Kai moteris tampa mama, tokie skaičiai kaip 53 cm ir 3200 g pagaliau įgyja apčiuopiamą prasmę. Tėveliai rūpinasi mažylio sveikata, nerimauja, ar jų kūdikis, palyginti su kitais, nėra per mažas ar per didelis, per lengvas ar per sunkus, ar tinkamas mažylio kūno masės indeksas. Kūdikių svoris - tai svarbus parametras, padedantis sekti, kaip vystosi jūsų mažylis. Anot šaltinių, kūdikio svoris ir ūgis yra gyvybiškai svarbūs sveikatos rodikliai, rašoma tinklalapyje babygaga.com. Remiantis jais gydytojai stebi jūsų vaiko raidą.
Jau per patį pirmąjį apsilankymą su kūdikiu pas gydytoją, jis pamatuos ir pasvers jūsų mažylį. Vidutinis naujagimio ūgis dažniausiai būna 49-50 cm, bet 47-53 cm ūgio kūdikiai irgi laikoma visiška norma. Reikia pabrėžti, kad berniukai dažniausiai gimsta kiek didesni nei mergaitės.
Įprastai berniuko svoris svyruoja nuo 3000 g iki 4600 g, mergaitės - nuo 2,8 kg iki 4,5 kg. Vidutinis naujagimio berniuko svoris yra 3800 gramų, mergytės - 3500 gramų. Mergaitės gimsta smulkesnės. Vidutinis naujagimio berniuko ilgis yra 53 cm, mergaitės - 52 cm. Naujagimio berniuko galvos apimtis siekia 36 centimetrus, o mergaitės - 35 cm.
Svarbu atsiminti: Tik reikia prisiminti, kad vidutiniai rodikliai yra tie, kurie sutinkami dažniausiai - jei jūsų kūdikis iškrenta iš šių rėmų, dar nereiškia, kad jis turi kokių nors sveikatos sutrikimų. Gydytojas įvertins situaciją ir padarys išvadas, todėl panikuoti anksčiau laiko nereikėtų. Bet kuriuo atveju medikai įspėja, kad per didelis ar per mažas vaiko ūgis bei svoris gali byloti apie tam tikrus sveikatos sutrikimus.
Kūdikio augimo ypatumai
Daugumos sveikų vaikų augimo tempas per pirmuosius metus yra maždaug vienodas. Po to vieni auga greičiau, kiti - lėčiau, bet tokio amžiaus mažylių ūgis visiškai nieko nepasako apie tai, aukštas ar žemas jis bus užaugęs. Po pirmųjų metų vaiko augimo tempas dažniausiai sulėtėja. Pasiekęs antruosius gyvenimo metus, vidutiniškai vaikas kasmet iki paauglystės paauga apie 6 cm.
Dvimečio berniuko vidutinis svoris yra 13,1 kg, mergaitės - 12,6 kg. Kaip ir pirmaisiais metais, skirtumas - pusė kilogramo. Dviejų metukų berniukas yra vidutiniškai 88 cm, mergaitė - 87 cm. Dviejų metukų berniuko vidutiniškai - 49,5 cm., mergaitės - taip pat 49,5 cm. Maždaug iki dešimties metų abiejų lyčių vaikų svoris yra panašus. Didesnių svorio skirtumų atsiranda perkopus dešimties metų slenkstį.
Dešimties sulaukusio berniuko vidutinis ūgis yra 140 cm, mergaitės - toks pat. Akivaizdu, kad abiejų lyčių vaikučių tiek ūgis, tiek svoris iki dešimties metų praktiškai nesiskiria. Nuo 10-ies metų berniukai auga greičiau ir ūgio skirtumas ima ryškėti. Įdomu, kad mergaitės ypač smarkiai auga iki pirmųjų mėnesinių, o po jų apskritai sustoja augusios arba auga labai nedaug, lėtai. Todėl ir penkiolikos, ir aštuoniolikos metų mergaitės vidutinis ūgis yra tas pats.
Galimos problemos dėl per mažo ar per didelio ūgio
Teigiama, kad kūdikiai, kurie gimė per mažo ūgio, turi didesnę tikimybę greičiau pasigauti įvairias infekcijas, gali turėti neurologinių sutrikimų, mitybos problemų, problemų palaikant optimalią kūno temperatūrą. Tie kūdikiai, kurie gimė gerokai didesni už vidutinius, turi daugiau kvėpavimo sutrikimų. Jie taip pat turi didesnę riziką patirti traumų gimdymo metu. Tokie vaikučiai didesni už savo bendraamžius išlieka pirmus ir antrus gyvenimo metus.
