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 1994.
• Hamletas. Danijos princas / Viljamas Šekspyras ; iš anglų k. vertė A. Nyka-Niliūnas. - Vilnius : Baltos lankos, 1995. - 335 p.
• Romeo ir Džuljeta / William Shakespeare ; vertė Aleksys Churginas. - Vilnius : Baltos lankos, 1997. - 174 p.
• Karalius Lyras ; Timonas Atėnietis : [tragedijos] / Viljamas Šekspyras ; iš anglų kalbos vertė Antanas Danielius. - Vilnius : Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 1997.
• Hamletas. Danijos princas : tragedija / William Shakespeare ; iš anglų kalbos vertė Alfonsas Nyka-Niliūnas. - Vilnius : Baltos lankos, 1999 (Vilnius : Vilspa). - 196, [1] p.

žymės: #Gime

Panašus:

• „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
• Neįtikėtinas Dvynių, Gimusių Gegužės 2 Dieną, Astrologinis Portretas – Sužinokite Savo Likimą!
• Donato Montvydo šeimos paslaptys: dukters gimimas ir įkvepiantis kūrybinis kelias
• Po Operacijos Sunykęs Kiaušinis: Sužinokite Pagrindines Priežastis ir Kaip Išvengti Šios Problemų
• Kaip Sėkmingai Adaptuoti Vaikus su Specialiais Poreikiais Darželyje: Nepakeičiami Patarimai ir Gairės