Virginijus Savukynas - žinomas Lietuvos žurnalistas, LRT televizijos ir radijo laidų autorius, vedėjas, komentatorius. Jis taip pat yra istorikas, kultūros antropologas, dirbantis Lietuvos kultūros tyrimų institute ir tyrinėjantis tautinį tapatumą, stereotipus ir informacinę visuomenę.
Apdovanojimai ir įvertinimas
Virginijaus Savukyno darbas įvertintas aukščiausiu žurnalistiniu apdovanojimu - dr. Vinco Kudirkos premija, įteikta Lietuvos kultūros ministerijoje Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga 2023 metais. Tais pačiais metais jis tapo pirmojo Lietuvos radijo pranešėjo Petro Babicko vardo premijos laureatu.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotoja Audrone Nugaraitė Kaune įteikė P.Babicko premijos laureato diplomą, o LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis tai patvirtinančią - tradicinę kauniečių lentelę su eterio mikrofonu.
Karjera ir kūryba
Internete Paties biografijoje nurodoma, kad Lietuvos radijuje veda laidą „Forumas“, LTV - diskusijų laidą „Įžvalgos“ (ji pasirodė visai neseniai, anksčiau vedei „Savaitės atgarsius“), rašai tinklaraštį www.tinklink.lt/virginijus_savukynas. Kadaise redagavai portalus „Omni Laikas“, www.forumvilnius.lt, www.ltr.lt, kūrei publicistinę laidą „Tapatybės labirintai“, kuri buvo apdovanota, 2002 m. kartu su šviesios atminties Gintaru Beresnevičiumi, Vytautu Bereniu ir Almantu Samalavičiumi išleidai knygą „Lietuvių mentalitetai: tautinė istorija ir kultūros problemos“.
Po poros metų - knygą „Maištininko“ mitologijos. Rolando Pakso įvaizdžiai“, tais pačiais metais parengei LTV dokumentinio filmo apie R.Pakso apkaltą scenarijų. Esi spėjęs pabūti ir internetinio mėnraščio „Akiračiai“ redaktoriumi, 2008 m. išleidai trečiąją knygą „Interneto gidas“, o 2010-aisiais - elektroninę knygą „Klausinėjimo malonumas“.
Svarbiausi darbai:
- 2002 m. - „Lietuvių mentalitetai: tautinė istorija ir kultūros problemos“ (kartu su bendraautoriais).
- 2004 m. - „Maištininko“ mitologijos. Rolando Pakso įvaizdžiai“.
- 2008 m. - „Interneto gidas“.
- 2010 m. - „Klausinėjimo malonumas“ (elektroninė knyga).
Požiūris į žiniasklaidą
Esu baigęs Istorijos fakultetą Vilniaus universitete. Mano specializacija buvo kultūros antropologija. Puiku, kad tuo metu buvo demokratiška aplinka, kuri man leido susiformuoti žymiai platesnes studijas, nereikėjo apsiriboti vien tik istorija. Todėl šalia antropologijos studijavau semiotiką, sociologiją. Visa tai man labai padeda kaip žurnalistui. Semiotikos, sociologijos, antropologijos teorijos nėra intelektualinės uždaro akademikų ratelio intelektualinės pratybos. Jos veikia realiame gyvenime.
Daug kas kalba apie lietuviškos žiniasklaidos bėdas, lygina CNN ar BBC laidas su mūsiškėmis. Aišku, tas palyginimas ne mūsų naudai, tačiau užmirštamas vienas dalykas: tų laidų biudžetai, kurie skiriasi kartais keliais šimtais kartų. Štai esu skaitęs, kad prie Larry Kingo laidos dirbo iki 60 žmonių komanda, man diskusijų laidas tenka organizuoti vienam. Ir aš nesu jokia išimtis lietuviškame kontekste. Tad resursai labai daug lemia mūsų žiniasklaidos kokybę.
Antra, visoje žiniasklaidos rinkoje vyksta didžiulės permainos. Štai save kaip medijos įmonę pozicionuoja tokie gigantai kaip „Google“, „Getjar“ ir kiti. Juk jie irgi išgyvena iš reklamos, kurią anksčiau pasiimdavo televizija, laikraščiai, radijas. O juk „Google“ nekuria naujienų. Tad žiniasklaidai šiandien žymiai sunkiau ir sudėtingiau.
Pomėgiai ir pasaulėžiūra
Virginijus Savukynas domisi šachmatais, mėgsta skaityti knygas ir keliauti po Lietuvą, susitikti su įvairiais žmonėmis. Jis tiki, kad reikia mėgautis gyvenimu ir nesukti galvos dėl pasaulio pabaigos.
Mergaitė su raudona suknele
Seirijuose 1941 metų rugsėjo mėnesį įvyko tai, kas įvyko visoje Lietuvoje. Žydai vyrai buvo atskirti nuo šeimų ir išvežti į Alytų. Neva darbams. Tačiau jie buvo ten ir sušaudyti. Pagyvenę, moterys ir vaikai buvo suvaryti į tuometinę amatų mokyklą. Ten jie prabuvo uždaryti tris dienas. Kodėl? Tam kad nusilptų, išsektų, netektų vilties.
Bet seirijiškiai negalėjo nepamatyti mergaitės su raudona suknele, kuri stovėjo mokyklos lange ir mojavo praeiviams. Jai buvo gal trys, o gal keturi metukai. Ji stovėjo ant palangės ir savo mažute ranka mojavo praeiviams. Ir tikriausiai jiems nusišypsodavo. Ji buvo vaikas, džiaugėsi savo tėvais, džiaugėsi kiekviena diena. Ir negalėjo žinoti, kas jos, jos šeimos, jos kaimynų laukia. Ji rugsėjo 11 dieną buvo nužudyta. Kartu su savo šeima. Kartu su kitais žydais. Kartu su kitais 339 vaikais, ir 384 moteris bei 229 vyrais.
Man jie mūsiškiai. Ir tokiais visą laiką buvo. Jeigu jie - mergaitė su raudona suknele, Garbarskiai, gydytojas Finkelis - nėra mes, tai kas mes? Jeigu nerandame nors trupučio žmogiškumo užjausti, suprasti, jei nors mažumą nesuvirpa širdis skaitant šias istorijas, tai kas gi mes esame? Jei mes nejaučiame, kad tai nužudyta mūsų tautos dalis, tai kas mes esame? Jei mums neskauda dėl tos mergaitės su raudona suknele, tai dėl ko mums gali skaudėti?
Čičinsko mitas
Kaip pasakojo žurnalistas ir istorikas Virginijus Savukynas, Čičinskas (Vladislovas Sicinskis) gyveno XVII amžiaus viduryje, o XVIII amžiaus pabaigoje atsiranda mitas, kad jis pirmasis panaudojo liberum veto teisę.
„XVIII amžiaus pabaigoje situacija Lietuvos ir Lenkijos valstybėje yra pakrikusi. Seimai susirenka, paposėdžiauja, nieko nenusprendžia ir išsiskirsto. Jei kažkas sušunka liberum veto, sprendimas blokuojamas. XVIII amžiaus pabaigoje, kai suprato, kad tokia anarchija niekur neveda, buvo pradėta ieškoti kaltų“, - pasakojo V. Savukynas.
Tada, pasak istoriko, buvo prisiminta, kad buvo toks Upytės bajoras Čičinskas, kuris XVII amžiaus viduryje neva pirmasis panaudojo šitą teisę, ir jis, kaip pradininkas, tampa kaltu dėl anarchijos Abiejų Tautų respublikoje.
„Vėliau istorikai yra nustatę, kad liberum veto teisė yra panaudota iki Čičinsko. Kodėl jis pasirinktas, kaip visų nelaimių pradininkas? Jis buvo reformatas. Abiejų Tautų respublikoje dominavo katalikai. Kaip visada, kai reikia rasti atpirkimo ožius, kurie kalti dėl visų nelaimių, tai visose visuomenėse tai būna religiškai, konfesiškai, etniškai kiti asmenys“, - sakė V. Savukynas.
Pasak istoriko, dokumentais patvirtintas istorinis faktas yra toks, kad tikrai toks asmuo, kaip Upytės bajoras Čičinskas egzistavo. O daugybė kitų apie jį pasakojimų dalykų yra mitai.
žymės: #Gime
Panašus:
- Neįtikėtinas Virginijus Savukynas: Jo Gyvenimo Kelias ir Didžiausi Pasiekimai
- Virginijus Sinkevičius: Įspūdinga Biografija ir Sėkminga Politinė Karjera
- „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
- 10 Įspūdingų Dviejų Vaikų Kambario Interjero Dizaino Idėjų, Kurios Pakeis Jūsų Namus
- Privatūs Vaikų Darželiai Lietuvoje: Išsamūs Atsiliepimai ir Patarimai Renkantis Geriausią