Šis straipsnis skirtas nušviesti Vitalijos Blažytės biografiją, remiantis Stasio Ušinsko laiškais ir archyvine medžiaga. Laiškus išsaugojo adresatė, juos skelbti leido dabartinė laiškų savininkė Blažytės ir Ušinsko dukra Rasa Ušinskaitė. Jie iliustruojami dokumentinėmis fotografijomis iš to paties archyvo ir laiškuose minimų kūrinių reprodukcijomis.
Vitalijos Blažytės Gyvenimo Kelias
Vitalija Blažytė gimė Kaune 1926 metų sausio 9 dieną plentų inžinieriaus Kazio Blažio šeimoje. 1943 metais ji baigė Kauno „Aušros“ mergaičių gimnaziją ir pradėjo dirbti sekretore Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. 1944-aisiais įstojo į VDU Technologijos fakulteto chemijos skyrių, pasimokė du semestrus. Kitais metais pateikė prašymą priimti ją į Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto (toliau - KTDDI) skulptūros specialybę, tačiau persigalvojo ir studijavo Monumentaliosios ir dekoratyvinės tapybos specialybę.
1948-ųjų birželio 20-ąją KTDDI direktoriaus įsakymu III kurso studentė Vitalija Blažytė, „kaip neatvykusi į paskaitas, darbus ir egzaminus“, buvo išbraukta iš studentų sąrašų. Prasidėjo naujas jos gyvenimo etapas, kurio Blažytė labai bijojo, nes jau buvo suimtas jos brolis Kazys. Baimė pasitvirtino: toks pats likimas ištiko ir kitus šeimos narius.
Stasio Ušinsko Laiškai Kaip Biografijos Šaltinis
Laiškai Blažytei, visų pirma, padeda pažinti Ušinską, suteikia įdomių faktų apie penktojo dešimtmečio jo kūrinius ir profesinio gyvenimo realijas bei problemas. Tai ir vertingas KTDDI istorijos šaltinis, leidžiantis pajusti mokykloje tvyrojusią įtampą, pastangas bent kiek praplėsti nuolat siaurinamas kūrybinės erdvės ribas, juntamą nuosmukį, kurį Ušinskas lakoniškai įvardija nedatuotame 1948-ųjų vasaros pabaigos laiške: „Šiaip mokyklos kieme dabar tik karvės ganosi“.
Tačiau svarbiausia, kad laiškuose daug žinių apie mažai žinomą ir mažai analizuotą pokario realybę, liudijančią, jog to meto tikrovė nebuvo perdėm ideologizuota, kiaurai persmelkta valdžios kontrolės ir sovietizacijos: žmonės mylėjo, svajojo, pramogavo, skaitė iki karo spausdintas knygas, keitėsi į viešąją erdvę nepatenkančia informacija, klausė muzikos, kuri padėdavo išsiveržti iš ankšto sovietinio pasaulėlio. Žinoma, laiškuose netrūksta ir to meto skurdo, įtampos, baimės, nerimo, nežinios ženklų.
Publikuojant laiškų korpusą, pateikiamas transkribuotas tekstas, o perteikti jų grafinį pavidalą nesiekta. Ušinsko rašysena gana aiški, nors skubota, dažniausiai jis menkai paisė sintaksės ženklų, dalis laiškų nedatuoti arba datuoti su klaidomis. Patikslinti arba nustatyti laiškų parašymo laiką padėjo juose minimos realijos. Tikslios arba hipotetinės datos nurodomos kiekvieno laiško pradžioje.
Laiškų kalba netaisyta, išskyrus akivaizdžias rašybos klaidas (gryžti → grįžti, siūsti → siųsti, mažiausei → mažiausiai, nesamonės → nesąmonės ir pan.). Tais atvejais, kai rašyba veikiausiai atspindi tarties savitumą, paliekamas originalo variantas. Laiškus transkribavo Giedrė Jankevičiūtė, transkribciją tikslino ir redagavo Audra Kairienė.
