Įvairios infekcijos nėštumo metu kelia pavojų tiek mamai, tiek jos vaisiui. Nėščiosios neturėtų sirgti, dėl to visais laikais, visose kultūrose jos buvo itin saugomos. Jos galėdavo neiti į maldos namus ir kitas masinio susibūrimo vietas, nes per ilgus amžius buvo pastebėta, jog tai pavojinga ir motinai, ir jos palikuoniui. Kuo pavojingos virusinės peršalimo ligos skirtingais nėštumo trimestrais?
Virusinės ligos skirtingais nėštumo trimestrais gali sukelti skirtingas komplikacijas.
Infekcijų tyrimai nėštumo metu
Kodėl svarbu atlikti infekcijų tyrimus nėščiosioms ir į kokius tyrimus reikėtų atkreipti dėmesį?
Dažniausios virusinės ligos ir jų poveikis nėštumui
- Toksoplazmozė:
Pagrindiniai toksoplazmozės infekcijos šaltiniai yra užteršta toksoplazmų oocistomis aplinka ir infekuota toksoplazmų cistomis žalia ar nepakankamai termiškai apdorota mėsa. Dažniausiai infekcija pasireiškia švelnia forma, nejaučiant jokių ryškesnių simptomų. Taksoplazmozė itin pavojinga nėščiosioms - serganti motina parazitą gali perduoti per placentą vaisiui, neturinčiam imuniteto. Didžiausias infekcijos pavojus vaisiui yra nėštumo pradžioje - galimas savaiminis persileidimas, o gimusiam kūdikiui - smegenų vandenė, aklumas bei kurtumas. Norint nustatyti, ar naujagimis užsikrėtė toksoplazmoze, svarbu atlikti IgM antikūnų tyrimą, nes ūmi toksoplazmozė rodo, kad vaisius taip pat buvo infekuotas. Siekiant nustatyti, kaip seniai įvyko užsikrėtimas T. gondii, rekomenduojama atlikti IgG avidiškumo tyrimą, kurio metu nustatomas jungties tarp T.gondii antigeno ir IgG antikūno stiprumas. Didžioji dalis nėščiųjų jau būna susidūrusios su toksoplazmomis anksčiau ir turi imunitetą. Svarbiausia, kad moterys neužsikrėstų per nėštumą, ypač pirmomis jo savaitėmis. Įtarus toksoplazmozę reikėtų tirti kraujo mėginius ieškant specialių imunoglobulinų.
- Raudonukė:
Raudonukė - infekcinė virusinė liga, pasireiškianti odos bėrimu, padidėjusiais pakaušio bei kaklo limfmazgiais. Raudonukės viruso IgG tyrimas atliekamas imuniteto prieš raudonukę įvertinimui arba aktyvios ligos diagnozavimui. Susirgus raudonuke nėštumo metu, virusas infekuoja vaisių, o tai lemia didelę apsigimimų tikimybę: smegenų pažeidimus, širdies defektus, aklumą bei kurtumą. Raudonukės infekcija pirmosiomis 20 nėštumo savaičių gali padidinti persileidimo riziką. Jei raudonuke sirgtų vaikas nėščiosios, kuri nėra sirgusi ir pasiskiepijusi, su juo būtų geriau vengti bendrauti.Daugelyje šalių, jei moteris nesirgusi, planuojant nėštumą patariama pasiskiepyti. Moters, kuri šia liga persirgo, kol pastojo, organizme susidarė ilgalaikis imunitetas, todėl nesusirgs. Ši viruso sukelta liga pavojinga, nors daugeliui gali praeiti visiškai be simptomų - maždaug 25-50 proc. žmonių. Ir jie vis tiek yra užkrečiami, o nėščiajai susirgus raudonuke pasekmės gali būti liūdnos, ypač ūmiai užsikrėtus pirmajame nėštumo trimestre. Užsikrėtus iki 12 savaičių nėštumo, vaisiaus pažeidimo rizika - 50 proc. Liga perduodama oro lašeliniu būdu, didelė grėsmė ją pasičiupti sukiojantis tarp vaikų.