Svorio augimo pokyčiai
Naujagimių svorio augimas - tai geros sveikatos ir vystymosi rodiklis, tad tiek namuose savarankiškai, tiek ir lankantis pas gydytojus yra matuojamas kūdikio ūgis ir svoris. Kūdikių svorio lentelė - pagalbinė priemonė tėvams bei sveikatos priežiūros specialistams, padedanti stebėti, kaip mažylis vystosi. Labai tikėtina ir normalu, kad kiekviena šeima siekia, kad jų mažylis augtų kuo sveikesnis ir kuo optimaliau didėtų jo svoris. Šis rodiklis ypač pirmaisias gyvenimo mėnesiais yra vienas iš svarbiausių, vertinant bendrą kūdikio sveikatos būklę.
Tėveliai, į kurių šeimą naujagimis atskubėjo anksčiau laiko, neturėtų labai nerimauti, jog jų kūdikio svoris neatitinka įprastų rodiklių. Kiekvienas gimęs kūdikis yra toks vienintelis ir nepakartojamas, tad ir kūdikio svoris gali pilnai neatitikti rekomenduojamo svorio. Įprastai nerimauti pradedama, jei kūdikiui vystantis, jis priauga per mažai svorio. Viena dažniausių motinų baimių - ar mažylis gauna užtektinai pieno ir pakankamai pasisotina? Naujagimių tėvelius dažnai neramina mintis, jog dėl neaugančio mažylio svorio gali vėl tekti gulti į ligoninę.
Svarbu atidžiai stebėti kūdikio svorį ir užtikrinti, kad mažylis gautų pakankamai pieno. Beje, neišsigąskite jei nuo pirmų dienų naujagimis nepriauga svorio ar net jo netenka - svorio priaugimas prasideda nuo 3-4 savaitės. Susirūpinti vertėtų dėl reikšmingai pakitusių rodiklių - jei kūdikio ūgis ar kūno masė yra stipriai nukrypę nuo normos, pastebimi nerimą keliantys sveikatos sutrikimai.
Lietuvoje ūgio ir svorio grafikai parengti pagal Medicinos mokslų daktarės J. Tutkuvienės metodinių rekomendacijų leidinį „Vaikų augimo ir brendimo vertinimas“, kurį rekomenduoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Pasauliniu lygmeniu siekiant apibendrinti ir pateikti mokslinį pagrindimą, dar 2006 metais Pasaulio sveikatos organizacija atliko didelės apimties tyrimą, kuriuo atnaujino globalius svorio, ūgio, galvos apimties ir kitus parametrus, vaikų nuo gimimo iki 5 metų amžiaus kategorijoje.
Tyrimas apėmė 6 skirtingas šalis: Braziliją, Ganą (vakarų Afrikos šalis), Indiją, Norvegiją, Omaną (Arabijos pusiasalio šalis) ir JAV. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad žindomi kūdikiai per pirmąjį gyvenimo mėnesį priauga apie 155-241 gramą per savaitę arba 20-30 gramų per dieną. Po to augimo tempas šiek tiek sulėtėja ir per 4-6 mėnesius priaugama apie 92-126 gramus per savaitę arba 11-16 gramų per dieną. 6 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių augimas dar labiau lėtėja, tačiau jų sveikata ir toliau išlieka puiki.
Tai galima paaiškinti tuo, kad nuo ~6 gyvenimo savaitės iki maždaug 6 mėnesio kūdikių išgeriamo mamos pieno kiekis per parą išlieka labai panašus arba toks pat (vidutiniškai apie 750 ml). Augant vaiko kūno masei, tačiau maisto poreikiui beveik nesikeičiant, taip ir nutinka, kad artėjant prie 6 mėnesio, svorio augimas nebėra toks spartus kaip pradžioje.
Žemiau esančioje 1 lentelėje pateikiami vidutiniai svorio augimo rodikliai gali skirtis, priklausomai nuo individualių vaiko augimo ypatybių; žinotina, kad berniukai paprastai priauga šiek tiek daugiau svorio nei mergaitės. Naujagimių maitinimo būdas taip pat gali turėti tiesioginės įtakos svorio augimui. Pirmaisiais mėnesiais mišiniu maitinamų mažylių svoris dažniausiai auga sparčiau nei žindomų kūdikių.
