Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

2017 m. birželio 1 d. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba Seime organizavo diskusiją „Efektyvus karjeros ir vaiko priežiūros derinimas“.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnyje numatyta viena iš tikslinių atostogų rūšių - atostogos vaikui prižiūrėti (vaiko priežiūros atostogos). Šiame straipsnyje nustatyta, kad pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui ar kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai.

Apie savo sprendimą dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo iš anksto reikėtų informuoti darbdavį, o likus ne mažiau nei 14 dienų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, darbdaviui pateikti prašymą dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo.

Gimus vaikui šeima šiuo metu gali pasirinkti, kuris iš tėvų, globėjų ar senelių eis vaiko priežiūros atostogų. Taip pat galima pasirinkti, ar vaiko priežiūros atostogos truks metus, ar dvejus, ar trejus.

Pasirinkus vienus metus trunkančias vaiko priežiūros atostogas, jose esančiam žmogui skiriama išmoka siekia 77,58 proc. Pasirinkus dvejus metus trunkančias vaiko priežiūros atostogas, pirmaisiais metais skiriama išmoka siekia 54,31 proc., antraisiais - 31,03 proc. buvusio darbo užmokesčio popieriuje.

Esamas reglamentavimas ir kritika

Vis dėlto ši tvarka sulaukia kritikos. Dabartinė tvarka turėtų keistis.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad, jeigu pirmaisiais vaiko auginimo metais moteris arba vyras nusprendžia sugrįžti į darbą, jai arba jam mokamas vaiko priežiūros išmokos ir jos arba jo tą mėnesį gautų pajamų skirtumas. Jeigu šių pajamų dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama. Tuo tarpu, jei moteris arba vyras pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis dveji metai, ir nusprendžia sugrįžti į darbą antraisiais vaiko auginimo metais -vaiko priežiūros išmoka yra mokama nepriklausomai nuo tuo metu gaunamų pajamų.

Tokiu reglamentavimu valstybė nesudaro galimybių asmenims palankiomis sąlygomis sugrįžti į darbo rinką jau pirmaisiais vaiko auginimo metais. Atsižvelgdama į tai, kontrolierė siūlo suvienodinti sąlygas ir numatyti, kad vaiko priežiūros išmoka mamoms ar tėčiams būtų mokama nepriklausomai nuo jų gaunamų pajamų ir pirmaisiais vaiko priežiūros metais.

„Swedbank“ valdybos pirmininkė ir asociacijos „Lyderė“ narė Dovilė Grigienė teigė, kad moterys, gaunančios didesnes pajamas, yra suinteresuotos grįžti į darbo rinką jau pirmaisiais metais ir dabartinis teisinis reglamentavimas joms tikrai nėra palankus. Pasak jos, vaiko priežiūros išmoka antraisiais vaiko auginimo metais demotyvuoja asmenis grįžti į darbo rinką anksčiau, tad galbūt tokio reglamentavimo galima būtų visai atsisakyti, susitelkiant į paramos teikimą pirmaisiais vaiko auginimo metais.

Agneta Skardžiuvienė pritarė, kad būtina iš esmės peržiūrėti tvarką. Vis dėlto, iki tol, kol ji bus peržiūrėta ir priimti pakeitimai, būtina galvoti apie šiuo metu esančią neteisybę ir trumpuoju laikotarpiu užtikrinti, kad vaikus prižiūrintys asmenys turėtų galimybę grįžti į darbą pirmaisiais vaikų auginimo metais tomis pačios sąlygomis, kaip yra reglamentuota antraisiais vaiko auginimo metais, t.y. jiems vaiko priežiūros išmoka turėtų būti mokama nepriklausomai nuo gaunamų pajamų grįžus į darbą pirmais vaiko auginimo metais.

Pasak Algirdo Syso, antrųjų vaiko priežiūros atostogų metų modelis, kai į darbą grįžęs asmuo gauna vaiko priežiūros išmoką, nepriklausomai nuo uždirbamo atlyginimo dydžio, nėra teisingas ir dėl to keistinas. Vaiko priežiūros išmokas, pasak Algirdo Syso, reikėtų mažinti, taip skatinant asmenis į darbo rinką grįžti greičiau.

Siūlomi pakeitimai ir ES direktyva

Remiantis pasiūlymais, vaiko priežiūros atostogos galėtų trukti 18 arba 24 mėnesius. Be to, po du neperleidžiamus mėnesius turėtų tėtis ir mama. Šiais mėnesiais nepasinaudojus, vaiko priežiūros atostogos atitinkamai trumpėtų.

Jis ir diskusijoje dalyvavęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pasisakė už tai, kad vaiko priežiūros atostogų reglamentavimas ir jų derinimo su asmens darbu galimybės turi būti iš esmės peržiūrėtos, kad visos šiuo metu išryškėjusios problemos, tokios kaip vaiko priežiūros paslaugų trūkumas (ar neprieinamumas), lanksčių darbo formų nebuvimas, nelygiavertis moterų ir vyrų šeimos ir namų priežiūros pareigų pasidalinimas, būtų sprendžiamos kompleksiškai. Tą galima padaryti peržiūrint įstatyminę bazę, bei tinkamai perkeliant direktyvos „Dėl tėvų ir prižiūrinčių asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros“ nuostatas į Lietuvos teisės sistemą.

Pagrindinės direktyvos nuostatos apima motinų greitesnį grąžinimą į darbo rinką po vaiko gimimo bei sąlygų gerinimą abiem tėvas, suteikiant galimybę rinktis lanksčias darbo formas ir didinant tėčių įtraukimą į vaikų priežiūrą.

Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį į tai, kad siekiant efektyviai derinti vaiko priežiūrą ir darbą, būtina gerinti vaiko priežiūros paslaugų prieinamumą: didinti lopšelių ir darželių skaičių, steigti įvairias vaiko priežiūros alternatyvas, kuriomis laisvai galėtų naudotis dirbantys tėvai (namų darželiai, vaiko priežiūros grupės darbo vietose ir pan.). Su paslaugų prieinamumo didinimu sutiko ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Dovilė Grigienė pasidalino „Swedbank“ gerąja patirtimi, prisidedant prie efektyvesnio darbuotojų karjeros ir vaiko priežiūros derinimo. Kasmet apie 10% „Swedbank“ darbuotojų yra vaiko priežiūros atostogose. Dažniausiai tai yra moterys. Dovilė Grigienė teigė, kad didelės įmonės galėtų dar ženkliau prisidėti prie paramos šeimoms teikimo ir moterų karjeros galimybių gerinimo, jei joms būtų sudaromos palankios sąlygos įmonėse įrengti vaiko priežiūros įstaigas, vaikų kambarius ir pan.

Alternatyvūs pasiūlymai

Pirmąja alternatyva siūlomas 24 mėnesių vaiko priežiūros laikotarpis. Per šį laikotarpį du mėnesius vaiką būtinai turėtų prižiūrėti mama ir dar du - tėtis. Likusį laiką, t. y. Jeigu tėtis ar mama sutinka prižiūrėti vaiką per būtinuosius du mėnesius, tuomet išmoka būtų mokama tam, kuris vaiką prižiūri. Kitas sutuoktinis ar partneris galėtų grįžti dirbti arba likti vaiko priežiūros atostogose, bet negauti išmokos. Išmoka per du neperleidžiamus mėnesius mamai ir du neperleidžiamus mėnesius tėčiui būtų apskaičiuojama pagal kiekvieno atlyginimą popieriuje. Išmoka siektų 78 proc. atlyginimo popieriuje, arba 100,54 proc. Vėliau, kol vaikui sukaks 12 mėnesių, būtų mokama 45 proc. atlyginimo popieriuje, o iki vaikui sukaks 24 mėnesiai, būtų mokama 25 proc.

Kaip ir pirmosios alternatyvos atveju, du mėnesius vaiką turėtų prižiūrėti mama, du - tėtis, o likusį laiką vaikas galėtų būti prižiūrimas vieno iš tėvų ar sąlygas atitinkančių senelių. Vienam iš tėvų prižiūrint vaiką, kitas galėtų grįžti į darbą arba likti vaiko priežiūros atostogose, bet išmokos negautų. Jeigu būtų pasirinkta ši alternatyva, du privalomieji mėnesiai mamai ir tėčiui būtų apskaičiuoti atitinkamai pagal kiekvieno darbo užmokestį ir šiais mėnesiais išmoka siektų 78 proc. darbo užmokesčio popieriuje, arba 100,54 proc. Likusį laiką, kol vaikui sukaks 18 mėnesių, vaiko priežiūros išmoka siektų 60 proc.

Nėštumo ir gimdymo atostogos

Lietuvos Darbo kodekse (2016, įsigaliojo 2017) nustatyta, kad nėštumo ir gimdymo atostogos moterims suteikiamos 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų). Nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu darbuotojai mokama motinystės išmoka, jei darbuotoja iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą. Išmokos dydis priklauso nuo uždarbio dydžio, bet negali būti mažesnis nei 6 bazinės socialinio draudimo išmokos.

žymės:

Panašus: