Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau jis gali būti susijęs su didesne rizika susirgti įvairiomis infekcijomis. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias virusines infekcijas, kurios gali pasireikšti nėštumo metu, jų simptomus, gydymo būdus ir prevencijos priemones.
Toksoplazmozė
Toksoplazmozė - parazitinė liga, kurią sukelia pirmuonis toksoplazma (Toxoplasma gondii). Šis pirmuonis dauginasi kačių, galvijų, kiaulių, graužikų žarnyne. Žmonės juo dažniausiai užsikrečia per cistomis užkrėstą maistą (nuo kačių), per nešvarias rankas, valgydami blogai termiškai paruoštą maistą.
Šį parazitą užsikrėtusi nėščia moteris gali perduoti vaisiui (jei užsikrėtimas įvyksta nėštumo metu). Kai kuriems žmonėms toksoplazmozė gali sukelti į gripą panašius simptomus ir požymius, tačiau daugumai sergančiųjų jie nepasireiškia. Ši liga itin pavojinga moterims nėštumo metu.
Jei užsikrečia nėščioji, sukėlėjas per placentą gali būti perduotas vaisiui, sukelti savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą arba kūdikis gali gimti negyvas. Toksoplazmoze gali užsikrėsti kiekvienas. Pirmuonis Toxoplasma gondii - vienas labiausiai paplitusių parazitų pasaulyje.
Užsikrėsti T. gondii galima keliais būdais:
- Po kontakto su kačių išmatomis, kuriose yra toksoplazmų. Parazitų galima netyčia nuryti, prilietus burną rankomis po sodininkystės darbų, išvalius kraiko dėžę arba palietus bet ką, kas lietėsi su užkrėstos katės išmatomis.
- Valgant nepakankamai iškeptą, užterštą mėsą (ypač kiaulieną, ėrieną ir elnieną) arba vėžiagyvius (pavyzdžiui, austres, moliuskus ar midijas). Kartais T. gondii gali būti ir nepasterizuotuose pieno produktuose.
- Naudojant užterštus peilius, pjaustymo lenteles ar kitus įrankius.
- Valgant neplautus vaisius ir daržoves. Jų paviršiuje gali būti T. gondii parazitų.
- Po užkrėsto organo transplantacijos arba perpylus kraują.
Užsikrėtus T. gondii, parazitas suformuoja cistas, kurios gali pasiekti beveik bet kurią kūno dalį - dažnai tai būna smegenys ir įvairūs raumeniniai audiniai, įskaitant širdį. Jei žmogus yra sveikas, imuninė sistema kontroliuoja parazitus. Todėl jie lieka neaktyvūs ir suteikia visą gyvenimą trunkantį imunitetą.
Jei moteris prieš pat nėštumą arba nėštumo metu pirmą kartą užsikrečia T. gondii, didžiausia rizika perduoti toksoplazmozę kūdikiui gresia, jei moteris užsikrečia trečiąjį nėštumo trimestrą, o mažiausia - jei pirmąjį trimestrą. Daugelis ankstyvų infekcijų baigiasi negyvo kūdikio gimimu arba persileidimu.
Iš karto po gimimo ligos požymiai ir simptomai atsiranda tik nedaugeliui kūdikių. Tai, kokie yra toksoplazmozės požymiai, priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos. Dauguma sveikų žmonių, užsikrėtusių T. gondii, nejaučia jokių požymių ar simptomų. Kai kurie gali jaustis taip, lyg sirgtų gripu. Tokia būklė labiau tikėtina asmenims, kurių imuninė sistema susilpnėjusi dėl ŽIV / AIDS, chemoterapijos arba neseniai persodinto organo.
