Virgilijus Kęstutis Noreika gimė 1935 m. rugsėjo 22 d. Šiauliuose. Netekome vieno garsiausių Lietuvos operos solistų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Virgilijaus Noreikos. Jam ėjo 83-eti.
Artėjo profesoriaus aštuoniasdešimtetis. Didis artistas ir pedagogas - gerai nusiteikęs, mėgsta pajuokauti apie gyvenimą, kuris nepagailėjo ovacijų po spektaklių ir koncertų, meilės, ramybės ir palaimos valandų, išbandymų ir išdavysčių.
V. Noreikos gyvenimas skambėjo ir skamba visomis muzikinės gamos natomis. Jis pelnytai vadinamas Lietuvos operos legenda; dar ir į mūsų šalies rekordų knygą jį derėtų įrašyti kaip ilgiausiai scenoje dainuojantį ir dideles koncertų sales surenkantį solistą. Tai liudija ir įspūdingi skaičiai: scenos uždanga jam pakilo apie 3000 kartų, rampos šviesoje stovėjo daugiau kaip 5000 valandų, dainavo 900 spektaklių, sukūrė 46 vaidmenis, scenoje „mirė“ daugiau kaip 200 kartų, gastroliavo 49 šalyse...
Ankstyvasis Gyvenimas ir Muzikinė Karjera
Mokėsi Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, studijavo konservatorijoje solinį dainavimą (Kipro Petrausko klasė). V. Noreika, kad ir kokia proga kalbinamas ar filmuojamas, o tų progų ir jubiliejų būta daug, visada prisimena tėvelius Marcijoną ir Leoną Noreikus.
„Abiem tėvams, kurie kilę nuo Joniškio krašto, jų santuoka buvo antroji, o aš - jų „bendras produktas“. Mamytė sakė, kad vos tik atsiradęs šiame pasaulyje labai garsiai surėkiau“, - šypsosi Šiauliuose gimęs tenoras. Jis neslepia, kad turi, o tiksliau - turėjo brolių ir seserų. Iš tėvelio pirmos santuokos tai buvo garsus dramos aktorius Laimonas Noreika ir pianistė Laima Noreikaitė, taip pat jis turėjo brolį Leoną, o iš mamos pusės - kartu augusį žinomą smuikininką, tarptautinių konkursų laureatą profesorių Eugenijų Paulauską.
Mažasis Virgilijus scenoje debiutavo, kai jam buvo šešeri. Tiesa, Šiaulių dramos teatro scenoje, kurioje buvo pastatytas spektaklis „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“, berniukas vaidino nykštuką. O dainavo būsimasis tenoras kasdien - savo ir kitų džiaugsmui.
Kai Virgilijui buvo 10 metų, jis su tėvais persikėlė į Vilnių, mokėsi 1-ojoje berniukų gimnazijoje, sėdėjo viename suole su žymiu rašytoju Tomu Venclova. Jam pasiūlė pūsti trimitą, kad pravėdinčiau plaučius. Juo sėkmingai pusantrų metų grojau pučiamųjų instrumentų orkestruose, bet labai norėjau dainuoti. Pasisekė... Buvau pervestas į chorinio dainavimo skyrių“, - pasakojo solistas.
Chorvedžio specialybės V. Noreika mokėsi pas Antaną Jozėną, o pirmuoju ir geriausiu dainavimo mokytoju jis laiko Antaną Norvaišą. Jis buvo tikras visos mūsų kartos vokalo idealas. Nors į operą vaikščiojau retai, kiekvienas Noreikos pasirodymas tiesiog užburdavo savo artistiškumu ir prasmingumu.
Karjeros Aukštumos
Pirmasis iš pokario Lietuvos stažavo Milano teatre „La Scala“, kur paruošė šešis vaidmenis. „Dainos ir arijos kaip vaikai, kurio nors gyvenimo laikotarpio prisiminimas. Ir nereikia norėti, kad visi tie prisiminimai būtų nuspalvinti rožinėmis spalvomis. Mano, kaip ir kiekvieno žmogaus, gyvenime būta ir šviesesnių, ir tamsesnių dienų“, - pabrėžia solistas, kuris Operos ir baleto teatre, dar būdamas studentas, debiutavo operoje „Eugenijus Oneginas“ - dainavo Lenskį.
