Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nėštumas - vienas didžiausių gyvenimo pokyčių, ir nors daugiausiai kalbama apie fizinius šio etapo iššūkius, negalima pamiršti ir emocinio aspektų. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis moters kūnas ne tik prisitaiko prie besikeičiančių hormonų, bet ir išgyvena įvairias emocijas, kurios gali pasireikšti staigiais nuotaikos pokyčiais, nerimu ir net depresija.

Emocinė būsena nėštumo pradžioje

Nėštumo pradžia yra laikotarpis, kai moters organizmas patiria didelį hormonų šuolį. Tai gali turėti tiesioginį poveikį emocinei būsenai. Vienas iš pagrindinių nėštumo hormonų, progesteronas, gali sukelti nuovargį, nerimą ir net depresinius simptomus.

  • Nerimas ir baimė: Viena dažniausių emocijų, su kuria susiduria būsimos mamos, yra nerimas. Nerimauti galima dėl daugelio dalykų: ar viskas bus gerai su kūdikiu, ar pavyks būti gera mama, ar gyvenimas po gimdymo pasikeis ir kaip.
  • Džiaugsmas ir susijaudinimas: Nors daugelis moterų patiria nerimą, nėštumas taip pat suteikia didelį džiaugsmą ir susijaudinimą dėl būsimo kūdikio.
  • Nuotaikų kaita: Nuotaikų svyravimai nėštumo pradžioje yra visiškai normalūs. Dėl hormonų poveikio galite staiga pereiti nuo džiaugsmo iki liūdesio, kartais net nesuprasdamos, kas sukėlė tokius pokyčius.
  • Pavargimas ir nusivylimas: Pirmąsias savaites daugelis moterų jaučia nuolatinį nuovargį ir silpnumą, nes kūnas pradeda prisitaikyti prie nėštumo. Tai gali sukelti nusivylimą ir jausmą, kad nieko nesugebate atlikti taip, kaip anksčiau.

Kaip valdyti emocijas nėštumo pradžioje?

Nėštumo pradžia yra ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai įtemptas laikotarpis.

  1. Pirmiausia svarbu priimti, kad emocijos nėštumo metu gali būti labai intensyvios ir nepastovios. Stenkitės neprisirišti prie neigiamų emocijų ir prisiminkite, kad jos yra laikinos.
  2. Pasidalinimas savo emocijomis su partneriu, draugais ar šeimos nariais gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.
  3. Lengvi fiziniai pratimai, pavyzdžiui, pasivaikščiojimai, joga arba plaukimas, gali padėti geriau jaustis tiek fiziškai, tiek emociškai.
  4. Nėštumo metu mityba ir poilsis yra labai svarbūs. Valgydami subalansuotą maistą, gausite reikiamų medžiagų, kurios padės ne tik kūdikiui, bet ir jums pačiai.
  5. Jei emocinė būklė tampa sunkiai valdoma arba jei jaučiate, kad nerimas ar depresija pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, svarbu neignoruoti šių simptomų ir kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą.

Svarbu suprasti, kad emocinis pasiruošimas nėštumui ir gimdymui yra toks pat svarbus kaip ir fizinis. Pirmas tris mėnesius yra laikotarpis, kai jūsų kūnas ir protas prisitaiko prie naujo gyvenimo etapo.

Svarbiausi tyrimai nėštumo metu

Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų, tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka.

Yra laboratoriniai tyrimai, kuriuos specialistai tik rekomenduoja, tačiau jie kelia didelę grėsmę nėščioms moterims. Bakterijų ir virusų nešiojimas labai paplitęs reiškinys ir dažnai būna besimptomis, dažnai subklinikinis, nustatomos tik laboratorinių tyrimų pagalba. Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui.

  • Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii): Nėščiajai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje. Užsikrėtus III-ame nėštumo trimestre, yra didesnė vaisiaus užkrėtimo rizika. Toksoplazmozei diagnozuoti atliekami specifinių antikūnių prieš toksoplazmą IgM ir IgG tyrimai.
  • Raudonukė: Raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija vystymosi/ formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris.
  • Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija: Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, taip pat lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą, turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais (seilėmis, šlapimu, motinos pienu). Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą. Infekcija gali būti pirminė (ūminė) - jos atveju vaisiaus užkrečiamumo tikimybė yra 40 - 50 proc., arba lėtinė, kurios atveju vaisiaus užkrėtimo rizika yra maža. CMV paplitimas nėštumo metu įvyksta 1-7 proc.visų nėščių moterų. Šiai infekcijai diagnozuoti atliekamas specifinių citomegalo viruso imunoglobulinų IgM ir IgG tyrimas.
  • Hepatitas B: Šia hepatito B viruso sukelta liga užsikrečiama parentaliniu būdu (ne per virškinamąjį traktą) bei lytinio kontakto metu. Nėščiajai sergant ūmia ar aktyvia lėtine infekcija, nėštumo metu vaisius užkrečiamas 5 proc., gimdymo metu - 95 proc. atvejų. Hepatitui B diagnozuoti atliekami laboratoriniai tyrimai: HbsAG, Anti-Hbs, Anti-Hbcore.
  • Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai: ALT, AST ir bilirubino koncentracija normalaus nėštumo metu nekinta, jeigu padidėja - kepenų pažeidimas. Normalaus nėštumo metu gali padidėti šarminė fosfatazė, kurią gamina placentą, todėl staiga sumažėjusi šarminės fosfatazės koncentracija rodo gręsianti placentos nepakankamumą.
  • Kitos infekcijos: Gonorėja, Chlamidiozė, B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS), Ureaplasma urealyticum, Mycoplasma hominis PGR / Mycoplasma genitallium PGR, RPR ir TPHA tyrimai sifilio diagnostikai, tyrimas dėl ŽIV.
  • Kiti tyrimai: Kraujo grupė, Rh antikūnų nustatymas jei moteris Rh (-), o vyras Rh (+), bendras kraujo tyrimas, glikemijos tyrimas, gliukozės tolerancijos mėginys, ENG (eritrocitų nusėdimo greitis), makšties tepinėlis, PRISCA I arba II, skydliaukės funkcijos tyrimai.

* Privalomieji tyrimai patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006m. gruodžio 29d. įsakymu Nr.

** Sveikatos priežiūros specialistų rekomenduojami tyrimai visoms nėščiosioms.

Mityba nėštumo metu

Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).

„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“.

Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.

Specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.

Vitaminai ir mineralai nėštumo metu

Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.

Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.

Vaistų vartojimas nėštumo metu

Manoma, kad net apie 80 proc. nėščiųjų savarankiškai ar paskyrus gydytojui vartoja įvairių vaistų. Ką daryti, jei dar iki to laiko, kol sužinojote apie nėštumą, vartojote medikamentų? Kaip elgtis, jei nėštumo metu būtini tam tikri vaistai? Ar juos vartojant nebus pakenkta būsimam vaikeliui?

Tarp įgimtų embriono ar vaisiaus raidos defektų priežasčių žalingi aplinkos veiksniai sudaro tik iki dešimties procentų. Būsimam vaikeliui pakenkti gali ne tik vaistai ar kitos cheminės medžiagos, bet ir radiacija, įvairios infekcijos, motinos ligos nėštumo metu bei žalingi įpročiai. Nėščia moteris nepasitarusi su specialistais, neturėtų vartoti savarankiškai vaistų, ypač pavojinguoju embriono raidai laikotarpiu.

  • 1-2 savaitės po apvaisinimo: galioja principas „viskas arba nieko“: paveikus kenksmingam aplinkos veiksniui preembrioninės ląstelės arba žus ir įvyks ankstyvas persileidimas, o jei pažeistos tik kelios ląstelės, tai žuvusiųjų ląstelių funkcijas perims likusios gyvos, ir toliau iš įsitvirtinusių gimdoje ląstelių vystysis normalus embrionas ir vaisius.
  • 3- 9 savaitės po apvaisinimo: pavojingiausias laikas. Šiuo metu labai intensyviai vystosi visi organai, ir sutrikdžius jų raidą galimi įvairūs įgimti defektai.
  • 10 - 32 savaitės po apvaisinimo: ne toks pavojingas laikotarpis. Tuo metu vyksta tolesnis susiformavusių organų vystymasis ir brendimas.
  • 32 - 38 savaitės: kai vaisius bręsta, mažiausiai pavojingas laikotarpis.

Gydytojai sako, jog jei vaistai vartojami pačioje nėštumo pradžioje, dar iki to laiko, kol sužinoma apie nėštumą, nereikia pulti į paniką - jei vaistas vartotas tik pirmomis dvejomis savaitėmis po apvaisinimo, tai dažniausiai „apsigimimams“ didesnės rizikos iš viso nėra. Tad, jei nėštumas savaime nenutrūksta ankstyvuoju laikotarpiu, labai tikėtina, kad vartotas vaistas nepažeidė būsimo vaikučio raidos.

Svarbiausia, dvejojant dėl vaisto vartojimo, geriau nedaryti sprendimų, bet kreiptis į savo gydytoją ar šios srities specialistus. Daugelis įgimtų raidos defektų, kuriuos gali lemti pašalinį poveikį turintys medikamentai, galima nustatyti nėštumo metu atlikus ultragarsinį ar specifinius biocheminius nėščiosios kraujo tyrimus.

žymės: #Nestuma

Panašus: