Ultragarso tyrimas išlieka viena reikšmingiausių šiuolaikinės nėštumo priežiūros dalimi - jis padeda užtikrinti ne tik sklandų vaisiaus vystymąsi, bet ir laiku diagnozuoti galimas grėsmes.
Ilgametę patirtį turinti Ingos Gruzdienės medicinos centro ir Lifeklinikos Kaune gydytoja akušerė-ginekologė dr. V. Tarasevičienė specializuojasi prenatalinėje diagnostikoje bei akušerijoje. Pašnekovės teigimu, daugiau nei pusę amžiaus medicinoje naudojama ultragarso technologija per šį laikotarpį patyrė neabejotinai milžinišką proveržį.
Tuo metu pažangi nūdienos įranga medicinos specialistams leidžia matyti nėščiosios įsčiose besiformuojančio kūdikio detalų anatominį vaizdą, įvertinti gimdos arterijų, virkštelės kraujotaką, taip pat vaikučio vidurinės smegenų arterijos kraujotaką, vidaus organų veiklą bei laiku pastebėti net menkiausius raidos sutrikimus.
Vienas gajausių mitų, su kuriuo vis dar susiduria medikė, yra tariama ultragarso žala vaisiui. Dr. V. „Ultragarso banga sklinda, atsimuša į objektą, grįžta atgal ir suformuoja vaizdą ekrane. Tyrimo metu šis procesas yra nuolat stabdomas, kad būtų galima atlikti matavimus.
Gydytojos akušerės-ginekologės dr. V. Tad kada turėtų būti atliekamas ultragarso tyrimas ir kas jo metu nustatoma? Kaip aiškina pašnekovė, nėštumo metu, priklausomai nuo situacijos, gali būti atliekami keli tokie tyrimai.
Pavyzdžiui, pačioje pradžioje svarbu įvertinti, ar nėštumas yra gimdoje. „Tam idealus yra pirmasis nėštumo trečdalis - tarp 11-tos ir 13-tos savaitės, kai paklaida siekia vos penkias dienas.
Kalbant apie vaisiaus raidos ydas, du ultragarso tyrimai laikomi esminiais ir rekomenduojami be išimties visoms nėščiosioms. Pirmasis jų itin svarbus - patikros tyrimas, atliekamas tarp 11-tos ir 13-tos nėštumo savaičių.
„Kartais moterys atlieka genetinį NIPT tyrimą (vaisiaus DNR tyrimą iš mamos kraujo) ir mano, kad to užtenka. Tačiau yra ir kitokių situacijų, kurių šis tyrimas nenustato. Tai yra vaikelis gali būti genetiškai sveikas, tačiau turėti kitokių patologijų ar ligų.
„Šis tyrimas suteikia labai plačių galimybių. O pastebėjus tam tikras patologijas, pavyzdžiui, sudėtingas širdies ydas, žarnyno patologiją ar kita, galime nukreipti moterį gimdyti į trečio lygio paslaugas teikiančias įstaigas - specializuotus perinatalinius centrus, veikiančius Kaune bei Vilniuje, kur naujagimiui iškart po gimimo gali būti suteikta būtinoji chirurginė pagalba“, - echoskopijos svarba neleidžia abejoti Ingos Grudzienės medicinos centro gydytoja dr. V.
Dr. V. Tarasevičienė vardija - reguliarūs ultragarso tyrimai būtini, jei moteris serga nėščiųjų diabetu, turi padidėjusį kraujospūdį ar laukiasi daugiau nei vieno vaikelio. Medikė atkreipia dėmesį, jog ypač sudėtinga situacija susiklosto dvyniams dalijantis viena placenta.
„Tuomet vienas badauja, o kitas auga sparčiau. Jei nieko nesiimama, gali net žūti abu vaisiai. Todėl esant tokiam daugiavaisiam nėštumui, kai yra viena placenta, ultragarso tyrimas turėtų būti atliekamas kas dvi savaites, kad prireikus svarbius sprendimus galėtume priimti laiku. Tuo metu esant dviem placentoms, ultragarsinį tyrimą užtenka atlikti kas mėnesį“, - aiškina dr. V.
