Labai tikėtina ir normalu, kad kiekviena šeima siekia, kad jų mažylis augtų kuo sveikesnis ir kuo optimaliau didėtų jo svoris. To siekti galima vieninteliu būdu - stebėti vaikelio svorio augimo pokyčius. Šis rodiklis ypač pirmaisias gyvenimo mėnesiais yra vienas iš svarbiausių, vertinant bendrą kūdikio sveikatos būklę.
Anot šaltinių, kūdikio svoris ir ūgis yra gyvybiškai svarbūs sveikatos rodikliai, rašoma tinklalapyje babygaga.com. Remiantis jais gydytojai stebi jūsų vaiko raidą. Tik reikia prisiminti, kad vidutiniai rodikliai yra tie, kurie sutinkami dažniausiai - jei jūsų kūdikis iškrenta iš šių rėmų, dar nereiškia, kad jis turi kokių nors sveikatos sutrikimų.
Normalus naujagimio svoris ir ūgis
Jau per patį pirmąjį apsilankymą su kūdikiu pas gydytoją, jis pamatuos ir pasvers jūsų mažylį. Vidutinis naujagimio ūgis dažniausiai būna 49-50 cm, bet 47-53 cm ūgio kūdikiai irgi laikoma visiška norma. Reikia pabrėžti, kad berniukai dažniausiai gimsta kiek didesni nei mergaitės.
- Vidutinis naujagimio berniuko svoris yra 3800 gramų, mergytės - 3500 gramų.
- Įprastai berniuko svoris svyruoja nuo 3000 g iki 4600 g, mergaitės - nuo 2,8 kg iki 4,5 kg.
Lietuvoje ūgio ir svorio grafikai parengti pagal Medicinos mokslų daktarės J. Tutkuvienės metodinių rekomendacijų leidinį „Vaikų augimo ir brendimo vertinimas“, kurį rekomenduoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Žemiau esančioje 1 lentelėje pateikiami vidutiniai svorio augimo rodikliai gali skirtis, priklausomai nuo individualių vaiko augimo ypatybių; žinotina, kad berniukai paprastai priauga šiek tiek daugiau svorio nei mergaitės. Naujagimių maitinimo būdas taip pat gali turėti tiesioginės įtakos svorio augimui. Pirmaisiais mėnesiais mišiniu maitinamų mažylių svoris dažniausiai auga sparčiau nei žindomų kūdikių.
Pasauliniu lygmeniu siekiant apibendrinti ir pateikti mokslinį pagrindimą, dar 2006 metais Pasaulio sveikatos organizacija atliko didelės apimties tyrimą, kuriuo atnaujino globalius svorio, ūgio, galvos apimties ir kitus parametrus, vaikų nuo gimimo iki 5 metų amžiaus kategorijoje. Tyrimas apėmė 6 skirtingas šalis: Braziliją, Ganą (vakarų Afrikos šalis), Indiją, Norvegiją, Omaną (Arabijos pusiasalio šalis) ir JAV.
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad žindomi kūdikiai per pirmąjį gyvenimo mėnesį priauga apie 155-241 gramą per savaitę arba 20-30 gramų per dieną. Po to augimo tempas šiek tiek sulėtėja ir per 4-6 mėnesius priaugama apie 92-126 gramus per savaitę arba 11-16 gramų per dieną. 6 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių augimas dar labiau lėtėja, tačiau jų sveikata ir toliau išlieka puiki.
Tai galima paaiškinti tuo, kad nuo ~6 gyvenimo savaitės iki maždaug 6 mėnesio kūdikių išgeriamo mamos pieno kiekis per parą išlieka labai panašus arba toks pat (vidutiniškai apie 750 ml). Augant vaiko kūno masei, tačiau maisto poreikiui beveik nesikeičiant, taip ir nutinka, kad artėjant prie 6 mėnesio, svorio augimas nebėra toks spartus kaip pradžioje.
PSO atkreipia dėmesį, kad per greitas svorio augimas kūdikystėje gali būti susijęs su vėlesnėmis sveikatos problemomis, kaip nutukimas ir medžiagų apykaitos sutrikimai.