- Citomegalovirusas (CMV):
Citomegaloviruso infekcija nėščioms moterims yra itin pavojinga, nes gali sukelti įvairių komplikacijų vaisiui, ypač jei užsikrėtimas įvyksta pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Naujagimių CMV infekcija pasireiškia per kelias dienas nuo gimimo. Citomegaloviruso infekcijai būdingas kūno pageltimas, kepenų ir blužnies padidėjimas, bėrimas bei centrinės nervų sistemos pažeidimai. Jei CMV tyrimo rezultatas yra IgG+/IgM-, reiškia, kad citomegalovirusas yra latentinėje, neaktyvioje būsenoje, motina turi imunitetą, kurį perduos vaisiui. Jei CMV antikūnų testo rezultatas yra IgG-/IgM+, galima įtarti pirminę infekciją, arba yra nespecifinė IgM reakcija. Jei po dviejų savaičių pakartojus tyrimą rezultatas yra IgG+/IgM+, didelė tikimybė, kad tai yra pirminė CMV infekcija, kuri gali būti perduota vaisiui. Jei CMV testo rezultatas yra IgG-/IgM-, galima teigti, kad nėščioji nebuvo užsikrėtusi citomegalovirusu arba infekcija yra latentinėje fazėje ir CMV IgG lygis yra toks žemas, kad neviršija aukščiausios normos ribos. Ši infekcija neturi specifinių požymių. Citomegalo virusas plinta per organizmo skysčius (spermą, seiles, šlapimą, gimdos kaklelio gleives), todėl užsikrėsti galima per lytinius santykius, bučiuojantis su ligoniu, perpilant kraują. Liga gali būti „nebyli“ arba panaši į peršalimą, kai temperatūra neaukšta. Bėda, jei virusas paveikia vaisių, nes tai gali lemti mažylio negalią. Tačiau dažniausiai tyrimai nerodo ūmios infekcijos, apie 60-70 proc. nustatoma jau iki nėštumo buvusios infekcijos požymių.
- Chlamydia trachomatis:
Chlamydia trachomatis infekcija - lytiniu keliu plintanti liga, dažnai diagnozuojama nėštumo metu. Chlamydia trachomatis infekcija daugeliu atvejų yra besimptomė, tačiau gali sukelti įvairių komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas ar vaisiaus dangalų ankstyvasis plyšimas. Literatūros duomenimis 30-50 % naujagimių, kurių motinos turi aktyvią, negydytą C. trachomatis infekciją, išsivysto konjugtyvitas (akies junginės uždegimas), o 5-10 % atvejų gali išsivystyti aspiracinė pneumonija. Plaučių uždegimas dažniausiai pasireiškia kūdikiams nuo 6 savaičių iki 6 mėnesių amžiaus.
- B grupės beta hemolizinis streptokokas:
Infekcija pasireiškia sepsiu, pneumonija ar meningitu. Nėščiosioms šie streptokokai gali sukelti jokiais simptomais nepasireiškiančią bakteriuriją arba cistitus, kurie vėliau gali sukelti inkstų uždegimus. Tai dažniausi naujagimių infekcijos kaltininkai, kurie gyvena moters organizme, dažniausiai žarnyne. Dėl ne visada žinomų priežasčių kai kada šios bakterijos apsigyvena greta žarnyno esančioje makštyje, šlapimo takuose. Iš čia gali patekti į vaisiaus aplinką ir gali jį užkrėsti. Šios bakterijos dažniausiai yra naujagimių įgimtų užkrečiamųjų ligų priežastis. Gana dažna priešlaikio vaisiaus vandenų nutekėjimo ir gimdymo, vaisiaus mažo svorio priežastis.
- Vėjaraupiai:
Vėjaraupiai (Varicella) - ūminė virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu bei gleivinių bėrimu. Vėjaraupių sukėlėjas yra Varicella zoster virusas (VZV), dar vadinamas Human herpes virus 3. Vienas dažniausių motinos klinikinių komplikuotos vėjaraupių ligos požymių nėštumo metu yra vėjaraupių pneumonija, kuri gali greitai progresuoti iki hipoksijos ar kvėpavimo nepakankamumo. Jei motina užsikrečia vėjaraupių infekcija ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (nuo 8 iki 20 sav.), vaisiui gresia įgimto vėjaraupių sindromo išsivystymo rizika. Šiam sindromui būdingi odos, akių struktūriniai pažeidimai bei galūnių hipoplazija. Nėštumo metu motinos sergamumas vėjaraupiais taip pat yra susijęs su vėlesniu pūslelinės išsivystymu kūdikystėje. Vėjaraupių viruso IgG tyrimas atliekamas imuniteto prieš vėjaraupius įvertinimui arba aktyvios ligos diagnozavimui. Antikūnų padidėjimas kraujyje rodo anksčiau buvusią infekciją arba įgytą imunitetą po skiepo. Tos nėščiosios, kurios neturi imuniteto vėjaraupiams (nepersirgo vaikystėje, nėra skiepytos), ypač pažeidžiamos. Tyrimais nustatyta, jog apie 20 proc. moterų, susirgusių šia liga, išsivysto plaučių uždegimas, kuris gali baigtis mirtimi. Jeigu nėščioji, tarkime, turi vyresnį vaiką, kurį veda į darželį ar mokyklą, ten jai gresia didelė tikimybė užsikrėsti vėjaraupiais. Jų inkubacinis periodas yra 15 dienų, vadinasi, tu užsikrėtei, bet dar to nežinai, o virusas jau dirba savo juodą darbą. Patekęs į organizmą, čia apsigyvena visam laikui. Todėl nusilpus imunitetui, pervargus ar patyrus įtampą virusas suaktyvėja. Juo užsikrėsti būtų pavojinga iki gimdymo likus porai savaičių. Tada didesnė rizika susargdinti naujagimį. O jei liga labai ūmi, nėščiajai gali būti skirta vaistų nuo virusų.
- Ureaplasma urealyticum/Ureaplasma parvum:
Ureaplasma urealyticum ir Ureaplasma parvum - tai bakterijos, kurios gali būti aptinkamos sveiko žmogaus urogenitalinėje sistemoje, ir nors dažnai jos yra besimptomės, nėštumo metu gali sukelti įvairių komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui. Nustatyta, kad U. urealyticum ir U. parvum infekcijų perdavimo dažnis nėštumo metu vaisiui svyruoja nuo 18% iki 88%. Nėštumo metu infekcija gali sukelti priešlaikinį gimdymą: užsikrėtimo atveju skatinama citokinų ir prostaglandinų gamyba sukelia priešlaikinį vaisiaus vandenų plyšimą.
- Hepatitas B:
Virusinis hepatitas B - hepatito B viruso sukeltas ūminis arba lėtinis kepenų uždegimas. HBV perdavimo iš motinos vaikui rizika iš HBsAg (+) motinų jų kūdikiams, nenaudojant aktyviosios ir pasyviosios imunizacijos, siekia 90%. Perdavimas gali įvykti gimdoje, gimdymo metu arba po gimimo. Jei ūminis HBV yra simptominis, dėl geltos ir intoksikacijos gali prasidėti priešlaikinis gimdymas. Antroje nėštumo pusėje HBV gali komplikuotis: pasireiškia ūminis kepenų nepakankamumas, didelė kepenų nekrozė. Nuo hepatito B geriausia yra pasiskiepyti, visoms nėščiosioms atliekami šio viruso tyrimai. Jei susirgimas yra latentinis, jis paprastai nėštumui įtakos neturi, tik reikia nuolat stebėti, kaip funkcionuoja kepenys.
- Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV 1/2 ir 0 tipo antikūnai):
ŽIV yra retrovirusas, pažeidžiantis T limfocitus ir sukeliantis imuninės sistemos nepakankamumą. Perinatalinis ŽIV perdavimas iš motinos vaisiui priklauso nuo daugelio veiksnių. ŽIV užsikrėtusi nėščioji infekciją gali perduoti vaikui: 1) nėštumo metu (vaisiui esant gimdoje, prieš gimdymą); 2) gimdant 3) žindant kūdikį. Nustatyta, kad ŽIV perdavimo rizika iš motinos vaikui yra 25-30 proc. nemaitinant krūtimi ir 40 proc. žindant naujagimį. Didesnė ŽIV perdavimo rizika vaisiui yra kai moteris užsikrėtė ŽIV nėštumo metu. Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) tyrimu nustatomi specifiniai antikūnai motinos kraujo serume ir plazmoje.
- Sifilis:
Sifilis - lytiniu keliu plintanti bakterinė infekcija, kurią sukelia bakterija Treponema pallidum. Nėščiosios, sergančios ankstyvuoju sifiliu ir negydomos, 70-100 % pagimdo sifiliu užkrėstą naujagimį. Sifiliu serganti nėščioji vaisių užkrečia per placentą nuo 12 nėštumo savaitės. Užkrėstas sifiliu naujagimis būna hipotrofiškas, gali turėti kvėpavimo sutrikimų, smegenų edemą, ascitą, padidėjusią blužnį. Naujagimiui įgimto sifilio požymiai atsiranda per pirmuosius 4-5 mėnesius - tai karščiavimas, makopapulinis bėrimas (dažnai ant delnų ir padų), limfadenopatija, gydymui atsparus enteritas, laringitas, hemolizinė anemija ir kt. RPR - pirminis tyrimas, kurį reikėtų atlikti įtarus sifilį ar tikrinantis profilaktiškai. RPR (angl. Rapid plasma reagin) tyrimo metu, kraujyje ieškoma specifinių antigenų, kurie pradeda gamintis žmogui užsikrėtus sifiliu. TPHA - tyrimas, naudojamas patikslinti diagnozę po to, kai RPR tyrimo metu gaunamas teigiamas rezultatas.
Gripas nėštumo metu
Gripas yra ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, pasižyminti sezoniškumu ir plintanti lašeliniu būdu per orą. Šiai infekcijai būdingas staigus simptomų pasireiškimas, ilga, sunki eiga ir dažnos komplikacijos. Gripą sukelia RNR virusai, kurie skirstomi į 4 gentis, iš kurių žmogui pavojingos 3 - A, B ir C tipo virusai. Virusas geba greitai mutuoti ir prisitaikyti. Pats pavojingiausias yra A tipo virusas, kurio atstovai (H1N1 - kiaulių gripas, H5N1 - paukščių gripas) pasaulyje sukelia pandemijas. Dauguma mokslinių tyrimų apie gripo virusinės infekcijos ir gydymo poveikį nėščiosioms ir vaisiui yra atlikta būtent šių pandemijų metu. Nėščiosios, vaikai ir senyvo amžiaus žmonės yra pati pažeidžiamiausia visuomenės dalis, todėl jų gydymui ir prevencijai turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys.
Gripo simptomai ir diagnostika
Nėščiųjų gripo simptomai nesiskiria nuo bendrosios populiacijos simptomų. Ligai būdinga >38 oC temperatūra, kosulys, šaltkrėtis, bendras silpnumas, raumenų, galvos ir gerklės skausmas. Tiesa, nėštumo metu ligos eiga būna sunkesnė, hospitalizavimo dažnis didesnis, o trukmė - ilgesnė. Dažnesnės letalinės išeitys, kurios susijusios su nėštumo metu pasikeitusiu moters kardiovaskuliniu krūviu, plaučių tūriu, metabolizmu ir hormonų pusiausvyra. Liga diagnozuojama įvertinus klinikinius požymius, epidemiologinius duomenis, anamnezę ir laboratorinius tyrimus. Tikslinga tirti ir tas nėščiąsias, kurios buvo paskiepytos sezonine vakcina nuo gripo, nes jos efektyvumas skiriasi priklausomai nuo gripo sezono.
Gripo poveikis vaisiui
Seroepidemiologinės studijos, atliktos 2000 metais, duomenimis, gripo virusas negali praeiti placentinio barjero ir užkrėsti vaisių antrame ir trečiame nėštumo trečdalyje. Nėra įrodymų apie tiesioginį viruso teratogeninį ar toksinį poveikį vaisiui, tačiau gripo infekcija pirmame nėštumo trečdalyje siejama su didesne vaisiaus nechromosominių anomalijų rizika (galimybių santykis (GS) 2,0, 95 proc. intervale 1,62-2,48). 2013 metais atlikta sisteminė apžvalga ir metaanalizė nurodo šias dažniausias vaisiaus raidos anomalijas: lūpos ir gomurio defektai (GS 3,1, 2,20-4,42), nervinio vamzdelio defektai (GS 3,3, 2,05-5,40), hidrocefalija (GS 5,7, 1,1-30,0), įgimtosios širdies ydos (GS 1,6, 1,13-2,14), aortos vožtuvo atrezija / stenozė (GS 2,59, 1,21-5,54), skilvelių pertvaros defektai (GS 1,59, 1,24-2,14), virškinimo trakto defektai (GS 1,72, 1,09-2,68) ir galūnių redukcijos defektai (GS 2,03, 1,27-3,27). Atsakingas antipiretikų vartojimas labai sumažina hipertermijos sukeltų anomalijų dažnį.
Gripo infekcija didina savaiminio persileidimo, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus augimo sulėtėjimo ir intrauterinės vaisiaus mirties riziką. Diskutuojama, kas sukelia to priežastis - gripo sukeliama anoreksija, stiprus kosulys, o gal gydymas.
Gripo gydymas
Empirinis gydymas turi būti skiriamas iš karto įtarus gripo virusinę infekciją, kai nėra galimybių greitai patvirtinti influenza viruso. Teigiama, kad ankstyvojo gydymo nauda yra didesnė už teorinę riziką. Ankstyvoji gydymo pradžia (per 48 val. nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo) sutrumpina vidutinį gulėjimo ligoninėje laiką nuo 7,8 iki 2,2 dienų. Gydymui rekomenduojami ir Lietuvoje yra prieinami yra 2 vaistai nuo gripo, priklausantys neuramidazių inhibitorių grupei - oseltamiviras ir zanamiviras. Neetiška atlikti vaistų bandymus su nėščiosiomis, todėl oficialių tyrimų duomenų apie šių vaistų poveikį nėštumui nėra. Tačiau 3 moterys, iš dalyvavusiųjų klinikiniame oseltamiviro tyrime, pastojo. Vienai jų įvyko savaiminis persileidimas, viena nutraukė nėštumą savo noru ir viena pagimdė visiškai sveiką naujagimį. Kitose publikacijose nurodyta, kad oseltamiviras nedidina vaisiaus apsigimimų rizikos, todėl vaistas gali būti pirmojo pasirinkimo.
Be specifinio antivirusinio gydymo, labai svarbu gydyti karščiavimą ir simptomus. Antipiretikai ne tik sumažina įgimtųjų vaisiaus defektų riziką pirmuoju nėštumo trimestru, bet ir gimdymo metu karščiavimo sukeltų naujagimių traukulių, encefalopatijos, cerebrinio paralyžiaus ir naujagimių mirties riziką. Svarbu laiku pastebėti komplikacijas ir, jei reikia, skirti antibakterinį gydymą.
Gripu sergančios pacientės gydymo įstaigoje turėtų būti atskirtos nuo kitų ligonių tiek priėmimo skyriuje laukiant konsultacijos, tiek ir hospitalizacijos metu. Pacientės turėtų būti aprūpintos medicininėmis kaukėmis, laikytis rankų higienos, naudoti vienkartines nosines, dažnai vėdinti palatą ir mažiau kontaktuosi su kitais asmenimis. Gripo viruso infekcija, diagnozuota gimdymo metu ar po gimdymo, turėtų būti gydoma pagal jau nurodytas rekomendacijas. Oseltamiviro ir zanamiviro poveikis maitinamiems krūtimi kūdikiams neištirtas. Šie preparatai patenka į moters pieną, tačiau publikacijose neaprašyta jokių pasikartojančių naujagimių sveikatos sutrikimų.
Amerikos ligų kontrolės ir prevencijos centras rekomenduoja atskirti sveiką naujagimį nuo gripu sergančios motinos. Jei atskyrimas nėra priimtinas, rekomenduojama laikytis asmens ir patalpų higienos, naujagimio lovytę statyti ne arčiau kaip 2 m nuo sergančios motinos lovos. Kai valdyti kosulį ir kvėpavimo takų sekreciją galimybių nėra, žindyti kūdikį nerekomenduojama, tačiau reikėtų tęsti laktacijos stimuliaciją, o naujagimį maitinti nutrauktu pienu.
Gripo profilaktika
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja skiepyti visas nėščiąsias nepriklausomai nuo nėštumo trečdalio. Patariama skiepyti planuojančias pastoti moteris, kurių nėštumas tęsis gripo sezono metu. Tikslinga skiepyti ir žmogaus imunodeficito virusu sergančias moteris. Imunoprofilaktikai gali būti pasirenkama sezoninė trivalentė arba keturvalentė vakcina. Šios vakcinos vaisiui yra saugios. Nėštumo metu nerekomenduojama tik gyvoji susilpninta vakcina (nosies purškalas), tačiau ji yra saugi po gimdymo.
Aktyvi nėščiųjų vakcinacija siejama su mažesne negyvagimio, priešlaikinio gimdymo rizika, didesniu vaisiaus svoriu, tačiau neturi įtakos persileidimų skaičiui.