Modernios technologijos suteikia tam tikrų intervencijų galimybes net vaisiui dar esant gimdoje, pavyzdžiui, perpilti kraują ar atlikti lazerinę placentos koaguliaciją, kurios metu atidalinamos placentos dalys, kad kraujotaka tarp dvynių nesimaišytų. Nors daugelis tėvų nekantriai laukia ultragarso tyrimo norėdami sužinoti būsimo vaikelio lytį (antrajame nėštumo trečdalyje ją galima jau nustatyti faktiškai 100 proc.
„Čia kur kas svarbesni kiti dalykai - įsitikinti, kad vaisius vystosi sklandžiai ir viskas vyksta normos ribose. Būtent pasitelkę ultragarsą galime laiku diagnozuoti širdies ydas, diafragmos išvaržas, žarnyno patologijas ir daugybę kitų sudėtingų būklių. O tai labai svarbu padaryti dar iki vaikelio gimimo, nes, pavyzdžiui, esant tam tikroms širdies ydoms, laiku atlikta operacija gali išgelbėti kūdikio gyvybę“, - primena dr. V.
„Žinoma, pasitaiko ir kraštutinumų - kai kurie tėveliai kaip tik nori labai dažno ultragarso tyrimo. Tačiau jo tikrai nereikia kas savaitę.
Kiti svarbūs aspektai naujagimiams
Ankstyvas naujagimių sepsis yra viena dažniausių naujagimio sergamumo ir mirštamumo priežasčių. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis kasmet nuo sepsio pasaulyje miršta daugiau nei 1 milijonas naujagimių, 42% iš jų per pirmą gyvenimo savaitę.
Koks dažniausias sepsio sukėlėjas naujagimiams?- dažniausias ankstyvos naujagimių infekcijos sukėlėjas yra B grupės streptokokas (sutr. B grupės streptokokas - dažnai randama bakterija moterų virškinamajame trakte ir/ ar makštyje. Ar galima apsaugoti naujagimį nuo užsikrėtimo?- taip.
Žinant, kad gimdanti moteris yra BGS nešiotoja, stacionare jai bus skirti antibiotikai, galintys pilnai ar iš dalies apsaugoti naujagimį. Kokie yra ankstyvi sepsio (infekcijos) simptomai naujagimiams? Kūno temperatūros kitimai- aukšta arba žema. Ar pastebėjus šiuos požymius kviesti naujagimių gydytoją ar slaugytoją?- taip.
Ar naujagimiui bus atlikti tyrimai?- taip. Kaip bus gydomas jūsų naujagimis? Sergantiems naujagimiams gydytojai paskirs antibiotikus, kurie bus švirkščiami į veną per kateterį. Ar mano naujagimiui bus skirti nuskausminantys medikamentai?- taip.
Naujagimiai, kaip ir visi žmonės jaučia baimę, skausmą. Todėl tyrimų ėmimo, procedūrų atlikimo metu jūsų naujagimiui bus taikomos visos įmanomos medikamentinės ir ne medikamentinės nuskausminimo priemonės, apie kurias jums papasakos jūsų naujagimį gydantis gydytojas ir slaugytoja.
Vitamino K svarba
Toks yra hemoraginės ligos apibrėžimas, kurį perskaičius aiškėja, kad vitaminas K yra labai svarbus sudėtingos kraujo krešėjimo sistemos faktorius, ypač naujagimystės laikotarpiu. Kodėl? Nėštumo metu pro placentą į vaisiaus organizmą vitamino K patenka labai mažai, jo atsargos tik gimusio naujagimio kepenyse yra labai mažos, todėl rizika kraujuoti po gimimo yra labai didelė, jei naujagimiui vitamino K neskiriama.
Kokie yra vitamino K gavimo ir gamybos organizme šaltiniai? Yra keli šio vitamino poreikį organizme patenkinantys būdai. Pirmasis, netinkantis naujagimiams ir pirmų šešių mėn. kūdikiams, valgant žalias daržoves, pvz. špinatus, brokolius.