„Tikras briliantas“ - tokių ir dar daug kitų komplimentų jaunas, bet jau pasitobulinęs teatre „La Scala“ solistas išgirdo dainuodamas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Laikraščiai jį tuomet gretino su Plačidu Domingu ir Lučianu Pavaročiu. Žavėtasi jo nepaprastu muzikalumu ir kitomis savybėmis.
Tenoras taip pat kurį laiką buvo užkariavęs ir Didžiojo teatro sceną Maskvoje, dainavo kartu su garsenybėmis Jelena Obrazcova, Galina Višnevskaja ir kt. Sovietiniais metais keletą kartų V. Noreiką primygtinai kvietė dirbti į Maskvą ir persikelti ten gyventi. „Man siūlė aukso kalnus, butą prestižinėje M. Gorkio gatvėje, bet atsisakiau. Už tokį nedėkingumą man buvo užtrenktos durys dainuoti šio teatro spektakliuose. Dėl to nė kiek nesigailiu, nes mano likimas tikriausiai būtų pasisukęs kitaip, dabar, ko gero, neturėčiau šalia savęs Loretuko (taip švelniai maestro vadina žmoną buvusią baleriną Loretą Bartusevičiūtę, - G. M.)“, - prisiminė maestro.
Triumfas ir toliau jį lydėjo daugelyje pasaulio šalių. Štai vien tik garsiąją operos „Rigoletas“ Hercogo partiją, kuriai reikia didelio meistriškumo, V. Noreika dainavo net 49 teatrų scenose, o jo atliekama garsioji Kavaradosio arija iš operos „Toska“, persunkta atsisveikinimo su gyvenimu graudulio, taip pat daugybę kartų skambėjo Lietuvos, Lenkijos, tuometinės Čekoslovakijos, Vokietijos scenose.
Be vaidmenų lietuvių kompozitorių operose, atliko pagrindines partijas žymiausių užsienio kompozitorių operose: Don Josė (Georges'o Bizeto „Carmen“), Wertherio (Jules'o Massenet'o „Werther“), Edgardo, Nemorino (Gaetano Donizetti'o „Lucia di Lammermoor“, „Meilės eleksyras“), Lensky'io (Piotro Čaikovskio „Eugene Onegin“), Otello, Alfredo, Hercogo (Giuseppės Verdžio „Otello“, „La Traviata“, „Rigoletto“), Cavaradossio, Johnsono, Rodolfo (Giacomo Puccinio „Tosca“, „Manon Lescaut“, „La Boheme“) ir kitas.
V. Noreika atliko ir solinius koncertus, jų yra surengęs daugiau kaip 700. Tenoro partijas atliko G. Verdžio „Requiem“, Ludwigo van Beethoveno „IX simfonijoje“ ir kt. Koncertavo su Lietuvos ir užsienio šalių orkestrais.
Šeima ir Asmeninis Gyvenimas
Buvo vedęs pianistę ir koncertmeisterę Žanetą Noreikienę. Po skyrybų beveik dvejus metus buvau viengungis. Daug dirbau. Neturėjau kur gyventi. Kultūros ministras net siūlė vyriausiąjį teatro buhalterį iškelti iš vieno kabineto, kad turėčiau kur prisiglausti. Labai dažnai nakvodavau teatre, savo kabinete. Paskui davė butą. Iki šiol ten su Loreta gyvename.
Antroji žmona - baleto solistė, baleto mokyklos mokytoja Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė (g. 1958). Nenuostabu - pora tada buvo labai populiari ir mėgstama. Visi juos pasitiko be galo šiltai. Neįmanoma buvo praeiti pro gėles ir sveikintojus. Su Loreta, kurios nuomone, dainininkas puikiai šoka, suko valsą aplink garsųjį „Neringos“ fontaną.
Noreika priduria: „Loreta mačiusi beveik visus mano spektaklius. Aš - jos. Bet mes netrukdėme vienas kitam būti savimi ir būti savo srities profesionalais. Niekada nelindome giliai į smulkmenas, skausmingai neanalizavome: gerai pasukai koją ar ne visai... ilgai išlaikei aukštą gaidą ar trumpokai... Mes vienas kitą labiau palaikėme, nei kritikavome. Ir taip iš šalies prisiklausai užtektinai piktų žodžių...“
Užaugino sūnų Virgilijų ir dukrą Rasą iš pirmosios santuokos. Ponia Loreta priduria, kad „vyras ją į mokyklą vežiojo, rengė, išleido į mokslus. Kai mes susituokėme, Rasa su mumis dvejus metus gyveno. Gražiai sutarėme“.