Siekiant diagnozuoti toksoplazmozę, atliekamas antikūnų kraujo serume nustatymas. Sprendimą dėl toksoplazmozės gydymo turi priimti gydytojas specialistas. Dažniausiai, jeigu toksoplazmozė pasireiškia pirmą kartą sveikam asmeniui, ji sunkių simptomų nesukelia ir specifinis gydymas nereikalingas. Esant poreikiui (pvz., imunosupresijai), infektologas gali skirti specifinį gydymą vaistais ir sudaryti ligonio stebėjimo planą.
Laikantis tam tikrų atsargumo priemonių, galima išvengti toksoplazmozės:
- Kruopščiai nuplauti virtuvės reikmenis, kurie buvo naudojami ruošiant žalią mėsą.
- Nuplauti visus vaisius ir daržoves.
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV)
Žmogaus papilomos viruso infekcija - viena iš labiausiai paplitusių ir potencialiai pavojingų virusinių infekcijų, nuo kurios kenčia milijonai žmonių visame pasaulyje. Žmogaus papilomos virusas pasireiškia skirtingais tipais, kurių kiekvienas turi savitą poveikį žmogaus sveikatai - nuo gerybinių susirgimų, tokių kaip genitalijų karpos, iki gyvybei pavojingo vėžio.
Pūslelinė (Herpesas)
Pūslelinė (dar kitaip herpesas, herpis) - užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia Herpes simplex virusas (HSV). Pūslelinė pasireiškia odos, gleivinių, o kartais ir centrinės nervų sistemos bei vidaus organų pažeidimais. Tai ilgalaikė būklė, tačiau daugelis sergančiųjų nejaučia jokių simptomų.
Gripas
Gripas - virusinė, užkrečiamoji liga, savo piką pasiekianti žiemos mėnesiais, kuomet žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose. Nors atrodo, kad gripą žino kiekvienas, dažnai jis vis dar maišomas su peršalimu - infekciniu viršutinių kvėpavimo takų uždegimu. Iš pirmo žvilgsnio šie susirgimai gali atrodyti panašūs, tačiau jų priežastys ir simptomai iš esmės skiriasi.
Simptomai ir diagnostika
Nėščiųjų gripo simptomai nesiskiria nuo bendrosios populiacijos simptomų. Ligai būdinga >38 oC temperatūra, kosulys, šaltkrėtis, bendras silpnumas, raumenų, galvos ir gerklės skausmas. Tiesa, nėštumo metu ligos eiga būna sunkesnė, hospitalizavimo dažnis didesnis, o trukmė - ilgesnė. Dažnesnės letalinės išeitys, kurios susijusios su nėštumo metu pasikeitusiu moters kardiovaskuliniu krūviu, plaučių tūriu, metabolizmu ir hormonų pusiausvyra.
Liga diagnozuojama įvertinus klinikinius požymius, epidemiologinius duomenis, anamnezę ir laboratorinius tyrimus. Tikslinga tirti ir tas nėščiąsias, kurios buvo paskiepytos sezonine vakcina nuo gripo, nes jos efektyvumas skiriasi priklausomai nuo gripo sezono.
Gripo poveikis vaisiui
Seroepidemiologinės studijos, atliktos 2000 metais, duomenimis, gripo virusas negali praeiti placentinio barjero ir užkrėsti vaisių antrame ir trečiame nėštumo trečdalyje. Nėra įrodymų apie tiesioginį viruso teratogeninį ar toksinį poveikį vaisiui, tačiau gripo infekcija pirmame nėštumo trečdalyje siejama su didesne vaisiaus nechromosominių anomalijų rizika (galimybių santykis (GS) 2,0, 95 proc. intervale 1,62-2,48).
2013 metais atlikta sisteminė apžvalga ir metaanalizė nurodo šias dažniausias vaisiaus raidos anomalijas:
- Lūpos ir gomurio defektai (GS 3,1, 2,20-4,42)
- Nervinio vamzdelio defektai (GS 3,3, 2,05-5,40)
- Hidrocefalija (GS 5,7, 1,1-30,0)
- Įgimtosios širdies ydos (GS 1,6, 1,13-2,14)
- Aortos vožtuvo atrezija / stenozė (GS 2,59, 1,21-5,54)
- Skilvelių pertvaros defektai (GS 1,59, 1,24-2,14)
- Virškinimo trakto defektai (GS 1,72, 1,09-2,68)
- Galūnių redukcijos defektai (GS 2,03, 1,27-3,27)
Atsakingas antipiretikų vartojimas labai sumažina hipertermijos sukeltų anomalijų dažnį. Gripo infekcija didina savaiminio persileidimo, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus augimo sulėtėjimo ir intrauterinės vaisiaus mirties riziką. Diskutuojama, kas sukelia to priežastis - gripo sukeliama anoreksija, stiprus kosulys, o gal gydymas.
Gydymas
Empirinis gydymas turi būti skiriamas iš karto įtarus gripo virusinę infekciją, kai nėra galimybių greitai patvirtinti influenza viruso. Teigiama, kad ankstyvojo gydymo nauda yra didesnė už teorinę riziką. Ankstyvoji gydymo pradžia (per 48 val. nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo) sutrumpina vidutinį gulėjimo ligoninėje laiką nuo 7,8 iki 2,2 dienų.
Gydymui rekomenduojami ir Lietuvoje yra prieinami yra 2 vaistai nuo gripo, priklausantys neuramidazių inhibitorių grupei - oseltamiviras ir zanamiviras. Neetiška atlikti vaistų bandymus su nėščiosiomis, todėl oficialių tyrimų duomenų apie šių vaistų poveikį nėštumui nėra. Tačiau 3 moterys, iš dalyvavusiųjų klinikiniame oseltamiviro tyrime, pastojo. Vienai jų įvyko savaiminis persileidimas, viena nutraukė nėštumą savo noru ir viena pagimdė visiškai sveiką naujagimį. Kitose publikacijose nurodyta, kad oseltamiviras nedidina vaisiaus apsigimimų rizikos, todėl vaistas gali būti pirmojo pasirinkimo.
Be specifinio antivirusinio gydymo, labai svarbu gydyti karščiavimą ir simptomus. Antipiretikai ne tik sumažina įgimtųjų vaisiaus defektų riziką pirmuoju nėštumo trimestru, bet ir gimdymo metu karščiavimo sukeltų naujagimių traukulių, encefalopatijos, cerebrinio paralyžiaus ir naujagimių mirties riziką. Svarbu laiku pastebėti komplikacijas ir, jei reikia, skirti antibakterinį gydymą.
Gripu sergančios pacientės gydymo įstaigoje turėtų būti atskirtos nuo kitų ligonių tiek priėmimo skyriuje laukiant konsultacijos, tiek ir hospitalizacijos metu. Pacientės turėtų būti aprūpintos medicininėmis kaukėmis, laikytis rankų higienos, naudoti vienkartines nosines, dažnai vėdinti palatą ir mažiau kontaktuosi su kitais asmenimis.
Gripo viruso infekcija, diagnozuota gimdymo metu ar po gimdymo, turėtų būti gydoma pagal jau nurodytas rekomendacijas. Oseltamiviro ir zanamiviro poveikis maitinamiems krūtimi kūdikiams neištirtas. Šie preparatai patenka į moters pieną, tačiau publikacijose neaprašyta jokių pasikartojančių naujagimių sveikatos sutrikimų.
Amerikos ligų kontrolės ir prevencijos centras rekomenduoja atskirti sveiką naujagimį nuo gripu sergančios motinos. Jei atskyrimas nėra priimtinas, rekomenduojama laikytis asmens ir patalpų higienos, naujagimio lovytę statyti ne arčiau kaip 2 m nuo sergančios motinos lovos. Kai valdyti kosulį ir kvėpavimo takų sekreciją galimybių nėra, žindyti kūdikį nerekomenduojama, tačiau reikėtų tęsti laktacijos stimuliaciją, o naujagimį maitinti nutrauktu pienu.
Profilaktika
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja skiepyti visas nėščiąsias nepriklausomai nuo nėštumo trečdalio. Patariama skiepyti planuojančias pastoti moteris, kurių nėštumas tęsis gripo sezono metu. Tikslinga skiepyti ir žmogaus imunodeficito virusu sergančias moteris. Imunoprofilaktikai gali būti pasirenkama sezoninė trivalentė arba keturvalentė vakcina. Šios vakcinos vaisiui yra saugios. Nėštumo metu nerekomenduojama tik gyvoji susilpninta vakcina (nosies purškalas), tačiau ji yra saugi po gimdymo.
Aktyvi nėščiųjų vakcinacija siejama su mažesne negyvagimio, priešlaikinio gimdymo rizika, didesniu vaisiaus svoriu, tačiau neturi įtakos persileidimų skaičiui.
Vakcinuotų nėščiųjų naujagimiams nustatytas imunitetas gripo virusui, kuris nežindant visiškai išnyksta tik kūdikiui sulaukus 3 mėnesių, o žindomiems išlieka žindymo laikotarpiu iki 6 mėnesių, priklausomai nuo žindyvės kraujyje esančių specifinių IgA koncentracijos. Tyrimų duomenimis, skiepytų moterų ir naujagimių sergamumas gripu bei į gripą panašia infekcija sumažėjo nuo 24 proc. iki 89 proc.
Kūdikius iki 6 mėnesių nerekomenduojama skiepyti gripo vakcina dėl abejotino imuninio atsako. Praktikoje naudojama kokono taktika, kai visi asmenys, kontaktuojantys su kūdikiu, yra skiepijami, imamasi kitų įmanomų profilaktikos priemonių. Taip sukuriama saugi aplinka.
Nėščiosioms, pajutusioms pirmuosius gripo viruso simptomus, gali būti skiriama chemoprofilaktika antivirusiniais vaistais.
Apibendrinimas
- Nėščiųjų gripo eiga yra sunkesnė, o komplikacijos dažnesnės.
- Gripas pirmuoju nėštumo trečdaliu yra siejamas su didesne vaisiaus anomalijų rizika.
- Nėščiųjų ir žindyvių gydymas antivirusiniais vaistais yra rekomenduojamas atsižvelgiant į naudos ir žalos santykį.
- Vakcinacija mažina nėštumo komplikacijų dažnį ir didina naujagimių atsparumą gripo virusui.
STRAIPSNIO AUTORĖ - gyd. Sandra Tumėnė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Akušerijos ir ginekologijos klinika
| Problema | Galimas poveikis | Rekomendacijos |
|---|---|---|
| Toksoplazmozė | Savaiminis persileidimas, priešlaikinis gimdymas, kūdikio mirtis | Vengti kontakto su kačių išmatomis, gerai termiškai apdoroti mėsą, plauti vaisius ir daržoves |
| Gripas | Padidėjusi vaisiaus anomalijų rizika, persileidimas, priešlaikinis gimdymas | Skiepytis nuo gripo, vengti kontakto su sergančiais asmenimis, gydytis antivirusiniais vaistais |
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Virusinės ligos nėštumo metu: kaip apsaugoti save ir kūdikį nuo pavojų?
- Šokiruojančios Vaikų Virusinės Ligos: Atpažinkite Simptomus Ir Sužinokite Efektyviausius Gydymo Būdus!
- Efektyvus vaikų šlapimo takų infekcijų gydymas: patarimai ir geriausios priemonės
- Neįtikėtina Vaišvydavos Senelių Globos Namų Apžvalga: Sužinokite Tikrąsias Atsiliepimų Paslaptis!
- Neįtikėtinos Jaunimo Problemų Atspindys Grožinėje Literatūroje, Kuris Jus Nustebins!