Antrasis- vitamino K sintezė, kuri vyksta žarnyną kolonizavusiose Bifidum bakterijose ir bakteroiduose. Naujagimių žarnyne bakterijų atsiranda per pirmąsias gyvenimo savaites, todėl pirmomis dienomis po gimimo vitamino K organizme trūksta ir dėl jo trūkumo gali prasidėti kraujavimas. Motinos piene vitamino K kiekis yra labai nedidelis, dažnai nepakankamas, todėl žindomi naujagimiai turi gauti jo papildomai.
Kokie yra šios ligos simptomai? Dažniausiai bendroji naujagimių būklė būna palyginti gera, net jei kraujuoja iš virškinimo trakto, nosies, virkštelės. Grėsmingesnė situacija būna tada, kai kraujuoti pradeda į smegenis, tuomet gali prasidėti traukuliai, trikti naujagimio kvėpavimas ir kt. gyvybinės funkcijos.
Kaip galima išvengti hemoraginės naujagimių ligos? Skiriant profilaktiškai vitamino K naujagimiams tuoj pat po gimimo, dažniausiai kraujavimo pavyksta išvengti.
Naujagimių gelta
Jei pastebėtumėte, kad naujagimio oda dar geltona, jo šlapimas tamsus, išmatos šviesėja, tuoj pat kreipkitės į gydytoją, nes minėti poţymiai gali būti dėl įgimtos kepenų ligos ar kitų organizmo sistemų pažeidimo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jei 2 - 3 savaičių naujagimis tampa vangus, pradeda gausiai atpylinėti, neauga jo svoris, odoje pastebima ryškėjanti gelta, atsiranda kraujosruvų.
Užsitęsus geltai, šeimos gydytojas ištirs bendro ir tiesioginio bilirubino kiekį naujagimio kraujyje. Jei naujagimio būklė gera, jo bilirubino kiekis neviršija amžiui leistinos ribos, greičiausiai tai motinos pieno sukelta gelta, kuri praeina savaime negydoma.
Jei tiesioginio bilirubino kiekis viršija leistinas normas, būtinas išsamus naujagimio ištyrimas dėl galimo įgimto ar kitų ligų sukelto kepenų pažeidimo. Tuomet šeimos gydytojas nusiųs naujagimį specialiam ištyrimui į ligoninę.
Atlikus tyrimus, gydytojas Jus informuos apie tolesnį stebėjimą, įtarus, kad naujagimis serga, informuos apie gydymą, kurio trukmė priklausys nuo nustatytos ligos priežasties. Jei įtariama, kad yra įgimta kepenų ir tulžies latakų liga, labai svarbu kuo anksčiau ( iki 1,5 mėn. amţiaus) nustatyti jos priežastis, prireikus - chirurginiu būdu šalinti sutrikimus, nes pavėlavus galimas sunkus ir nepraeinantis kepenų pažeidimas.
Nenustačius įgimtų kepenų pažeidimų, tiesioginė naujagimio hiperbilirubinemija gydoma vaistais.
Motinos pieno svarba
Motinos pienas (MP) - vienintelis idealus naujagimio maistas. Pirmų 6 mėn. motinos piene yra visų reikiamų naujagimiui maisto, augimą skatinančių ir imunitetą stiprinančių medžiagų. MP visada yra šiltas ir šviežias, lengvai prieinamas, atitinka naujagimio poreikius.
Žindymas yra motinos ir naujagimio bendravimo pagrindas, užmezgantis fizinį ir emocinį tarpusavio ryšį visam gyvenimui. Žindymas teigiamai veikia motiną ir jos naujagimį. bent 3 mėn.
Sveikas naujagimis pirmą kartą pažinda (pridedamas prie motinos krūties arba pats, padėtas motinai ant krūtinės, susiranda krūtį) taip greit, kaip tik įmanoma, bet ne vėliau kaip per pirmąsias 2 val. po gimimo.
