Žmogaus, net vaiko, gyvenimo istorija kupina praeities, kurią suprasti padeda tik dabartis, tačiau kai ji tampa sodri kaip vaivorykštės spalvos, norisi vienos jungiančios gijos ir jos bangavimo suvokimo. Toji gija gali būti brangus santykis su kitu žmogumi, šalimi, darbu, idėja… Santykis su tuo, kas neretai pasirenkama nesąmoningai ir priklauso aukštesnėms jėgoms.
Vida Bandis: ,,Darau tik tai, ką myliu. Myliu Lietuvą. Ir man tai nebanalu. Myliu, todėl čia esu, kitaip nebūčiau. Myliu savo darbus, kitaip jų nedaryčiau.
Vidos gimtinė - Molėtai. Dž. Gimusi Molėtuose, Vida daugelį metų gyveno Vokietijoje, o vėliau persikėlė į JAV.
Antrasis pasaulinis karas padalino pasaulį į naujas gėrio ir blogio imperijas, išskaidydamas tautas, ištrindamas miestus ir kaimus, išskirdamas šeimas į savų ir priešų stovyklas. Vienus kraštus tai palietė labiau, kitus mažiau, tačiau karo kryžkelę - Lietuvą - palietė esmingai. Tik nedaugelis šeimų po karo galėjo likti ir gyventi ten, kur gyvenę, net jei tai buvo atokiausi ir taikiausi kaimai.
Baigiantis karui ir blėstant vilčiai, kad Lietuva bus nepriklausoma, mergaitės tėvai pasiėmė ją su dviem broliais ir nešini pora lagaminų pėsčiomis leidosi į Vakarus. Lietuvoje su šeimos tarnaite liko kiti du vaikai, dar kūdikiai, kad būtų saugiau.
Į karo pabaigą radikaliai keičiantis valdžiai Lietuvoje, stambių laisvųjų ūkininkų šeimos buvo priverstos trauktis - skubiai, bekompromisiškai ir žiauriai save ,,ketvirčiuodamos“. Kito pasirinkimo nebuvo. Tiesa, mergaitės šeimoje būta vilties, kad, politikai pasikeitus, šeima vėl susiburs. Veltui Vokietijoje laukta sugrįžimo Itakėn… Sugrįžimo rytojus neišaušo.
Ryšys su Lietuva nutrūko. Šeimos tėvą Lietuvoje paskelbė ,,žuvusiu kare“. Mažylius, likusius Lietuvoje, įsivaikino „dėdė“, mergaitės senelio brolis, kurio gyvenimo odisėja buvo ne mažiau sudėtinga.
Mažoji mergaitė tuo tarpu augo Vokietijoje, kol šeima, praradusi sugrįžimo Lietuvon viltį, neišplaukė į kitą Itakę, į ,,lietuvių salą“ Jungtinėse Valstijose - Čikagą. Šiame mieste Vida baigė mokslus ir sukūrė savo šeimą. Atsitiko taip, kad jos vyras norėjo įgyti mediko diplomą vokiškame Alma Mater, ir jauna pora išvyko atgal į Vokietiją. Šalyje jiedu praleido du dešimtmečius - didžiąją savo profesinio gyvenimo dalį.
Po karo Merilando universitetas, esantis netoli Vašingtono ir veikiantis kaip ,,suaugusiųjų“ universitetas, laimėjo JAV skelbtą konkursą amerikiečiams kareiviams užsienyje mokyti. Šalia karinės tarnybos JAV ginkluotųjų pajėgų kariai galėjo įgyti aukštąjį išsilavinimą ir gauti amerikietišką diplomą. Pirmąjį savo skyrių universitetas atidarė Berlyne, vėliau - Heidelberge, kuris 1960 metais ir priėmė į savo gretas Vidą. Ji kuravo kursus, jų finansavimą ir kartu su dėstytojais daug važinėjo po įvairiausias šalis tuo metu, kai kelionės po pasaulį dar nebuvo plačiai prieinamos. Universitetas turėjo skyrius Turkijoje, Libijoje, Maroke, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Islandijoje, Norvegijoje, Anglijoje ir t.t. Vida nutarė ne dėstyti, o imtis administravimo. Šis pasirinkimas atvedė ją prie prorektorės pareigų, kurios aprėpė ir universiteto plėtros naujuose regionuose, pirmiausia - Azijoje, planus.
Savo sesę, likusią Lietuvoje, Vida pirmą kartą sutiko jau suaugusią, po gerų dviejų dešimčių metų Prahoje.Susirašinėjimas su Lietuva buvo toks sudėtingas, kad laiškuose reikėjo ne tik pasirašinėti slapyvardžiu, bet ir viską šifruoti. Komandiruotė į užsienį Lietuvos laiške galėjo vadintis, pavyzdžiui, ,,studentų sąskrydžiu tokiu ir tokiu laiku“, susitikimo vieta - kokiu nors ,,gaila, kad nebūsiu ten ir ten“.
Dinamiškasis Merilando universitetas parvedė Vidą iš Vokietijos atgal į Ameriką, kurioje ji gyveno kitus dvidešimt metų, kol nepalaidojo tėvų ir vyro… Įpėdinių Vida neturėjo, todėl dažnai kartu su vyru pasvajodavo, jog, sulaukę pensijos, jei Lietuva bus laisva, važiuos ten gyventi. Vyras iškeliavo iš šio pasaulio, nespėjęs sugrįžti į laisvąją Lietuvą, kaip ir Vidos tėvai, kurie mirė vienas po kito.
Po motinos laidotuvių Vidos brolis, kuris dirbo Lietuvoje prezidento Valdo Adamkaus patarėju, pasiūlė seseriai vykti Lietuvon - toliau nuo vienatvės, arčiau savų. Tada Vida ir priėmė gyvenimą išlauktą sprendimą - sugrįžti Lietuvon.
Turėdama įstabią akademinio administravimo patirtimi, ji nesunkiai rado darbą Švietimo ir mokslo ministerijoje, kur jai patikėjo vadovauti Finansų politikos skyriui. Reikėjo rašyti niekam Lietuvoje neregėtus projektus paskolai iš Pasaulio Banko gauti, reikėjo aukšto lygio anglų kalbos. Vida skraidė į Vašingtoną deryboms, telkė Švietimo ministerijos darbuotojus projekto vykdymui, ir kai viskas ėmė sklandžiai veikti, ji, išdirbusi ministerijoje ketverius tūkstantmečio lūžio metus (1999-2003), apsisprendė pasitraukti ir leisti žmonėms ramiai ir savarankiškai įgyvendinti savo idėjas. Vida iki šiol užsuka į ministeriją pasikalbėti su buvusiais projekto bičiuliais.
Po nedidelės pertraukos Vidai pasiūlė vadovauti Baltijos vadybos institutui, penkių Europos aukštųjų mokyklų, veikiančių Prancūzijoje, Danijoje, Belgijoje, Norvegijoje ir Lietuvoje (VDU), konsorciumui, kuriame dėstoma verslo vadovams pagal aukščiausius tarptautinius standartus anglų kalba. Verslo vadybos magistro diplomą kartu išduoda šios penkios partnerės-verslo mokyklos. Vida buvo žmogus, kuris padėjo institutui gauti tarptautinę akreditaciją ir, paruošęs tinkamą pamainą į savo vietą, išėjo.
Vida Bandis ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenė
Taip Vidą surado Pasaulio Lietuvių Bendruomenė… Prieš aštuonerius metus Bendruomenei reikėjo atstovo Lietuvoje ir valdybos pirmininkė Regina Narušienė pakvietė Vidą Bandis darbuotis Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovybei Lietuvoje. Vida neatstovauja jokiam kraštui, ir jos pagrindinis vaidmuo yra atstovauti lietuvių bendruomenei palaikant ryšius su Lietuvos Vyriausybe.
Vida dalyvauja su švietimu susijusiose diskusijose, Užsienio reikalų ministerijos susitikimuose, Lietuvos valstybingumo 100-mečio programose, aktyviai kartu su kitais ruošia X pasaulio lietuvių sporto žaidynes, vyksiančias 2017 birželio 29-liepos 1 d. Kaune, jose šiemet dalyvaus apie 4000 žmonių iš 28 šalių ir net 36 lietuvių krepšinio komandos iš užsienio. Vida Bandis atstovauja Pasaulio Lietuvių Bendruomenei Lietuvoje jau aštuoneri metai ir gerai žino, su kokiomis problemomis ir dilemomis susiduria Bendruomenė.
Vidos Bandis istorija verta epinio romano, juk jai teko laimė sugrįžti iš savo įstabios ir spalvingos odisėjos namo, į savo Itakę - į Lietuvą. Tik nedaugeliui drąsuolių tai pavyksta! Skirtingi nei klasikinio Odisėjo, jos kelionė atgalios truko trigubai ilgiau. Galima sakyti, ji išgyveno tris odisėjas - Lietuvos, Vokietijos ir Amerikos - ir sugrįžo į gimtąjį kraštą kaip nusipelnęs žmogus, kosmopolitas, niekados nepamiršusi, kad jos laukiama namie. Vida Bandis įsilies į Pasaulio Lietuvių Bendruomenės istoriją kaip ilgiausią laiką išdirbusi Bendruomenės atstovė Vilniuje, Seime, kaip žmogus, besąlygiškai mylintis Lietuvą ir Bendruomenės žmones ir pasiaukojančiai, nuosekliai atliekantis savo pilietinę pareigą. Spausdinta žurnalo „Pasaulio lietuvis“ 2017 m.
Čia baigė gimnaziją, Ilinojaus universitete (University of Illinois) įgijo bakalauro laipsnį, Bolo valstybiniame universitete (Ball State University) - magistro laipsnį, o Merilando universitete (University of Maryland) baigė doktorantūros studijas. Vida turi 40 metų finansų bei vadybinio darbo aukštojo mokslo srityje patirtį. Buvo Merilando universiteto koledžo (University of Maryland University College) vykdomoji viceprezidentė (executive vice president). 1999 metais grižo į Lietuvą, dirbo Švietimo ir mokslo ministerijos Finansų politikos departamento direktore, Užsienio lietuvių rėmimo centro direktore, Baltijos vadybos instituto (Baltic Management Institute) direktore.
žymės: #Gime
Panašus:
- Neįtikėtina Vinco Kudirkos muziejaus vedėjos Vida Palionienės istorija ir muziejaus paslaptys
- Vida Danilevičiūtė: Įkvepianti biografija ir neįtikėtina veikla
- Vitalijos Blažytės Gyvenimo Istorija: Atskleidžiama Per Stasio Ušinsko Laiškus
- Panemunės globos namai: pagalba ir rūpestis kiekvienam vaikui
- Neįtikėtinas Žvaigždžių Gimimo Procesas: Mokslo Paslaptys Atskleistos!