Svorio netekimas po gimimo
Iš karto po gimimo naujagimis pradeda netekti dalies savo kūno svorio. Tai galima paaiškinti tuo, kad pasikeičia aplinka (iš šlapios terpės patenkama į sausą), naujagimis netenka skysčių per šlapimą ir tuštinimąsi mekonijumi (juodos, tirštos, bekvapės pirmosios išmatos). Per pirmuosius 3 mėn. Po svorio netekimo pirmosiomis dienomis naujagimiai palaipsniui pradeda priaugti ir tikimasi, kad tas prieaugis augimo lentelėse seks nuosekliai savo liniją, t.y.
Vertinant augimo rodiklius taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendrą paveikslą, t.y. vertinti svorį ir ūgį. Kadangi vaikai linkę augti etapais (lyg laiptų pakopomis), gali būti, kad dėl ne tokio spartaus svorio augimo „kaltas“ staigus ūgio šuolis.
Procentilė - tai vaiko rodiklio (svorio, ūgio, galvos apimties ir pan.) palyginimas su kitais tokio pat amžiaus ir lyties vaikais. Pvz.: jei vaiko rodmuo yra 56 procentilėje, reiškiasi išrikiavus į eilę 100 vaikų, pastarasis užimtų 56 vietą eilėje. Pati pozicija nereiškia, kad vaikas auga geriau ar blogiau, lyginant su kitais. Svarbiau yra augimo kreivės nuoseklumas.
Nuo ko priklauso naujagimio svoris?
Fizinis motinos aktyvumas, mityba ar įvairūs žalingi įpročiai, aplinkos tarša ir kt. Atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius sunku pasakyti, koks yra gimimo svorio etalonas. Tam yra naudojamos įvairios kreivės. Mergaitės dažniau būna lengvesnės už berniukus. Kartais mažyliai gimsta mažesnio svorio dėl neišnešiotumo ar kitų situacijų (motinos ar vaisiaus liga, žalingi įpročiai, ypač rūkymas nėštumo metu).
- Naujagimis, gimęs mažiau 2,5 kg laikomas mažo gimimo svorio,
- mažiau 1,5 kg - labai mažo gimimo svorio,
- o mažiau 1 kg - ypatingai mažo gimimo svorio.
- 4 kg ir daugiau sveriantys naujagimiai laikomi didelio gimimo svorio.
Vis dar plačiai paplitęs įsitikinimas, jog antsvorį turinčių motinų naujagimiai gimsta taip pat stori ir drūti. Tačiau tyrimai parodė, kad yra kitaip. Motinos, kurioms nėštumo pradžioje trūko svorio, buvo per lieknos pagal lėlės Barbės peršamą modelį, jau nėštumo pradžioje ir vėliau priauga daugiau, nei normalų ar per didelį kūno masės indeksą turinčios motinos.
Tyrinėtojų duomenimis nepakankamą kūno masės indeksą turinčių nėščiųjų kiekvienas priaugtas kilogramas vidutiniškai padidina naujagimio kūno masę beveik 50 g, o tuo tarpu antsvorį turinčių motinų kiekvienas priaugtas kilogramas naujagimio kūno masę padidina tik vos 12 g.
Pagal Lietuvos statistikos duomenis gimdymų, užbaigtų per cezario pjūvio operaciją vis daugėja (nuo 11,3 proc. 1997 metais išaugo iki 19,4 proc. - 2005 metais). Tai rodo, jog beveik kas penkta moteris negalėjo pagimdyti natūraliais takais. Be abejo, gimdymo operaciniu būdu priežastis reiktų nagrinėti atskirai. Negalima teigti, kad operaciją teko atlikti vien tik dėl didelės naujagimio masės, tačiau tai - viena iš priežasčių.
Atitinkamai labai gilių tarpvietės plyšimų gimdymo metu padaugėjo nuo 0,05 proc. iki 0,09 proc. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija pasaulio šalių medikams primygtinai rekomenduoja cezario pjūvio operacijų skaičių palaikyti ne daugiau 15 proc.
Tyrimai parodė, jog mažai judančių, nesportuojančių mamyčių naujagimiai taip pat gimsta didesnės kūno masės, nei reguliariai sportuojančių ar fizinį darbą nėštumo metu dirbančių moterų. Didelės reikšmės turi dieta.
Mergaitėms niekada net nepradėti rūkyti, o jei tokia bėda atsitiko, tai planuojant pastoti būtinai mesti šį ypač vaikelį žalojantį užsiėmimą. Rūkančių ar prirūkytoje patalpoje būnančių, pasyviai rūkančių motinų vaikeliai gimsta ne tik mažo gimimo svorio, bet ir pažeista centine nervų sistema.
Kontroliuoti priaugamą svorį per nėštumą. Mokslininkai yra net pateikę rekomendacijas mažą kūno masės indeksą turinčioms moterims (mažiau 19,8 KMI) priaugti 12,5-18,0 kg, o turinčioms normalų kūno masės indeksą (19,8-26,0 KMI) - priaugti 11,5-16,0 kg. Atitinkamai per didelį kūno masės indeksą turinčioms moterims (daugiau 26,0 KMI) rekomenduojama priaugti 7-11,5 kg.
Reikėtų pamiršti nuostatas, kad motina gimė mažo ar didelio gimimo svorio, tai ir ji gimdys visus kaip vienas tokius pačius vaikelius. Gali būti taip, kad vienas vaikelis gimė per mažo svorio pagal nėštumo trukmę, o kitas - normalus ar net per didelis. Tai priklausys nuo daugelio, jau anksčiau minėtų veiksnių.
Gimus naujagimiui, kartais galime matyti, kad jis ilgas, liesas, galvutė didelė. Tai vėlyvoji, asimetrinė hipotrofija, atsiradusi dėl sutrikusių riebalų kaupimo. Tokia hipotrofija yra palankesnė tolesnei mažylio raidai. Tačiau, kai gimsta simetriškai atrodantis, liesas vaikelis, mažutė ir galvelė - tai rodo sutrikusį visų ląstelių vystymąsi, taigi ir smegenų ląstelių (o tai gali nulemti įvairius tolesnės raidos sutrikimus). Tokiems naujagimiams po gimimo ypač atidžiai stebimas cukraus kiekis kraujyje. Jei jis per mažas ir nepasiseka koreguoti ankstyvu, ypač dažnu žindymu, tai tuomet palaikoma gliukozės lašine infuzija.
Hipotrofiški mažyliai neturi pakankamai riebalų atsargų poodiniame sluoksnyje, dėl to jie labai jautrūs atvėsimui, kurį visiškai nesunkiai toleruoja išnešioti, normalaus svorio naujagimiai. Jei „skruzdėliukams” nepakanka šilumos ant mamytės krūtinės, tai tokiems mažyliams gali prireikti papildomų šilumos šaltinių - šildomų čiužininių ar lempų, o kartais net inkubatorių. Jų elgesys, jei nėra gretutinių ligų, būna toks pat kaip išnešiotų, jie aktyvūs, nori ypač dažnai valgyti, kartais būna piktoki.
Kai vaisiaus hipotrofija nustatoma tiriant echoskopu, mamytės ir tėveliai labai sunerimsta. Natūraliai kyla klausimas - ar echoskopiniai matavimai patikimi. Echoskopinio tyrimo tikslumas su leistina 10 proc. paklaida yra 94 proc. Tai labai patikimas tyrimas, bet kaip visur ir visada gali būti klaidų. Viskas priklauso nuo to, kaip atliktas matavimas: nuo kurios iki kurios sienelės, ties kuria vieta, kokiu kampu ir pan. Svarbu ir kokio naujumo ir tobulumo ultragarsinio tyrimo aparatas, kokios jo kompiuterinės programos.
Šiais laikais stebimas ne tik vaisiaus kūnelio augimas echoskopu, bet atliekama ir doplerometrija, t.y. pastebėjus sulėtintą vaisiaus augimą, stebima ir smegenų kraujotaka. Pastebėjus nepageidaujamus pakitimus smegenų kraujotakoje, jei yra ir vaisiaus hipotrofija, provokuojamas gimdymas.
Dažnai motinos klausia, ar gerai gimdyti natūraliais takais didelio svorio naujagimį. Ypač paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad daugiau 4 kg gimusį naujagimį reikia kažkaip ypatingai maitinti, kad jam nepakaks motinos pieno ir reikia duoti papildomai mišinuko arba net košę nuo 3 mėnesių. Naujagimiams „galiūnams” galioja tos pačios maitinimo taisyklės, kaip ir gimusiems normalaus svorio. Juos reikia pažindyti po gimdymo per pirmas 2 valandas ir maitinti kas 1,5-2-3 val. pagal naujagimio poreikį, nedarant pertraukų naktį.
Įsitikinimas, kad didelio svorio kūdikiui reikia daugiau maisto, įsigalėjęs ir tarp pačių medikų, ypač vyresnės kartos. Jie pasilikę prie senų žinių, kai medikai buvo mokinami maitinti kūdikius jau nuo antros savaitės pagramdant obuoliuko, nuo trečio mėnesio - duodant košę. Mamos tada pasikliovė medikų žiniomis. Joms buvo draudžiama žindyti kūdikius naktį, kad „pailsėtų skrandukai”. Daugybė patarimų, slopinančių pieno gamybą, padarė savo darbą. Mišiniais ir košėmis primaitinti kūdikiai miegodavo ir miega ilgiau. Sunkų, jų virškinimo sistemai tik labai pusėtinai pritaikytą maistą, jie virškina 3-4 valandas. Žindomas kūdikis nori valgyti dvigubai dažniau, nes motinos pienas suvirškinamas per 2 val., o motinos organizmą būtina stimuliuoti, kad skirtųsi hormonas, užtikrinantis pieno gamybą, kas 2-3 val.
Deja, labai dažnai dažnas kūdikio noras žįsti, ypač „dručkio”, yra interpretuojamas kaip maisto trūkumas ir nemotyvuotai pradedamas primaitinimas mišinuku ar košėmis. Gera būtų, kad šias pasenusias žinias pakeistų nuo amžių amžinųjų žinotos ir šiuo metu mokslo įrodymais pagrįstos žinios.
Patarimai tėvams
Kūdikių svoris - tai svarbus parametras, padedantis sekti, kaip vystosi jūsų mažylis. Tėveliai, į kurių šeimą naujagimis atskubėjo anksčiau laiko, neturėtų labai nerimauti, jog jų kūdikio svoris neatitinka įprastų rodiklių. Kiekvienas gimęs kūdikis yra toks vienintelis ir nepakartojamas, tad ir kūdikio svoris gali pilnai neatitikti rekomenduojamo svorio.
Įprastai nerimauti pradedama, jei kūdikiui vystantis, jis priauga per mažai svorio. Viena dažniausių motinų baimių - ar mažylis gauna užtektinai pieno ir pakankamai pasisotina? Naujagimių tėvelius dažnai neramina mintis, jog dėl neaugančio mažylio svorio gali vėl tekti gulti į ligoninę.
Svarbu atidžiai stebėti kūdikio svorį ir užtikrinti, kad mažylis gautų pakankamai pieno. Beje, neišsigąskite jei nuo pirmų dienų naujagimis nepriauga svorio ar net jo netenka - svorio priaugimas prasideda nuo 3-4 savaitės.
Susirūpinti vertėtų dėl reikšmingai pakitusių rodiklių - jei kūdikio ūgis ar kūno masė yra stipriai nukrypę nuo normos, pastebimi nerimą keliantys sveikatos sutrikimai.
Bet kuriuo atveju medikai įspėja, kad per didelis ar per mažas vaiko ūgis bei svoris gali byloti apie tam tikrus sveikatos sutrikimus. Gydytojas įvertins situaciją ir padarys išvadas, todėl panikuoti anksčiau laiko nereikėtų.
Mamos tautybė ir rasė. „Kalbant apie Lietuvos naujagimius, 3,5 kg - standartinis gimimo svoris. Jei palyginsime viso pasaulio naujagimius, pamatysime gana margą vaizdą. Jei visa populiacija yra žemaūgiai, tautoje moterys neaukštos, smulkios, tai jos tikrai gimdys mažesnius naujagimius nei tose tautose, kur populiacija yra gerokai aukštesnė, moterys aukštos, stambios. Natūralu, kad standartinis naujagimių dydis Japonijoje, Kinijoje, Ispanijoje, o ypač - Portugalijoje, yra gerokai mažesnis nei, tarkime, Skandinavijos šalyse. Tose tautose, kur vidutinis moters ūgis yra apie 150-155 cm, naujagimio svorio vidurkis yra 2,9-3,1 kg. Jei jiems gimsta naujagimis apie 3,5-3,7 kg, jis laikomas labai dideliu. O pas mus toks - visiškai normalus!“, - sako prof. Janina Tutkuvienė, vadovaujanti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijoskatedrai.
Diabetas. Per didelį naujagimių svorį dažniausiai lemia mamos diabetas. Insulinas vaisiaus organizmą veikia kaip anabolinis hormonas, tokie vaikučiai turi daug cukraus kraujyje, dėl to užauga tokie dideli. Jei moteris nėštumo metu suserga gestaciniu diabetu, vaikutis irgi gali gimti didesnio svorio. Būna, kad moterys net nežino, kad serga slaptu, vadinamuoju nėščiųjų, diabetu.
Paveldimumas. Viena iš priežasčių, lemiančių, kokio svorio gims vaikutis - genetika. Jei seneliai ir tėvai stambaus sudėjimo, yra tikimybė, kad dideli bus ir vaikai. Ir priešingai - smulkūs tėvai gimdo nedidelius vaikus.
„Išorinės“ sąlygos. Kitaip tariant, genetiniai veiksniai šiuo laikotarpiu pasireiškia minimaliai. Bene 80 proc. naujagimio svorio ir dydžio lemia situacija gimdoje, motinos hormonų fonas, placentos ir virkštelės savybės, kitaip tariant - vaisiaus augimo sąlygos. Jei moteriai vienas vaikas gimė didelis, o kitas mažiukas, galbūt laukdamasi pastarojo, ji buvo pasigavusi infekciją, sutriko placentos kraujotaka ar pan.
Vaikų eiliškumas. Naujagimio svoriui įtakos turi ir tai, kelintas vaikas šeimoje. Vaisiaus svoris didėja su kiekvienu nėštumu iki trečio vaiko. Po to stabilizuojasi ir ima mažėti.
Pernešiojimas. Dalis didelio svorio naujagimių yra pernešioti. Medicinos požiūriu, vaisius jau laikomas pernešiotu, jei gimsta 42 savaičių. Tokie naujagimiai ne tik sunkiai gimsta. Jie jau patiria deguonies ir maisto medžiagų trūkumą būdami motinos pilve. Nuo 37-38 savaitės placentos funkcijos pradeda mažėti, todėl pernešiotas vaikas kenčia. Nors ir gimęs didelio svorio, toks naujagimis panašus į senuką.
Rimtos ligos. Didelį svorį gali lemti sunkūs apsigimimai, ypač širdies ir kraujagyslių ligos.
Gamta per daug gudri, o žmogaus organizmas per daug protingas, kad nesuprastų, kokiame kūne auga vaikas. Visa bėda ta, kad šiuo metu tas organizmo savęs pajautimas kartais sutrinka. Taip yra dėl hormoninių dalykų, tam tikrų ligų, veiksnių, kurie neigiamai veikia visus mus, mūsų aplinką, o ypač - motinos organizmą.
Jei naujagimio svoris ,,netelpa“ į ūgio ir svorio procentiles, visada ieškoma priežasčių, kodėl taip yra. Paprastai sveikatos problemos išryškėja pirmąją savaitę po gimimo.
žymės:
Panašus:
- Atskleista: Kiek Trunka Vidutinis Gimdymas Pirmą Kartą Gimdančioms Moterims?
- Vidutinis naujagimio ūgis ir svoris: svarbiausi faktai, kurių negalite praleisti!
- Šokiruojantis Vidutinis Darželio Auklėtojos Atlyginimas Lietuvoje – Sužinokite Dabar!
- Gimtadienio Sveikinimai: Originalūs ir Nuoširdūs Linkėjimai Jūsų Artimiesiems, Kuriuos Vertina Kiekvienas!
- Raisa Šarkienė: Nepamirštamos Gyvenimo Akimirkos ir Įsimintini Gimtadieniai