Vikrusis driežas (Lacerta agilis) - driežinių (Lacertidae) šeimos roplys, šiek tiek didesnis ir ryškesnis už kitą Lietuvoje gyvenančių driežų rūšį - gyvavedį driežą (Lacerta vivipara). Vikrusis driežas yra rudas, išmargintas išilginėmis juostomis.
Išvaizda ir Gyvenimo Trukmė
Vikriojo driežo ilgis (su uodega) gali būti daugiau nei 20 cm. Šie driežiukai gali išgyventi iki 12 metų. Patinai, poravimosi sezono metu (balandį - gegužę), spalvą keičia į ryškiai žalią, ruda lieka tik linija išilgai nugaros.
Paplitimas ir Buveinė
Vikrieji driežai gyvena ten, kur yra užtektinai saulės.
Lietuvoje jie aptinkami ant smėlėtų šlaitų, akmenų krūvų, retuose pušynuose. Mėgsta saulėtas, sausas vietas. Aktyvus dieną, dažnai galima aptikti besiilsintį ant akmenų.
Rugsėjo-kovo mėnesiais žiemoja žemėje, urvuose, plyšiuose. Paplitęs didžiojoje Europos dalyje, vakarų Azijoje. Saugotinas.
Mityba
Minta vabzdžiais, vorais, kitais smulkiais bestuburiais.
Dauginimasis
Gegužės-birželio mėnesiais į žemę padedami 5-14 kiaušinėlių minkštu dangalu. Maždaug po 60 dienų išsirita jaunikliai.
Pavasarį patelės sudeda 4-14 kiaušinių, kuriuos užkasa šiltame, sausame smėlyje. Todėl saulės šildomų smėlynų buvimas yra būtinas šios rūšies išlikimui.
Kiti Lietuvos ropliai ir varliagyviai
Be vikriojo driežo, Lietuvoje gyvena ir kitų įdomių roplių bei varliagyvių rūšių:
- Europinė medvarlė
- Raudonpilvė kūmutė
- Nendrinė rupūžė
- Žalioji rupūžė
- Paprastoji česnakė
Lietuvoje gyvena 12 rūšių varliagyvių: dviejų rūšių tritonai ir 10 rūšių beuodegės varlės. Kiekvieną pavasarį į kūdras, seklius ežerėlius susirenka neršti sausumoje peržiemoję paprastieji ir skiauterėtieji tritonai. Visi jie 10-14 cm ilgio, patinėlis ant nugaros ir uodegos turi po skiauterę, kuri per nerštą padidėja. Patelės ant uodegos irgi turi skiauterę, tik mažesnę.
Iš 3 driežų rūšių gluodenas labiausiai primena gyvatę, kartais jis vadinamas varine gyvate. Apie pusės metro ilgio rusvos bronzinės spalvos gluodenas yra pusiau gyvavedis: jaunikliai gimsta jjau išsirišę iš kiaušinių. Gyvavedis ir vikrusis driežai dažni, ypač pamiškėse, sausuose pušynuose, prie pelkių, durpynuose.
Kai kuriuose Pietų Lietuvos sausuose miškuose, jų aikštelėse galima išvysti lygiažvynį žaltį. Geltonskruostis žaltys gyvena ne bet kur. Geltonskruostis žaltys - iki 1,2 m ilgio užaugantis roplys, kurį sunku supainioti su kita rūšimi. Viršutinė jo pusė pilka, alyviškai pilka ar net juoda, žvilganti, apatinė matinė balta su netaisyklingos formos dėmėmis. Pasitaiko ir visai juodų ar šviesių žalčių. Ryškiausias geltonskruosčio žalčio skiriamasis bruožas - geltonos ((oranžinės) dėmės galvos šonuose.
Lietuvoje tai įprastos rūšies roplys, įsikuriantis prie vandens telkinių, pelkių, kūdrų. Puikiai plaukioja ir nardo. Mielai apsigyvena prie sodybų, slapstosi pamatų plyšiuose, malkų rietuvėse, ūkinių atliekų krūvose. Komposto, mėšlo, įvairių puvenų krūvose patelės deda kiaušinius. Žiemoja po kelmais, giliuose graužikų urvuose.
Gegužės mėn. nesunku aptikti jų sankaupas, vadinamuosius kamuolius, kuriuose gali būti dešimt ir daugiau žalčių. Vasaros pradžioje patelė sudeda iki 30 kiaušinių, kurie drėgnoje ir šiltoje aplinkoje inkubuojasi apie 60 dienų. Žalčio grobis - varliagyviai, graužikai, vabzdžiai, driežai. Grobį visada ryja gyvą.
Lietuvoje gyvena tik vienos nuodingos rūšies ropliai. Tai paprastoji angis, dažnai vadinama marguole. Paprastoji angis gali būti pilkos, rusvos ar net visai juodos spalvos. Per nugarą vingiuoja ruda ar tamsiai pilka (kartais juoda) juostelė. Mūsų angys būna iki 80 cm iilgio. Vasaros antroje pusėje patelės atsiveda 8-12 jauniklių, kurie būna iki 15 cm ilgio.
žymės:
Panašus:
- Kaip Gauti Dirbtinio Apvaisinimo Kompensaciją Lietuvoje – Išsamus Vadovas
- Kaip Apvaisinimo Metu Nustatoma Lytis: Atidengiame Mitus ir Tikrąją Realybę
- Sužinokite, Kada Tiksliausiai Atlikti Nėštumo Testą Po Dirbtinio Apvaisinimo!
- Neįtikėtina šaltalankių arbatos nauda nėštumo metu – sužinokite, kodėl verta gerti dabar!
- Sužinokite, kada saugu pradėti maudytis po gimdymo – ekspertų patarimai ir svarbiausia informacija!