Kai ištekėjau, labai norėjau vaiko. Aš žinojau - jei viskas pasiseks, būtinai grįšiu į sceną. Nešiodama kūdikį buvau labai laiminga. Labai laukėme sūnaus. Kai jis gimė, Virgilijus buvo gastrolėse Graikijoje. Išsiunčiau telegramą, o Virgilijus per draugus man atsiuntė puokštę. Skendau gėlėse! Mano ir Virgilijaus mamos, vos pamačiusios anūką, puolė šaukti: „Virgutis, Virgutis!“ O mes su Virgilijumi net vaiko vardo aptarę nebuvome. Taip ir liko - Virgilijus. Sūnelis buvo labai gražus ir be galo ramus.“
Pedagoginė Veikla ir Atminimas
Nuo 2003 m. buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operos studijos meno vadovas ir pedagogas. V. Noreika nuo 1976 metų dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (buvusioje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje), dabar dar turi keletą mokinių M. K. Čiurlionio menų mokykloje.
Tarp profesoriaus mokinių, kurių jis suskaičiavo apie keturiasdešimt, yra žinomi solistai Edgaras Montvidas, Merūnas Vitulskis, Eugenijus Chrebtovas, Liudas Norvaišas, Laimonas Pautienius, Mindaugas Zimkus, Kęstutis Alčiauskis, Audrius Rubežius, Ignas Misiūra-Tumanovas, Jovita Vaškevičiūtė, Marta Lukošiūtė ir kt., o pats jauniausias savo balsu jau pavergęs publiką - Ilja Aksionovas.
Viktoras Gerulaitis, maestro draugas bei bendražygis, prieš trejus metus Virgilijui Noreikai minint 80-metį įteikė dovaną - kūrybinę biografiją „Virgilijus Noreika. Ir kur benueičiau...“.
Tačiau rašytojas pripažįsta, kad per amžius bus gėda Lietuvos valdžioms ir prie jų besišliejusiems meno „ekspertams“, delsiusiems pripažinti Virgilijaus Noreikos nuopelnus menui. Tik sulaukusiam 75-erių, jam buvo nuspręsta paskirti Nacionalinę kultūros ir meno premiją.
Apdovanojimai ir Įvertinimai
- 1991 m. tapo Baltimorės miesto ir Merilendo valstijos (JAV) garbės piliečiu
- 1995 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordinu
- 1995 m. - Švedijos karališkojo „Šiaurės žvaigždės“ I-ojo laipsnio ordino Riterio kryžiumi
- 2003 m. - ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi
- 2004 metais jam įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija
- 2005 m. - Estijos „Baltosios žvaigždės“ II-ojo laipsnio ordinas
- 2010 m. - Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, „už aukščiausią vokalinį meistriškumą ir neblėstantį talentą“
Virgilijaus Noreikos vaidmenys LNOBT
| Vaidmuo | Opera |
|---|---|
| Don José | Georges'o Bizeto „Carmen“ |
| Wertheris | Jules'o Massenet'o „Werther“ |
| Edgardo, Nemorino | Gaetano Donizetti'o „Lucia di Lammermoor“, „Meilės eleksyras“ |
| Lensky'is | Piotro Čaikovskio „Eugene Onegin“ |
| Otello, Alfredo, Hercogo | Giuseppės Verdžio „Otello“, „La Traviata“, „Rigoletto“ |
| Cavaradossio, Johnsono, Rodolfo | Giacomo Puccinio „Tosca“, „Manon Lescaut“, „La Boheme“ |
Panašus:
- Virgilijus Noreika: Neįtikėtinas Gyvenimo Ir Kūrybos Kelias, Kuris Įkvėpė Lietuvą!
- Virgilijaus Urbonavičiaus Gyvenimo Kelias: Įdomiausios Faktai ir Pasiekimai
- Neįtikėtina Jono Noreikos gyvenimo istorija – nuo jauno mokslininko iki legendos
- Kaip Lengvai Užmigdyti 1 Metų Vaiką: Efektyvūs Patarimai Tėvams
- Kur Geriausia Pirkti Kiaušinius Maxima? Pirkėjų Mėgstamiausios Pasirinkimo Gudrybės ir Ateities Tendencijos