Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Diplomuotas istorikas Virginijus Savukynas jau daugelį metų labiau žinomas kaip žurnalistas, LRT radijo ir televizijos laidų vedėjas.

Istorijos Svarba Virginijaus Savukyno Gyvenime

Jis įsitikinęs, kad istorijos žinios būtinos kiekvienam išsilavinusiam žmogui. V. Savukynas neabejoja, kad norėdami geriau suprasti ir save, ir savo visuomenę, ir savo tautą, pagaliau ir pasaulį, be istorijos tikrai to negalime padaryti.

Bendraudamas su jaunais žmonėmis matau, kad jiems trūksta istorijos žinių, yra siauresnis akiratis. Žmones praeityje buvo ir labai skirtingi, ir tokie patys. Ir akmens amžiuje žmonės mylėjo, ir akmens amžiuje žmonės nekentė, ir kariavo, kaip jie tai darė? Jeigu mes šituos dalykus žinome, pačius pagrindinius, svarbiausius dalykus, mes tikrai galime geriau orientuotis dabartinėje visuomenėje, pasaulyje.

Pasak istoriko ir žurnalisto, jam irgi tekdavo tas datas kalti ir mokykloje, ir universitete net ir suvokdamas, kad tai yra beprasmis dalykas, ypatingai universitete, kada jau reikalaudavo daugiau tų datų žinoti… Jas išmoksti ir po trijų dienų pamiršti.

Na gal ir neblogai, lavini šiek tiek atmintį, bet ne daugiau. Mano supratimu, moksleiviams užtenka žinoti 10 Lietuvos istorijos datų, ir to pakaktų.

Kurioziniai Pavyzdžiai Iš Egzaminų

Jis pateikia kuriozinį pavyzdį: „Kartą buvau egzaminų komisijos narys, egzaminavome stojančius į žurnalistiką, ir ten buvo tokių egzempliorių, kuriems ar Vasario 16 d aktą pasirašė Basanavičius, ar Landsbergis, jokio didžiulio skirtumo nėra.

Kada gyveno Stalinas - ar Gedimino laikais, ar XX a. irgi yra rūkas… Svarbu žinoti esmines datas, esminius momentus, o ne prisikalti datų, kurių reikšmių nežinai, o po dienos pamiršti.

Mano galva ir švietimo sistema turi sutelkti dėmesį į esminius dalykus, jų išryškinimą, kaip praeityje gyveno žmonės, kuo jie panašūs, kuo jie skirtingi, tai yra svarbiausia.

Juzefas Pilsudskis: Lenkijos Didvyris ar Lietuvos Priešas?

Virginijus Savukynas nagrinėja lietuvių požiūrį į ilgametį Lenkijos vadovą Juzefą Pilsudskį, kuris tikrai nevienareikšmiškas. Didžiausia jo kaltė lietuvių akyse - Vilniaus krašto atplėšimas nuo Lietuvos.

Pilsudskis buvo tas, kurio įsakymu L. Želigowskis surengė tariamą maištą ir užėmė Vilnių. „Mes be Vilniaus nenurimsim“, - tai šūkis, ant kurio augo visa tarpukario Lietuvos karta. Lietuviai visada jautė skriaudą dėl šios neteisybės. Štai kodėl jis buvo vadinamas išdaviku, okupantu.

Biografiniai Faktai

Józefas Klemensas Piłsudskis gimė 1867 metų gruodžio 5 dieną Zalave. „Kai gimiau netoli Vilniaus ir motina virš sūnaus lopšio ašaras gailias liejo, dar skambėjo nuo kartuvių girgždėjimo aidas, išstatytų ne tik čia, Lukiškių aikštėje, tačiau ir ten taip pat - Kaune.

Negaliu pamiršti, kad kovos tuose kraštuose buvo stipriausios, kruviniausios, labiausiai užsispyrusios. Kai ne tiktai čia, bet netgi karalystėje, Varšuvoje, kovos nutilo - žemaičių sukilimas tęsėsi visa jėga, įtraukdamas naujas aukas, į naują kovą šimtus žmonių, kurie kalbėti lenkiškai nemokėjo“, - taip savo garsioje kalboje Vilniuje sakė J. Pilsudskis.

Pilsudskio Veikla ir Įsitraukimas Į Politiką

Visiškai nenuostabu, kad Juzefas įsitraukė į kovą prieš okupacinę carinę valdžią. Jis netgi su broliu Bronislavu organizavo pasikėsinimą į carą Aleksandrą III-ajį. Už tai buvo ištremti į Sibirą. Juzefas grįžo, o jo brolis Bronislovas, ten gyvendamas, tapo vienu iš ryškiausių antropologų, tyrinėdamas vietos tauteles. O Juzefą viliojo visuomeninė veikla.1892 m. įstojo į Lenkijos socialistų partiją. Ryškiausias jo poelgis - 1908 metais traukinio apiplėšimas Bezdonyse.

Prasidėjus Pirmajam Pasauliniam karui jis suprato, kad išmušė lemtinga valanda - Lenkija gali vėl tapti nepriklausoma. Jo savarankiškumas ir jo vykdoma politika nepatiko vokiečiams ir jie jį įkalino Magdeburgo pilyje. 1918 lapkričio 11 dieną paskelbus Lenkijos nepriklausomybę jis tapo Lenkijos valstybės vadovu. Būtent jam valdant Lenkija įtvirtino savo nepriklausomybę.

Pilsudskio Santykis Su Lietuva

Virginijus Savukynas teigia, kad Juzefas Pilsudskis - paradoksali asmenybė. Kodėl jis liepė atplėšti Vilnių nuo Lietuvos? Tačiau jei norėjo užgrobti visą Lietuvą, kodėl to nepadarė? Šį jo dvilypumą, o kartu ir vienatvę matė tiek lenkai, tiek lietuviai. Kodėl jis buvo toks nenuoseklus, draskomas prieštaravimų?

Litvino Sąvoka

Reikia daugiau pavyzdžių? Lietuvos kariuomenės vadas Silvestras Žukauskas taip pat kalbėjo lenkiškai. Pradžioje netgi buvo organizuojamas lenkų savanorių batalionas, kuris kautųsi už Lietuvą. Būtent Antanas ją ir mokė kalbėti lietuviškai. Juzefas Pilsudskis buvo kilęs iš tos pačios aplinkos, iš tų pačių litvinų.

Pilsudskio Vizijos

Akivaizdu, kad jis troško atkurti buvusią Lenkijos ir Lietuvos valstybę. Tačiau ne tik. Jo žvilgsnis buvo gerokai platesnis. Jis norėjo sukurti stiprią Vidurio Europos valstybę, kuri galėtų būti tas žaidėjas, su kuriuo skaitytųsi ir Rusija, ir Vokietija. Vien etninių lenkų žemių nepakako.

Pilsudskio Planai Dėl Lietuvos

Pilsudskis įsitikinęs, kad galės įtikinti lietuvius. Ir jis imasi veiksmų. Štai čia prasideda istorija, dėl kurios daugelis lietuvių iki šiol jaučia nuoskaudą. J. Pilsudskis 1919 metais pasiunčia savo seną bendražygį Leoną Wasilevskį į Kauną. Mykolas Sleževičius laikosi kietai ir į jokias derybas nesileidžia. Ir tuomet Pilsudskis leidžia surengti taip vadinamąjį „peoviakų“ sąmokslą.

Stebuklas Prie Vyslos

1920 metų vasarą bolševikai pajuto pergalės skonį. Jie veržėsi į Vakarus ir ruošėsi pasaulinei revoliucijai. Vienintelė kliūtis buvo Lenkija. Rodėsi, kad ir ji bus nušluota. Bolševikai jau buvo prie Vyslos. Ir čia nutiko kažkas netikėto. Lenkų kariai sumušė bolševikus. Tačiau mažai kas žino, kad lenkai ir Juzefas Pilsudskis išgelbėjo ir Lietuvą.

Lucijano Želigowskio Akcija

1920 metų rugsėjis. Bolševikai pralaimi ir traukiasi, pagal sutartį Lietuvai priklauso Vilnius. Tačiau Juzefas Pilsudskis neatsisako savo ankstesnių geopolitinių planų. Liucijanui Želigovskiui įsako suorganizuoti „sukilimą“ ir paimti Vilnių. Kodėl taip pasielgė Pilsudskis? Ko jis siekė? Motyvas labai paprastas. Galvojo, kad lietuviai, netekę Vilniaus, patys prisijungs prie Lenkijos. Taip įvyksta Želigovskio akcija. Ir tai nulėmė tą kraujuojančią skriaudą, kurios daugelis lietuvių iki šiol negali atleisti.

žymės: #Gimimo

Panašus: