Gimė aktorių Aleksandro Kernagio ir Gražinos Blynaitės-Kernagienės šeimoje. Apie senelio veiklą ir charakterį netrūksta šeimos pasakojimų, su įvairiomis detalėmis ir interpretacijomis. Giminės legendų klausiausi iš Gražinos Blynaitės-Kernagienės ir Rasos Kernagytės lūpų 2008 metų vasario mėnesį - Vilniuje, Kaštonų gatvėje, kur Kernagiai gyvena jau penkis dešimtmečius. Čia niekada netrūko ir netrūksta svečių. Mamai jau tuoj devyniasdešimt, ji graži, šmaikšti ir išraiškinga, nors gyvena beveik vien fotelyje.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Studijos
- 1958-1961 m. mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokykloje (fortepijono klasėje).
- 1961-1968 m. mokėsi Vilniaus 23-ojoje mokykloje (dabar Simono Daukanto gimnazija). Būtent šioje mokykloje prasidėjo gerbiamo Vytauto Kernagio muzikinė karjera.
- 1969 m. įstojo į Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija). 1969-1972 m. mokėsi jaunimo pamaininėje vakarinėje vidurinėje mokykloje.
- 1973 m. Lietuvos konservatorijoje baigė aktorinio meistriškumo studijas.
- 1980 m. Maskvos A. Lunačiarskio teatro meno institute - estrados režisūrą. Šie faktai ir nulėmė maestro kelionę į Maskvą.
Muzikinė Karjera
1975 m. V. Kernagis laikomas dainuojamosios poezijos pradininku Lietuvoje. Nuo 1975 m. V. Kernagis laikomas dainuojamosios poezijos pradininku Lietuvoje.
- 1966 m. pradėjo skambinti gitara, sukūrė pirmąją dainą pagal V. Mykolaičio-Putino eilėraštį „Margi sakalai“. Apie 1966 m. įkūrė vietinį ansamblį „Aisčiai“.
- 1966-1968 m. subūrė bigbito grupę „Aisčiai“.
- 1970-1973 m. buvo „Rupūs miltai“ grupės narys.
- 1969 m. su A. Ramonu Konservatorijoje įkūrė „Stiprią grupę iš pašaukimo“, dainavo A. Šabaniausko ir D. Dolskio kūrybą.
- Taip pat dalyvavo K. Antanėlio Dailės institute pastatytoje A. Lloido Webberio roko operoje „Jėzus Kristus superžvaigždė“.
- 1972 m. sukūrė dainas pagal D. Saukaitytės eilėraščius „Milžinai“, „Purpurinis vakaras“, „Pasijuokim“, „Šiam pasauly visko būna“, „Pupa“. Pagal savo žodžius sukūrė dainą „Išeinu“.
Darbas Teatre ir Kine
- Vadovavo savo įkurtam kabaretui „Tarp girnų“ (1979-1983 m.), „Dainos teatrui“ (1985-1991 m.).
- 1968 m. atliko epizodinį vaidmenį režisieriaus A. Aramino filme „Kai aš mažas buvau“.
- 1971 m. to paties režisieriaus filme „Maža išpažintis“ suvaidino Beną.
V. Kernagis sukūrė apie 200 dainų pagal savo, S. Gedos, M. Martinaičio, J. Erlicko ir kitų poetų žodžius. Įrašė dainų albumų, įdainavo miuziklų personažus, vaidino ir dainavo kino filmuose.
Koncertinė Veikla
Koncertavo JAV, Kanadoje, Australijoje, Prancūzijoje, D. Britanijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir kitur.
Apdovanojimai ir Įvertinimas
- 1995 m. V. Kernagis buvo apdovanotas Antano Šabaniausko premija.
- 1997 m. gavo Naujosios komunikacijos mokyklos premiją „Už lietuvių nacijos formavimą“.
- 2002 m. buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi. Vytautas Kernagis, Gedimino ordino Karininko kryžiaus kavalierius (2002 m.).
Atminimo Įamžinimas
2011 m. gegužės 19 d., Vilniuje Kaštonų g. 2 (Naujamiesčio seniūnija), ant namo, kuriame V. Kernagis gyveno 1954-1980 m. ir kur pradėjo kūrybinį kelią, buvo atidengta memorialinė lenta (archit. Rimvydas Kazickas). 2011 m. spalio 21 d. Vilniuje, šalia Lukiškių aikštės, buvo atidengta skulptoriaus Danieliaus Sodeikos ir architekto Rimvydo Kazicko sukurtas paminklas - iš bronzos nulieta skulptūra, kuri vaizduoja 1965-1980 metais čia stovėjusį suoliuką su į jo dešinį šoną atremta gitara ir simbolizuoja tais metais vykusį Brodo vaikų judėjimą, kurio vienu iš lyderių buvo Maestro Vytautas Kernagis.
Paminklas skirtas V. 2008 m. Tais pačiais metais Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA), vienijanti atlikėjus ir muzikos įrašų gamintojus, įsteigė prizą - Vytauto Kernagio vardo gitarą. Ji kasmet teikiama už kūrybos indėlį į nacionalinę dainuojamąją poeziją.
Nuo 2010 m. Vilniaus Gedimino prospekte pradėta rengti šventė „Vilniaus Brodas Gyvas!“, kurioje atgaivinama ne tik XX a. 7-8 dešimtmečio dvasia, bet ir pagerbiamas V.
Gyvenimo Vietos Vilniuje
V. Kernagis yra gyvenęs keliose Vilniaus vietose. Pirmoji - jo vaikystės namai V. Kudirkos g. 5 (Naujamiesčio seniūnija). Tai medinis, dviejų aukštų namas, kuris yra išlikęs iki šiol. Ilgiausiai Kernagių šeima gyveno Kaštonų g. 2 (sovietmečiu - Z. Angariečio g.). 1979-1983 m. jis gyveno Antakalnio g. 99, netoli buvusios Lietuvos kinostudijos. Važinėdavo dviračiu po Valakampių miškus, žiemą slidinėdavo.
Nuo 1984 m. kurį laiką V. Kernagis yra gyvenęs Tverečiaus gatvėje Antakalnyje. Apie šią vietą jis yra sakęs: „Mano - miesto žmogaus - sielą atgaivina miškas, ramina tas vaizdas, kurį dabar matau per langą: žydras dangus, žalios pušys, iš kaimynų namo rūkstantys dūmai, - visai kaip Šveicarijoje“.
Didžioji V. Kernagio paauglystės dalis praleista vadinamajame Brode. Tai dabartinis Gedimino prospektas, sovietmečiu - Lenino prospektas, kur leisdavo laisvalaikį Vilniaus centre gyvenantis kūrybingas jaunimas. Lukiškių aikštės suoliukas buvo pirmoji V. Kernagio scena, kur jis, pritardamas gitara, dainavo savo sukurtas dainas.
Paskutinieji Metai ir Mirtis
Liga jam buvo diagnozuota 2007 m. vasarą. Mirė 2008 m. kovo 15 d. naktį, eidamas 57-uosius metus, po sunkios ligos - skrandžio vėžio. 2008 m. kovo 15 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje. 2010 m. spalio 30 d. buvo atidengta antkapinis paminklas (skulpt.
Bibliografija
Pirmąja V. Kernagio biografe galima vadinti teatro kritikę Rūtą Oginskaitę. Po maestro mirties pasirodė jos sudaryta knyga „Nes nežinojau, kad tu nežinai: knyga apie Vytautą Kernagį“. Knygoje galima rasti interviu su V. Kernagiu, jo draugų ir kolegų, šeimos narių mintis apie pažintį su šiuo žmogumi, daug archyvinės medžiagos. Pateikiamos dainininko gyvenimo ir kūrybos datos, Citatų šaltinių rodyklė, daug nuotraukų. Knygos viršelyje - Jono Staselio 2005 m. daryta nuotrauka.
Apie dainininką rašoma Vytauto Bubnio knygoje „Širdimi regėti: portretiniai eskizai“ (Vilnius, 2012), Arvydo Juozaičio grožinės eseistikos knygoje „Kraštai ir žmonės“ (Vilnius, 2015), Nijolės Tallat-Kelpšaitės „Jį pripažino laikas: lietuviškos estrados pradininkas Antanas Šabaniauskas, jo amžininkai, A. Šabaniausko premijos laureatai“ (Vilnius, 2005). Trumpų apžvalgų apie V. Kernagį yra „Muzikos enciklopedijoje“, „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“, „Bardų knygoje“ (Vilnius, 2002) ir kt.
Apie didelę aistrą fotografuoti rašoma leidinyje „Tai Lietuva: Lietuvos spaudos fotografija“ (Vilnius, 2006 m.), kuriame yra kelios V. Kernagio darytos fotografijos. Knygoje „Lūžtančiu ledu“ (Vilnius, 2008) spausdinamas pokalbis su tuo metu jau sunkiai sirgusiu dainininku. Periodiniuose leidiniuose bei interneto svetainėse yra interviu ir jo veiklą nušviečiančių straipsnių bei nuotraukų. V. Kernagio fondo tinklalapyje galima rasti glaustą informaciją apie maestro kūrybinį kelią, su jo darbų įamžinimu susijusios informacijos, taip pat žemėlapį, kuriame pažymėtos su V.
žymės: #Gime
Panašus:
- Vytauto Šiškausko Neįtikėtina Muzikinė Kelionė Ir Asmeninis Gyvenimas Atskleisti!
- Vytautas Vaitkus: Neįtikėtina Kelionė nuo Traumatologo iki Šalčio Apsaugos Eksperto
- Vytauto Šnieškos Įkvepianti Kelionė: Kaip Tapti Lietuvos Turtingųjų Elito Nariu
- Kaip Paspartinti Gimdymą: Efektyviausi Patarimai ir Natūralūs Būdai
- Geriausi Įrankių Rinkiniai Kūdikiams: Patogūs, Saugūs ir Smagūs Pirmiesiems Valgymo Žingsniams