Vytenis Andriukaitis: Biografija

Artėjant rinkimams, kandidatai į prezidentus sulauks daug klausimų apie savo politines programas. Tačiau mažiau klausimų jie gaus apie kitus svarbius dalykus - vaikystę, jaunystę, biografijos vingius, asmenybės formavimąsi, pomėgius, skaitytas knygas ir filmus, namus, idealus ir asmeninį gyvenimą. Šįkart 15min pašnekovas - Europos Sąjungos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, kurį iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija.

Svarbiausi faktai apie V.P.Andriukaitį:

• Amžius: prezidento rinkimų dieną bus 67 metai
• Gimimo vieta: Kiusiuras (Jakutija)
• Išsilavinimas: kardiochirurgas, istorikas
• Šeiminė padėtis: vedęs, turi tris vaikus

Darbo diena Europos Komisijoje

Komisijoje paprastai būnu 8 valandą. Nuo tos valandos prasideda darbai. Viskas priklauso nuo darbotvarkės. Per dieną būna 6-8 sudėtingi posėdžiai. Darbo diena dažnai baigiasi aštuntą, devintą, dešimtą ar vienuoliktą valandą vakaro. Darbotvarkės būna labai įtemptos.

Be to, mano darbotvarkės pilnos darbinių komandiruočių į visas 28 ES valstybes, taip pat už ES ribų. Mano darbotvarkės apima ir Afriką, ir Artimuosius Rytus, ir Kiniją, ir Japoniją, ir Argentiną, ir Braziliją, ir Jungtines Valstijas - visą pasaulį. Todėl atsakyti į klausimą, kada geriu kavą, neįmanoma. Geriu, kada išeina. Kartais kavos per dieną išgerti tenka ir keturis kartus.

Pomėgiai ir laisvalaikis

Vienas iš didžiųjų mano pomėgių - apkeliauti kuo daugiau istorinių vietų. Kartu su žmona su mašinėle apsukome viską, ką galėjome. Ir Olandiją, ir Belgiją, ir Vokietiją, ir Liuksemburgą, ir Prancūzijos istorines vietas. Kadangi esu istorikas, man labai svarbu pamatyti visą Europos kultūros istorinę gelmę.

Aš jai atidaviau daug valandų ir dabar galiu pasididžiuoti, kad stovėjau tose katedrose ar tose vietose, kurios istoriškai fantastiškai įdomios. Skiriu labai daug dėmesio istoriniam patyrimui. O kalbant apie knygas, kurias skaitau, mane labiausiai domina du didžiuliai knygų blokai. Vienas blokas - filosofija ir religijų analizė, kitas blokas - istorijos studijos. Ir, žinoma, dar trečias blokas knygų - labai seku savo portfelio mokslinę literatūrą, nes man reikia daug profesinių žinių.

Sveikatos apsaugoje, maisto saugoje ir kitose srityse be galo daug problemų, ir aš turiu sekti. Skaitau labai daug ataskaitų, pavyzdžiui, apie naujas sėklų veisimo technologijas, kur reikia suvokti, kas yra mutagenezė, kuo ji skiriasi nuo genetiškai modifikuotų produktų. Skaitau, kas darosi su klimato kaita, ką darome su atsparumu bakterijoms, kokia yra šiuolaikinė virusologija. Mane lydi begalė literatūros ir kaip mediką, ir kaip istoriką.

Paskutinės skaitytos knygos

• Yuvalio Harari „21 pamoka XXI-ajam amžiui“
• Piketty „Kapitalas“
• „Jeruzalė“

Dar neišpasakytai mėgstu poeziją. Kartais pasineriu į poeziją, tą, kurią aš myliu. Man reikia Pauliaus Širvio, man reikia Justino Marcinkevičiaus, man reikia Valentino Sventicko paskaityti apie poeziją, man reikia Salomėjos Nėries, man reikia Jono Aisčio. Aš myliu poeziją.

Knygos palikusios įspūdį

• „Daktaras Aiskauda“
• „Buratino nuotykiai“
• „Haufo pasakos“
• „Tūkstantis ir viena naktis“
• Karlas Majus, apačių vadas Vinetu
• „Bembis“

Labai mėgau diafilmus. Mes tada sukdavome diafilmus ant sienos... Vau buvo! „Kelionė į Mėnulį“. „Kelionė į Marsą“. Labai mėgau skaityti mokslinę fantastiką. Pavyzdžiui, Jules'ą Verne'ą. Knyga apie kelionę į Žemės centrą. Dar labai patiko rusų autoriaus knyga „Kelionė į Plutonio šalį“.

Vaikystė tremtyje

Mano motina buvo du kartus tremtinė ir vieną kartą pabėgėlė. Kai jai buvo 6 metukai, ji su mano seneliais nuo I-ojo pasaulinio karo bėgo iš Kauno ir atsidūrė Maskvoje. Po to mano mamytė ištekėjo už mano tėvelio. Jis augo Kauno Dainavoje. Irgi buvo bėglys per karą. O po to mano tėvas, kilęs iš mažažemio ūkininko šeimos, pasiekė mokslų. Sunkiai. Ir buvo paskirtas į Klaipėdą. Į Klaipėdos muitinę maisto chemiku, muitinė laboratorijos viršininku. 1927 metais.

1939 m. Klaipėdą okupavo Hitleris. Tada mano tėvas norėjo pasikėsinti į Hitlerį. Tai tikra. Jį gestapininkai suėmė. Areštavo ir mano mamą. Mano tėvas pabėgo iš gestapo daboklės į Lietuvą. Mano motiną išgelbėjo prancūzų Raudonasis kryžius, su vaiku, mano broliuku, išvežė į Lietuvą iš Klaipėdos. O Klaipėdoje nacionalizavo visą jų turtą. Tada bolševikai 1941 m. birželio 14 d. suėmė mano tėvus ir ištrėmė į gulagus. Iš pradžių į Altajų, o po to, 1942 m., į gulagus, darbo stovyklą prie Laptevų jūros. Į poliarinį ratą. Mes esame ledjūrio vaikai. Aš ten gimiau.

Atsiminimai iš vaikystės

• Penki barakai, tundra
• 24 valandų naktis žiemą
• Siaubingos pūgos
• Graži poliarinė pašvaistė
• 24 valandų diena vasarą
• Milijardai uodų, pelkė

Aš gimiau Kiusiure, Tyt Ary. Kai gavome leidimą grįžti į kontinentą iš salyno žiočių, Lenos upe su barža kilome aukštyn. Tada aš pamačiau pasaulį. Man buvo penkeri su puse ar šešeri metai. Pirmą kartą pamačiau mišką, medį, elektrą, mašiną... Pamačiau, aišku, laivą pirmą kartą, laptiožniką. Pirmą kartą obuolį paskanavau, kai man buvo šešeri su puse metų. Aš atsimenu jo skonį iki dabar. Pirmą kartą bulvę pamačiau. Pirmą kartą pieno paragavau. O po to, aišku, ilga kelionė į Lietuvą.

Sugrįžimas į Lietuvą

Mes grįžome į Kauną naktį. Kaunas man buvo pasakų miestas. Visų pirma, kas buvo keista, tai pamatyti aptvertus medžius, obelis. Aš neturėjau supratimo, kas yra obelis. Buvo lapkričio mėnesis, ant medžių kybojo sušalę obuoliai. Mes juos valgėme. Ojėzau, kaip skanu buvo! Išėjome į gatvę su savo jakutiškais rūbais ir chebrytė gatvėje iškart pradėjo murmėti: jakutai, jakutai... Galvojame, čia mes broliai lietuviai, o jie mus erzina.

Jaunystė ir studijos

Aš buvau visoks. Mėgau ir žaisti futbolą iki nukritimo, ir žaisti ledo ritulį. Dar mėgau ir lankiau boksą. Labai mėgau sportą. Bet mėgau ir matematiką. Mėgau biologiją. Buvau olimpiadų dalyvis. Buvau aktyvus vaikas mokykloje. Mokykloje man taip fain sekėsi. Baigiau mokyklą aukso medaliu. Manęs buvo pilna visur.

Bet aš susižavėjau Lietuvos žmonėmis. Aš labai mylėjau Vincą Kudirką, daktarą Grinių, Basanavičių, Avižonį. Lašą. Mano tėvas daug apie juos pasakojo, apie tą senąją Lietuvos universiteto inteligentiją. Ir apie jų pasiekimus. Mane ta inteligentų karta labai traukė. Ir nutariau - būsiu gydytojas, kaip ir jie. Bet taip pat nutariau būti ir istoriku.

Medicina suteikia tau teisę gydyti žmogų. Istorija tau suteikia teisę pretenduoti į receptus taisant žmonijos ydas. Ir kai aš dabar visuomenės sveikatą nagrinėju, man istorijos žinios padeda neišpasakytai daug. Būdamas gydytoju, aš taip pat dalyvauju žmonijos gydymo pažangoje. Šiandien esu gydytojas ir maisto saugos atstovas. Ir taip pat žinau, kad visuomenės sveikata bei istorija žengia koja kojon. Tad mano tikslas - parašyti ne tik individualų receptą žmogui, bet visai visuomenei.

Disidentinė veikla

Nebuvau nei spaliuku, nei pionierium, nei komjaunuoliu, nei komunistu. Aš išaugau disidentinėje šeimoje. Kaip aktyvus disidentas, aš ėmiau ieškoti galimybių įsteigti „varpininkų“, liaudininkų, socialdemokratų mokyklą. Nes Kaune veikė pogrindinės krikščionių ir tautininkų mokyklos. Man jos netiko. Ir aš su draugais nutarėme suburti socialistinės minties Antano Strazdelio universitetą.

1976 m. spalio 17 d. mane suėmė. Jie mane privertė dirbtinai pasirinkti Ignaliną, o po to mane internavo Ignalinoje KGB priežiūroje, be teisės išvažiuoti. Antras suėmimas buvo 1982 m., bet labai trumpai, nes mirė Brežnevas ir mane paleido.

Kovo 11-osios aktas ir Konstitucija

1989 m., kai laimėjo rinkimus Sąjūdis, iškilo problema - kaip paskelbti Nepriklausomybę. Ir mane paskyrė į aštuonių asmenų darbo grupę, kurie parengėme visą penkių tekstų paketą Kovo 11-ajai. Mes rengėme Kovo 11-osios dokumentus, ir Kovo 11-osios akto paskutinę redakciją man teko parašyti pačiam savo ranka, nes neturėjome mašinistės.

Politinė karjera

• 1990-1992 m. - Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.
• 1992-2004 ir 2008-14 m. - Lietuvos Respublikos Seimo narys
• 2012-14 m. - sveikatos apsaugos ministras.
• 2014-19 m. - Europos Komisijos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą.

Apdovanojimai

• Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000)
• Gedimino ordino Komandoro kryžius (2004)

Pagrindiniai faktai

Faktas	Informacija
Gimimo data	1951 m. rugpjūčio 9 d.
Gimimo vieta	Kiusiuras, Jakutija
Tėvai	1941 m. tremtiniai
Grįžo į Lietuvą	1958 metais
Išsilavinimas	Kauno medicinos institutas (1975), Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas (1984)
Profesija	Gydytojas chirurgas, istorikas
Politinė veikla	Kovo 11 Akto signataras, Seimo narys, ministras, Europos komisaras

žymės: #Gimimo

Panašus:

• Vytenis Pauliukaitis: Įkvepianti Biografija ir Neįtikėtinas Gyvenimo Kelias
• Vytenis Pauliukaitis: Įkvepianti Biografija ir Nepamirštamos Gyvenimo Akimirkos
• Neįtikėtina Vytenio Paulukaičio gyvenimo kelionė: nuo pradžių iki šlovės
• Laikinosios globos organizavimas Lietuvoje: svarbiausi žingsniai ir patarimai
• Kaip Lengvai Nutraukti Sutartį su SOS Vaikų Sodyba – Viskas, Ką Reikia Žinoti!