Ištraukos Iš Stasio Ušinsko Laiškų Vitalijai Blažytei
1948 m. birželio 24 d. laiškas:
„Atleisk už netvarkingumą laiško. Vakar buvau blogam ūpe, tau negalėjau rašyti, šiandien dar blogesniam. Liūdna, Viti, kad tavęs nėra. Nežinau, ar aš nerviniai atlaikysiu šitą įvykį. Aš nieko gyvenime neturėjau ir neturiu vėl dabar. Buvo pasaka, kuri akimirksniu dingo. Tu man kaip tai buvo visa, dabar taip tuščia, kaip niekuomet nebuvo.“
Nedatuotas laiškas (tikriausiai 1948 m.):
„Aš apsileidau ir tau ilgai neparašiau laišką. Tikrai sakant, mes laukėm iš tavęs žinių, nes buvo kalbama, kad jūs persikėlėt kitur. Dabar visi išvažiavę. Mokykloj tuščia, mes apkalbėdavom apie tave su Krukaite, dabar ji taipgi išvykus. Tik vakar pradėjo grįžti pirmoji partija iš Leningrado, o iš Maskvos tik grįš po savaitės. Mokykloj vos keli studentai, daugiausia nepasisekėliai likę, kurių vadas Gaidenis (?), o vasaros praktikos vadovas Žmuidzinavičius.“
Nedatuotas laiškas (tikriausiai 1948 m.):
„Šiaip mokyklos kieme dabar tik karvės ganosi. Aš einu kasdien beveik maudytis ir ateinu 5-6 val.“
Nedatuotas laiškas (tikriausiai 1948 m.):
„Tau rašau trumpai, netrukdydamas. Žinai, niekur negaliu pagauti tavo tetos, o laikas bėga. Ji išvykus Vilniun, prašiau Krukaitės adreso, bet ji nežino. Prašiau Krukaitės, kad jeigu ji atvyks Kaunan, kad man Krukaitė praneštų. Geriausiai tu tetai parašyk, kas pirkti, ir atsiųsk tavo tetos adresą, aš nusiųsiu jai pinigus Vilniun. Bijau, kad mes tuo klausimu ilgai rašinėsimės, o tu Sibire sušalsi ir tapsi ledo gniužulas.“
Ištrauka iš laiško:
„Vis tik iš laiško matyti, Vituk, kad tau labai sunku. Nereikia persistengti, tai svarbiausia, Viti. Tau tavo teta ponia Digrienė išsiuntė pinigų, ar tu galėsi pinigus paimti, ar turi dokumentus, mes nežinom. Aš Narbutaitei perdaviau 200 rublių, kad tau pasiųstų, ji nešiojosi pusę mėnesio, neišsiuntė, o perdavė tavo tetai. Mat aš buvau labai užimtas ir, be to, sirgau gripu, nors vasaros laikas. Dabar jau sveikas, apie tai tau vėliau parašysiu, kai gausiu iš tavęs laišką, noriu sužinoti, ar tavo laiškų neperskaito prieš tai kitas, pav.[yzdžiui], nors tavo mama, aš praėjusį laišką tau pasiunčiau nesivaržydamas rašyti: gal tau padariau nemalonumų ir tau namiškiai prikaišioja mūsų santykius.“
Ištrauka iš laiško:
„Tu manęs klausei apie iliustracijas. Žinai, aš tų iliustracijų nebedirbu, kaip tu išvažiavai, pradėjau tingėti dirbti užsakymus, bendrai nenoriu dirbti, be to, Drazdauskas nori, kad kita ką dirbčiau, o ne tas kvailas iliustr., o aš kitų dalykų nebenoriu iliustruoti, ką man pasiūlė. Dirbinėju kompoziciją, bet čia tiek daug darbo, kad daugiau, negu aš manau ir negu tu manai, taip kad nežinau, ar aš suspėsiu tą kompoziciją baigti. Visų pirma, tavo etiudus turiu, o Ciplijausko (duok jam linkėjimus) galvos etiudo nebeteko padaryti, be reikalo tu, Viti, buvai priešinga. Vis viena, jeigu ne kompozicijoj, tai taip su juo patekai kartu. Atleisk, Vituli, už juoką. Man labai labai be tavęs ilgu ir aš visą laiką esu su tavimi dėl to, kad pervedu tavo portretus į drobę ir tas tęsis ne mažiau 2 metus, tu vis tiek mane kankinsi ir aš negalėsiu nuo tavęs pabėgti. Tau lengviau, tu neturi nei mano etiudų, nei kitų likusių realių palikimų. Mano bendrai gyvenimas, Vituli, dabar yra liūdnokas, gal parašysiu tau apie tai vėliau (nenoriu atvirai rašyti).“
Ištrauka iš laiško:
„Tu manęs prašei parašyti apie klasę, dabar jos neturiu ligi rudens. Tik tiek, kad Stoškus ir Zuza pereina laborantų teisėmis ir Stoškus dėstys pas mus paišybą I-II-III kursams. Dilka pereina Kalpoko studijon tapybai. Mackonis asistento teisėmis pereina dėstyti tapybai I-II kursams, taipogi pas mus. VI kursas pradeda ruoštis diplominiams darbams. Raja turbūt darys vitražą, žinai, ji su tapyba neišvažiuos.“
Ištrauka iš laiško:
„Buvau išvykęs keliom dienom provincijon, bet prabuvau apie 2 savaites. Grįžus radau 2 tavo laiškus, už kuriuos tau labai dėkingas. Namuose radau didžiausią chaosą. Atvažiavęs Juchnevičius, prisivedęs svečių ir linksminasi. Šiandien rytą tiktai teko pasiliuosuoti, vakar gastroliavau visą naktelę po miestą ir ieškojau Kęstučio. Jį suradau „Versaly“, bet sakė, kad tavo adresas jam nebereikalingas, nes ką tik gavo iš tavęs laišką. Pinigų 600 rublių maždaug tegaliu sugriebti, tai perduosiu tavo tetai. Aš pats nunešiu, paaiškinsiu, kad tau priklauso už vitražo darbus, nes Narbutaitės nėra. Ryt sutiksiu Rają, paklausiu, kur tavo teta gyvena, [būtų] gerai, kad tu jai apie tai tuojau parašytum, Viti. Jeigu tau nusibosta skaityti mano per ilgas laiškas, tu skaityk tik tiek, kiek tau patinka, o likusį gali numesti neskaičius, aš neužsigausiu. Kai kuomet aš tau prirašau labai nuobodžių dalykų.“
Ištrauka iš laiško:
„Kas link smuiko pirkimo, tai, Viti, tu daryk, kaip tu numatai, aš nesu toks egoistas ir noriu, kad tu išvengtum tos artėjančios mizerijos, kokia vėliau tave gali apsupti ir tame paverst baisiai nelaiminga. Tuo tarpu tu namiškiams gali padėti tik moraliai, o ne materijaliai. Nežinau, ar tu negali kreiptis į viršininką, kad nurašytų ir leistų tavo giminėm grįžti atgal kaipo nedarbingiems. Atleisk, Vytuk, parašysiu savo bėdas, tau anksčiau nerašiau. Tau, rodos, vieną kartą minėjau, kad mano žmona serga. Gegužės 20 d. aš ją išvežiau sanatorijon. Kelios dienos anksčiau, kaip tu dingai. Trumpai: padėtis gana kritiška, gal ji dar gyvens kokius metus antrus, bet gydytojai nebeduoda jokios vilties pagyti. Aš dėjau dideles pastangas tuo klausimu, bendrai, kad padėti jai kaip žmogui, viskas beviltiška. Šiemet, žinai, nėra uždarbių stambesnių. Dabar atsirado moderniški amerikoniški vaistai, kurių aš negaliu savo uždarbiu įkąsti. Jų kaina 10 000 rublių. Taigi aš parašiau savo broliui laišką. Jis išsiuntė tuos vaistus ir laukiu. Laiško nebuvau gavęs iš jo 3 metus. Dabar gavau jau 4 laiškus, bet siuntinių nesulaukiu, nors jis išsi...“
Vitalijai Blažytei 1957 m. balandžio 2 d. išduota pažyma apie tremties laikotarpį gauti pasui Krasnojarsko krašto Žemutinio Ingašo rajone.
Oficiali režisuota fotografija, užfiksavusi studentų darbus Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute koreguojantį Stasį Ušinską. Pirmame plane - Algimantas Stoškus. Apie 1948.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1926 m. sausio 9 d. | Gimė Kaune |
| 1943 m. | Baigė Kauno „Aušros“ mergaičių gimnaziją |
| 1944 m. | Įstojo į VDU Technologijos fakulteto chemijos skyrių |
| 1945 m. | Įstojo į Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą |
| 1948 m. birželio 20 d. | Išbraukta iš KTDDI studentų sąrašų |
| 1957 m. balandžio 2 d. | Išduota pažyma apie tremties laikotarpį |
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Neįtikėtina Vinco Kudirkos muziejaus vedėjos Vida Palionienės istorija ir muziejaus paslaptys
- Vida Danilevičiūtė: Įkvepianti biografija ir neįtikėtina veikla
- Vidos Bandis Biografija: Įkvepiantis Gyvenimas ir Meilės Lietuvai Istorija
- Kaip lengvai atidaryti banko sąskaitą kūdikiui Lietuvoje – išsamus gidai!
- Sužinokite, ką iš tiesų reiškia sapnuoti savo vaikus – paslaptingi sapnų simboliai atskleisti!