Vakcinuotų nėščiųjų naujagimiams nustatytas imunitetas gripo virusui, kuris nežindant visiškai išnyksta tik kūdikiui sulaukus 3 mėnesių, o žindomiems išlieka žindymo laikotarpiu iki 6 mėnesių, priklausomai nuo žindyvės kraujyje esančių specifinių IgA koncentracijos. Tyrimų duomenimis, skiepytų moterų ir naujagimių sergamumas gripu bei į gripą panašia infekcija sumažėjo nuo 24 proc. iki 89 proc.
Kūdikius iki 6 mėnesių nerekomenduojama skiepyti gripo vakcina dėl abejotino imuninio atsako. Praktikoje naudojama kokono taktika, kai visi asmenys, kontaktuojantys su kūdikiu, yra skiepijami, imamasi kitų įmanomų profilaktikos priemonių. Taip sukuriama saugi aplinka.
Nėščiosioms, pajutusioms pirmuosius gripo viruso simptomus, gali būti skiriama chemoprofilaktika antivirusiniais vaistais.
Kiekviena moteris, kuri laukiasi ar planuoja tai daryti, turi būti labai atsakinga ir pasiskiepyti. Visos nėščiosios, nepriklausomai nuo nėštumo laiko, turėtų vakcinuotis, ypač tos, kurios patenka į padidintos rizikos grupę, pavyzdžiui, serga astma, autoimuninėmis ligomis. Moksliniai tyrimai įrodo, kad skiepai apsaugo nuo gripo komplikacijų, kurios pavojingiausios pačiai motinai bei jos vaisiui. Gripo vakcina nekelia pavojaus besilaukiančioms moterims. Vakcinuotis reiktų kasmet, nes gripo virusas mutuoja, todėl pernykštė vakcina gali būti visiškai nebeveiksminga.
Dėl gripo komplikacijų nėščiajai gali grėsti įvairiausių širdies ir plaučių ligų komplikacijos. Vienas pagrindinių dalykų susirgus gripu - mažinti karštį. Nuo 37,5 laipsnių derėtų susirūpinti ir save stebėti, pasiekus 38, jau reikėtų mušti temperatūrą. Būtina gerti gydytojo paskirtus vaistus, antipiretikus ir neleisti karščiui pakilti aukščiau 38 laipsnių. Susirgus gripu, pirmajame trimestre didelė savaiminio persileidimo rizika, o vėlesniuose trimestruose - priešlaikinio gimdymo grėsmė.
Lentelė: Virusinių ligų poveikis nėštumui
| Liga | Poveikis Nėštumui | Poveikis Vaisiui |
|---|---|---|
| Toksoplazmozė | Persileidimas (pradžioje nėštumo) | Smegenų vandenė, aklumas, kurtumas |
| Raudonukė | Persileidimo rizika (iki 20 savaičių) | Smegenų pažeidimai, širdies defektai, aklumas, kurtumas |
| Citomegalovirusas (CMV) | Įvairios komplikacijos | Kūno pageltimas, kepenų ir blužnies padidėjimas, bėrimas, CNS pažeidimai |
| Chlamydia trachomatis | Priešlaikinis gimdymas, vaisiaus dangalų plyšimas | Konjunktyvitas, aspiracinė pneumonija |
| B grupės streptokokas | Bakteriurija, cistitas, inkstų uždegimai | Sepsis, pneumonija, meningitas |
| Vėjaraupiai | Vėjaraupių pneumonija | Įgimtas vėjaraupių sindromas (odos, akių pažeidimai, galūnių hipoplazija) |
| Hepatitas B | Priešlaikinis gimdymas (ūminis atvejis), kepenų nepakankamumas | Perdavimo rizika 90% |
| ŽIV | Perdavimo rizika 25-40% | Imuninės sistemos nepakankamumas |
| Sifilis | - | Hipotrofija, kvėpavimo sutrikimai, smegenų edema, ascitas, padidėjusi blužnis |
| Gripas | Sunkesnė eiga, didesnis hospitalizavimas | Nechromosominių anomalijų rizika (1-ame trimestre) |
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Virusinės infekcijos nėštumo metu: kaip atpažinti simptomus ir saugiai gydyti
- Šokiruojančios Vaikų Virusinės Ligos: Atpažinkite Simptomus Ir Sužinokite Efektyviausius Gydymo Būdus!
- Vaiko ligos nedarbingumas: Kaip gauti išmokas ir kokie dokumentai reikalingi?
- Andrius Butkus: Neįtikėtina Biografija ir Karjeros Kelias Už Atlanto
- Vaikiškas šampūnas nuo pleiskanų: kaip pasirinkti ir naudoti?