Naujagimis žindomas pagal poreikį, tiek, kiek jam reikia, tada, kai jis alkanas, o ne nustatytomis valandomis, tačiau pirmomis paromis po gimimo naujagimiai turėtų efektyviai žįsti krūtį ne rečiau kaip 8 -12 kartų per parą ir ne trumpiau kaip 30-40 min. vieną krūtį. Kuo motinos organizmas gaus daugiau signalų iš savo naujagimio, tuo sklandžiau vyks pieno gamyba, jo gausės, susireguliuos pieno pasiūlos ir paklausos mechanizmas, pavyks išvengti pieno sąstovio (laktostazės).
Pirmas 2-5 dienas po gimdymo motinos krūtyse gaminasi priešpienis, kuriame ypač gausu apsauginių, augimo faktorių ir vitaminų. Nuo 2-5 dienos iki 10 dienos gaminasi pereinamasis pienas, turtingas riebiųjų rūgščių, ypač svarbių nervų sistemai vystytis.
Jei naujagimis gimė per anksti, jei gimusiam naujagimiui nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai, žindymas gali būti neįmanomas, kol naujagimis nepaaugs ir išmoks žįsti arba kol jo būklė nepagerės. Tuo atveju naujagimis maitinamas ištrauktu MP, jei reikia - pro skrandžio zondą. Neišnešiotam naujagimiui augti būtinas didesnis baltymo kiekis ir kaloringesnis maistas, todėl neretai MP reikia papildyti.
Kartais kyla sunkumų žindant naujagimį, kurio liežuvio pasaitėlis yra trumpas. Naujagimis krūtį apžioja ne visai taisyklingai, todėl pažeidžiami speneliai, jie įtrūksta, tampa skausmingi. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į veido žandikaulio chirurgus, kurie pakirps liežuvio pasaitėlį ir atlaisvins liežuvį.
Pirmasis naujagimio įkvėpimas
Prieš naujagimiui gimstant placenta tiekia deguonį ir maisto medžiagas į naujagimio kraują bei pašalina iš jo anglies dvideginį. Naujagimui gimus, deguonį į kraują tiekia ir anglies dvideginį iš jo pašalina plaučiai. Pirmą kartą naujagimiui įkvėpus ir perspaudus jo virkštelę, dujų apykaita prasideda plaučiuose.
Dauguma naujagimių šį etapą pereina sklandžiai, be pagalbos. Kai kuriems naujagimiams reikia padėti palaikyti atvirus kvėpavimo takus, kvėpuoti, užtikrinti kraujotaką, t.y. • gimdymo komplikacijų (skersinė vaisiaus padėtis ar kojinė pirmeiga; vaisiaus dangalų infekcija; blogo kvapo ar vaisiaus vandenys su mekonijumi; motinai skirta narkotinių medikamentų 4 val. Jiems dažna įgimta infekcija.
Kiekvienas tolesnis gaivinimo veiksmas atliekamas vertinant naujagimio būklę kas 30 sek. Gaivinimas gali būti nutrauktas, jei širdis nepradeda plakti daugiau kaip po 10 min. Po gaivinimo, jei prireikė dirbtinės plaučių ventiliacijos arba krūtinės ląstos paspaudimų bei medikamentų, naujagimio būklė gali išlikti labai sunki.
Naujagimis nepradedamas gaivinti, jei jis gimsta mažesnio kaip 22 savaičių gestacinio amžiaus arba jis sveria mažiau kaip 500 g, nes tokie naujagimiai neturi galimybės išgyventi dėl plaučių ir kitų organų nebrandumo.
Retai, tačiau pasitaiko atvejų, kai naujagimį gaivinti prireikia išvykus iš ligoninės (namuose, viešose vietose). Nepadėkite ragelio. Įpūtimus darykite burna į burną 30 sek. Apimkite naujagimio burną lūpomis ir įpūskite į jo plaučius tiek oro, kiek jo yra Jūsų burnoje. Po 30 sek. Spauskite apatinį krūtinkaulio trečdalį (1 pav.), įspauskite vieną trečdalį krūtinės ląstos. Kas 45-60 sek. 1 pav. 2 pav.
Anemija naujagimiams
Ką reiškia anemija? Anemija (mažakraujystė) tai būklė, kai kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų). Anemija išsivysto, kai kaulų čiulpai gamina per mažai eritrocitų ir/ar hemoglobino, kai eritrocitai kraujagyslėse per greitai suyra arba nukraujavus. Kaulų čiulpuose per pirmasias 3-4 savaites po gimimo raudonųjų kraujo kūnelių gamyba nevyksta, todėl jų kiekis per pirmuosius du - tris gyvenimo mėnesius laipsniškai mažėja. Tai vadinama fiziologine mažakraujyste. Ji negydoma.
Anksčiau laiko gimę naujagimiai nespėjo nėštumo metu sukaupti pakankamo geležies kiekio, dėl to jiems anksčiau ir dažniau gali būti stebimi mažakraujystės požymiai. Kokie yra mažakraujystės požymiai? sustojimai, atsiranda deguonies poreikis, nustoja augti svoris. Sunkesniais atvejais gydymui taikoma eritrocitų masės transfuzija. kurios metu naujagimiui per 3-4 val. ○ atidėtas virkštelės perspaudimas t.y.
Išnešioti naujagimiai turi pakankamas geležies atsargas iki 4 mėn.
Apnėja naujagimiams
Naujagimių apnėja - kvėpavimo pauzė, ilgesnė kaip 15 sek. - išnešiotiems naujagimiams, ilgesnė kaip 20 sek. - neišnešiotiems naujagimiams, su deguonies kiekio kraujyje sumažėjimu ir/ ar širdies susitraukimo suretėjimu (bradikardija). Išnešiotiems naujagimiams - apnėja yra reta, tačiau ji visada yra patologinis simptomas. Gali būti infekcijos, sunkios asfiksijos , kraujavimo į kaukolės vidų ar insulto , motinos vartotų narkotikų depresijos klinikine išraiška.
Neišnešiotų naujagimių apnėjos dažnis maždaug 25%. Apnėjos atvejų dažnėja , mažėjant naujagimio gestaciniam amžiui. Tai susiję su morfologiniu, anatominiu ir funkciniu neišnešioto naujagimio kvėpavimo centro smegenyse, kvėpavimo ir kitų organų bei sistemų nebrandumu. Kuo daugiau neišnešiotas naujagimis, tuo dažniau pasireiškia apnėja: 7% -10 % gimusiems 34-35 sav., 14 % - 32-33 sav., 50 % - 30-31 sav. , 85-100% - < 28 sav.
Kaip atpažįstama apnėja? Kaip gydoma apnėja? Įvykus apnėjai, naujagimiui reikia teikti skubią pagalbą . Apnėjos komplikacijos. Naujagimiams, gimusiems po 28 nėštumo savaitės, apnėja paprastai praeina maždaug 37 postkoncepcinio amžiaus savaitę . Naujagimiams , gimusiems iki 28 savaičių, apnėja dažnai tęsiasi ilgiau .
Kada naujagimis išrašomas į namus? Profilaktika. Galvos ir kaklo padėties kontrolė: vengti per didelio kaklo lenkimo arba ištiesimo, dėl kurio sumažėja viršutinių kvėpavimo takų praeinamumas. Rekomenduojama kontroliuoti ir išlaikyti nosies landų praeinamumą, naujagimio be reikalo neliesti, t. y. Paguldykite nuogą naujagimį, paprastai tik su sauskelnėmis, ant savo nuogos krūtinės tokiu būdu, kad mažylio ausytė priglustų prie jūsų krūtinės ties širdimi. Užklokite antklode. Laikykite jį kniūbsčią vertikalioje padėtyje, tarsi vaikelis gulėtų kengūros sterblėje. Jokios priemonės visiškai nepašalina apnėjos.
Asfiksija ir hipoksija naujagimiams
Tai deguonies naujagimio organizme trūkumas, atsirandantis prieš pat gimdymą ir jo metu. Hipoksija pasireiškia dėl nepakankamo naujagimio audinių ir smegenų aprūpinimo deguonimi.
Dėl deguonies stokos slopinama širdies, plaučių ir kitų vidaus organų veikla, todėl tik gimęs naujagimis nekvėpuoja, jo širdis plaka lėtai. Pagrindinis asfiksijos gydymo metodas yra naujagimio gaivinimas. Gimdymo metu dalyvauja personalas, gebantis įvertinti asfiksijos bei hipoksijos riziką.
Jeigu yra asfiksijos ar hipoksijos rizikos veiksnių, gimdymo metu visada dalyvauja medikų komanda, mokanti kvalifikuotai gaivinti naujagimį. Asfiksija ar hipoksija gali pažeisti visą naujagimio organizmą, todėl po gaivinimo atliekama įvairių tyrimų pažeidimo sunkumui nustatyti: vertinama neurologinė būklė, atliekamas ultragarsinis galvos smegenų tyrimas, tiriama kepenų ir inkstų veikla, nustatomas kraujo krešumas, gliukozės kiekis kraujyje, stebimas šlapinimasis ir tuštinimasis, daroma elektrokardiograma ir elektroencefalograma.
Jeigu atsiranda kvėpavimo sutrikimo požymių, naujagimiui gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Dažniausiai naujagimiui skiriama skysčių infuzija į veną, palaikanti normalų metabolizmą, gerinanti širdies ir inkstų veiklą. Pirmas paras naujagimiui skiriamos maisto medžiagos į veną.
Siekiant sumažinti smegenų pažeidimus, atliekama gydomasis kūno temperatūros mažinimas. Įrodyta, kad kūno temperatūros mažinimas po gaivinimo sumažina naujagimių, kuriems gimstant pasireiškė asfiksija, galvos smegenų pažeidimą.
Kūno temperatūros sumažinimas 3-5 °C lėtina medžiagų apykaitą smegenų ląstelėse ir taip stabdo deguonies trūkumo smegenyse pradėtus pakitimus. Gydomasis kūno temperatūros mažinimas turi būti pradedamas kuo greičiau po gaivinimo. Jo metu naujagimis paguldomas ant specialaus šaldymo čiužinio, kuris atšaldo jį iki reikiamos temperatūros.
Čiužinys yra pripildytas skysčio, kuris gali būti šaldomas ir šildomas. Gydomojo kūno temperatūros mažinimo metu sumažinama naujagimio kūno temperatūra nuo normalios (37 °C) iki 33.5 °C. Tokia temperatūra palaikoma 3 paras (72 val). Po to naujagimis lėtai sušildomas iki normalios temperatūros, toliau stebima jo būklė.
Gydomasis kūno temperatūros sumažinimas gali sukelti arterinio kraujo spaudimo svyravimus, širdies ritmo sutrikimus, kraujavimą ar krešėjimo sutrikimus, gliukozės ir elektrolitų koncentracijos svyravimus kraujyje, odos pažeidimus.
Ne visuomet galima tiksliai nustatyti, kas gimstančiam naujagimiui sukėlė asfiksiją, bet žinoma, kad deguonies trūkumas smegenyse gali sukelti smegenų pažeidimą, kuris gali būti labai didelis, todėl naujagimis gali neišgyventi. Jei naujagimis po asfiksijos išgyvena, yra pavojus, kad jis gali būti neįgalus.
Naujagimį stebės šeimos gydytojas ir neurologas. Tai deguonies naujagimio organizme trūkumas, atsirandantis prieš pat gimdymą ir jo metu. Hipoksija pasireiškia dėl nepakankamo naujagimio audinių ir smegenų aprūpinimo deguonimi.
Dėl deguonies stokos slopinama širdies, plaučių ir kitų vidaus organų veikla, todėl tik gimęs naujagimis nekvėpuoja, jo širdis plaka lėtai. Pagrindinis asfiksijos gydymo metodas yra naujagimio gaivinimas. Gimdymo metu dalyvauja personalas, gebantis įvertinti asfiksijos bei hipoksijos riziką.
Jeigu yra asfiksijos ar hipoksijos rizikos veiksnių, gimdymo metu visada dalyvauja medikų komanda, mokanti kvalifikuotai gaivinti naujagimį. Asfiksija ar hipoksija gali pažeisti visą naujagimio organizmą, todėl po gaivinimo atliekama įvairių tyrimų pažeidimo sunkumui nustatyti: vertinama neurologinė būklė, atliekamas ultragarsinis galvos smegenų tyrimas, tiriama kepenų ir inkstų veikla, nustatomas kraujo krešumas, gliukozės kiekis kraujyje, stebimas šlapinimasis ir tuštinimasis, daroma elektrokardiograma ir elektroencefalograma.
Jeigu atsiranda kvėpavimo sutrikimo požymių, naujagimiui gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Dažniausiai naujagimiui skiriama skysčių infuzija į veną, palaikanti normalų metabolizmą, gerinanti širdies ir inkstų veiklą. Pirmas paras naujagimiui skiriamos maisto medžiagos į veną.
Tyrimas
Tyrimo tikslas - nustatyti priklausomybę tarp vidurinės smegenų arterijos kraujotakos maksimalaus sistolinio greičio pokyčių ir vaisiaus anemijos laipsnio Rh izoimunizacijos atvejais.
Tyrime dalyvavo 157 Rh izoimunizuotos moterys (tiriamoji grupė) ir 244 sveikos nėščiosios. Sveikų nėščiųjų vidurinės smegenų arterijos kraujotakos tyrimų duomenys buvo panaudoti normogramoms sudaryti.
Tiriamoji grupė buvo padalyta į dvi grupes: atvejų ir kontrolinę grupę. Kontrolinę grupę sudarė 91 nėščioji, kurių naujagimiams iš karto po gimimo nebuvo nustatyta anemijos požymių. Atvejų grupė - tai 66 nėščiosios, kurių naujagimiai po gimimo sirgo lengva, vidutine ar sunkia anemija.
Atvejų grupė buvo suskirstyta dar į tris pogrupius: 1 atvejų pogr. (lengvos anemijos atvejai (Hb < 145g/l), n = 25), 2 atvejų pogr. (vidutinės anemijos atvejai (Hb 120-90 g/l), n = 23), 3 atvejų pogr. (sunkios anemijos atvejai (Hb 90 g/l), n = 18).
Matuotas vidurinės smegenų arterijos maksimalus sistolinis kraujo tėkmės greitis cm/sek. (VSA Vmaks.), kuris buvo išreikštas normogramos vidurkio kartotiniu (VK) pagal nėštumo savaitę. Tirtas ryšys tarp Vmaks. VK ir naujagimių anemijos laipsnio.
Tyrimo duomenimis, VSA Vmaks. tyrimo jautrumas nustatant sunkią anemiją yra 94 proc., specifiškumas - 91 proc., kai VSA Vmaks. VK reikšmė didesnė nei 1,4. Kai VSA Vmaks. vidurkio kartotinio kritinė reikšmė yra didesnė nei 1,3, tyrimo specifiškumas 94 proc., o jautrumas - 80,5.
Išvados:
- Didėjant vaisiaus anemijai, maksimalus kraujotakos greitis vaisiaus vidurinėje smegenų arterijoje (VSA Vmaks.) sistolės metu didėja, todėl VSA Vmaks. matavimu gali būti remiamasi prognozuojant naujagimio anemijos laipsnį.
- Matuojant VSA Vmaks.
žymės:
Panašus:
- Sužinokite viską apie kūdikių smegenų pažeidimus: priežastys, simptomai ir efektyviausias gydymas
- Kaip Atpažinti Smegenų Sukrėtimą Vaikui: Pagrindiniai Simptomai, Priežastys ir Efektyvus Gydymas
- 5 Įdomiausi Faktai Apie Vaiko Smegenų Darbą, Kurių Niekada Negirdėjote!
- Neįtikėtina tiesa apie sausą kosulį vaikams: priežastys, simptomai ir efektyviausias gydymas
- Sužinokite, kodėl jūsų kūdikis žagsi nėštumo metu ir kaip tai palengvinti!