PSO atkreipia dėmesį, kad per greitas svorio augimas kūdikystėje gali būti susijęs su vėlesnėmis sveikatos problemomis, kaip nutukimas ir medžiagų apykaitos sutrikimai.
Svorio netekimas iš karto po gimimo
Iš karto po gimimo naujagimis pradeda netekti dalies savo kūno svorio. Tai galima paaiškinti tuo, kad pasikeičia aplinka (iš šlapios terpės patenkama į sausą), naujagimis netenka skysčių per šlapimą ir tuštinimąsi mekonijumi (juodos, tirštos, bekvapės pirmosios išmatos). Per pirmuosius 3 mėn. Po svorio netekimo pirmosiomis dienomis naujagimiai palaipsniui pradeda priaugti ir tikimasi, kad tas prieaugis augimo lentelėse seks nuosekliai savo liniją, t.y.
Vertinant augimo rodiklius taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendrą paveikslą, t.y. vertinti svorį ir ūgį. Kadangi vaikai linkę augti etapais (lyg laiptų pakopomis), gali būti, kad dėl ne tokio spartaus svorio augimo „kaltas“ staigus ūgio šuolis.
Veiksniai, įtakojantys naujagimio svorį
Tai fizinis motinos aktyvumas, mityba ar įvairūs žalingi įpročiai, aplinkos tarša ir kt. Atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius sunku pasakyti, koks yra gimimo svorio etalonas. Tam yra naudojamos įvairios kreivės. Mergaitės dažniau būna lengvesnės už berniukus. Kartais mažyliai gimsta mažesnio svorio dėl neišnešiotumo ar kitų situacijų (motinos ar vaisiaus liga, žalingi įpročiai, ypač rūkymas nėštumo metu).
Naujagimis, gimęs mažiau 2,5 kg laikomas mažo gimimo svorio, mažiau 1,5 kg - labai mažo gimimo svorio, o mažiau 1 kg - ypatingai mažo gimimo svorio. 4 kg ir daugiau sveriantys naujagimiai laikomi didelio gimimo svorio. Pagal Lietuvos statistikos duomenis gimdymų, užbaigtų per cezario pjūvio operaciją vis daugėja (nuo 11,3 proc. 1997 metais išaugo iki 19,4 proc. - 2005 metais). Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija pasaulio šalių medikams primygtinai rekomenduoja cezario pjūvio operacijų skaičių palaikyti ne daugiau 15 proc.
Tyrimai parodė, jog mažai judančių, nesportuojančių mamyčių naujagimiai taip pat gimsta didesnės kūno masės, nei reguliariai sportuojančių ar fizinį darbą nėštumo metu dirbančių moterų. Didelės reikšmės turi dieta.
Svarbu:
- Merginoms niekada net nepradėti rūkyti, o jei tokia bėda atsitiko, tai planuojant pastoti būtinai mesti šį ypač vaikelį žalojantį užsiėmimą. Rūkančių ar prirūkytoje patalpoje būnančių, pasyviai rūkančių motinų vaikeliai gimsta ne tik mažo gimimo svorio, bet ir pažeista centine nervų sistema.
- Kontroliuoti priaugamą svorį per nėštumą. Mokslininkai yra net pateikę rekomendacijas mažą kūno masės indeksą turinčioms moterims (mažiau 19,8 KMI) priaugti 12,5-18,0 kg, o turinčioms normalų kūno masės indeksą (19,8-26,0 KMI) - priaugti 11,5-16,0 kg. Atitinkamai per didelį kūno masės indeksą turinčioms moterims (daugiau 26,0 KMI) rekomenduojama priaugti 7-11,5 kg.
Reikėtų pamiršti nuostatas, kad motina gimė mažo ar didelio gimimo svorio, tai ir ji gimdys visus kaip vienas tokius pačius vaikelius. Gali būti taip, kad vienas vaikelis gimė per mažo svorio pagal nėštumo trukmę, o kitas - normalus ar net per didelis. Tai priklausys nuo daugelio, jau anksčiau minėtų veiksnių.
Hipotrofija
Gimus naujagimiui, kartais galime matyti, kad jis ilgas, liesas, galvutė didelė. Tai vėlyvoji, asimetrinė hipotrofija, atsiradusi dėl sutrikusių riebalų kaupimo. Tokia hipotrofija yra palankesnė tolesnei mažylio raidai. Tačiau, kai gimsta simetriškai atrodantis, liesas vaikelis, mažutė ir galvelė - tai rodo sutrikusį visų ląstelių vystymąsi, taigi ir smegenų ląstelių (o tai gali nulemti įvairius tolesnės raidos sutrikimus). Tokiems naujagimiams po gimimo ypač atidžiai stebimas cukraus kiekis kraujyje. Jei jis per mažas ir nepasiseka koreguoti ankstyvu, ypač dažnu žindymu, tai tuomet palaikoma gliukozės lašine infuzija.
Hipotrofiški mažyliai neturi pakankamai riebalų atsargų poodiniame sluoksnyje, dėl to jie labai jautrūs atvėsimui, kurį visiškai nesunkiai toleruoja išnešioti, normalaus svorio naujagimiai. Jei „skruzdėliukams” nepakanka šilumos ant mamytės krūtinės, tai tokiems mažyliams gali prireikti papildomų šilumos šaltinių - šildomų čiužininių ar lempų, o kartais net inkubatorių. Jų elgesys, jei nėra gretutinių ligų, būna toks pat kaip išnešiotų, jie aktyvūs, nori ypač dažnai valgyti, kartais būna piktoki.
Kai vaisiaus hipotrofija nustatoma tiriant echoskopu, mamytės ir tėveliai labai sunerimsta. Natūraliai kyla klausimas - ar echoskopiniai matavimai patikimi. Echoskopinio tyrimo tikslumas su leistina 10 proc. paklaida yra 94 proc. Tai labai patikimas tyrimas, bet kaip visur ir visada gali būti klaidų. Svarbu ir kokio naujumo ir tobulumo ultragarsinio tyrimo aparatas, kokios jo kompiuterinės programos. Šiais laikais stebimas ne tik vaisiaus kūnelio augimas echoskopu, bet atliekama ir doplerometrija, t.y. pastebėjus sulėtintą vaisiaus augimą, stebima ir smegenų kraujotaka. Pastebėjus nepageidaujamus pakitimus smegenų kraujotakoje, jei yra ir vaisiaus hipotrofija, provokuojamas gimdymas.
Mitybos taisyklės naujagimiams
Dažnai motinos klausia, ar gerai gimdyti natūraliais takais didelio svorio naujagimį. Ypač paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad daugiau 4 kg gimusį naujagimį reikia kažkaip ypatingai maitinti, kad jam nepakaks motinos pieno ir reikia duoti papildomai mišinuko arba net košę nuo 3 mėnesių. Naujagimiams „galiūnams” galioja tos pačios maitinimo taisyklės, kaip ir gimusiems normalaus svorio. Juos reikia pažindyti po gimdymo per pirmas 2 valandas ir maitinti kas 1,5-2-3 val. pagal naujagimio poreikį, nedarant pertraukų naktį.
Gera būtų, kad šias pasenusias žinias pakeistų nuo amžių amžinųjų žinotos ir šiuo metu mokslo įrodymais pagrįstos žinios.
1 lentelė. Vidutiniai svorio augimo rodikliai
Vidutiniai svorio augimo rodikliai gali skirtis, priklausomai nuo individualių vaiko augimo ypatybių. Taip pat žinotina, kad berniukai paprastai priauga šiek tiek daugiau svorio nei mergaitės. Naujagimių maitinimo būdas taip pat gali turėti tiesioginės įtakos svorio augimui. Pirmaisiais mėnesiais mišiniu maitinamų mažylių svoris dažniausiai auga sparčiau nei žindomų kūdikių.
žymės:
Panašus:
- Atskleista: Kiek Trunka Vidutinis Gimdymas Pirmą Kartą Gimdančioms Moterims?
- Vidutinis naujagimio ūgis ir svoris: svarbiausi faktai, kurių negalite praleisti!
- Šokiruojantis Vidutinis Darželio Auklėtojos Atlyginimas Lietuvoje – Sužinokite Dabar!
- Lengviausias Nėštumo ir Gimdymo Atostogų Dokumentų Pildymo Vadovas – Viskas, Ką Reikia Žinoti!
- Neįtikėtina Trijų Karalių Legenda Vaikams – Atraskite Pasaką, Kuri Užburs Jūsų Vaikus!