Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie gali sukelti įvairius nemalonius simptomus. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių - pykinimas ir vėmimas. Nors dažniausiai šie simptomai pasireiškia pirmajame trimestre, kai kurios moterys juos patiria ir nėštumo pabaigoje. Svarbu atskirti nedidelį nėščiųjų vėmimą nuo gausaus nėščiųjų vėmimo, dar vadinamo hiperemeze nėštumo metu, kuris yra sunkesnė būklė, galinti sukelti rimtų komplikacijų.
Nedidelis nėščiųjų vėmimas
Nedidelis nėščiųjų vėmimas, dar žinomas kaip nėštumo pykinimas, yra būklė, kuri dažnai pasireiškia nėštumo metu, ypač pirmąjį trimestrą. Ši liga yra susijusi su virškinimo sistema, kuri apima skrandį, žarnyną ir hormonų reguliavimą. Nėštumo metu moters organizme vyksta reikšmingi hormoniniai pokyčiai, ypač padidėja hCG (humano chorioninio gonadotropino) ir progesterono lygis. Šie hormonai gali paveikti virškinimo traktą, sukeldami pykinimą ir vėmimą.
Nedidelis nėščiųjų vėmimas yra dažna liga, pasireiškianti maždaug 50-80% nėščių moterų. Ši būklė gali būti lengva, tačiau kai kurioms moterims ji gali sukelti didelį diskomfortą ir netgi trukdyti kasdieninei veiklai. Liga dažniausiai prasideda apie 4-10 nėštumo savaitę, baigia apie 12-16 savaitę, nors kai kurioms moterims simptomai gali tęstis ilgiau, iki 12-14 savaitės.
Priežastys
Pagrindinės nedidelio nėščiųjų vėmimo priežastys yra hormoniniai pokyčiai, kurie vyksta nėštumo metu. Hormonai, tokie kaip hCG ir progesteronas, gali paveikti virškinimo sistemą ir sukelti pykinimą. Be to, stresas, nuovargis, tam tikrų maisto produktų jautrumas ir netgi genetiniai veiksniai gali prisidėti prie šios būklės atsiradimo.
Simptomai
Pagrindiniai simptomai yra pykinimas, kuris gali būti lengvas arba intensyvus, ir vėmimas, kuris gali pasireikšti kelis kartus per dieną. Kai kurioms moterims gali pasireikšti ir papildomi simptomai, tokie kaip galvos skausmas, nuovargis, jautrumas kvapams, taip pat apetito praradimas.
Diagnostika
Nedidelis nėščiųjų vėmimas paprastai diagnozuojamas remiantis pacientės simptomais ir anamneze. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą ir paklausti apie simptomų intensyvumą ir trukmę.
Gydymas
Nedidelio nėščiųjų vėmimo gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Nemedicininiai sprendimai apima dietos pokyčius, pvz., mažesnių, bet dažnesnių valgių valgymą, išvengiant kvapnių maisto produktų ir streso mažinimą. Medicininiai gydymo būdai gali apimti vaistus, tokius kaip vitaminai B6 arba antihistamininiai vaistai, kurie gali padėti sumažinti pykinimą. Sunkiais atvejais, kai pykinimas ir vėmimas yra labai intensyvūs, gali prireikti hospitalizacijos ir intraveninio skysčių tiekimo.
Gausus nėščiųjų vėmimas (Hiperemezė)
Gausus nėščiųjų vėmimas, dar vadinamas hiperemeze nėštumo metu, yra sunki nėštumo forma, kuri gali sukelti dehidrataciją, elektrolitų disbalansą ir svorio netekimą. Ši liga dažniausiai pasireiškia pirmąjį trimestrą, tačiau kai kurioms moterims ji gali tęstis ir ilgiau.
Gausus nėščiųjų vėmimas yra būklė, kuri susijusi su virškinimo sistema, ypač su skrandžiu ir žarnynu. Nėštumo metu hormoniniai pokyčiai, ypač padidėjęs hCG (žmogaus chorioninis gonadotropinas) ir estrogeno kiekis, gali paveikti virškinimo trakto funkciją. Tai gali sukelti skrandžio peristaltikos sutrikimus, dėl ko vėmimas tampa dažnesnis ir intensyvesnis. Gausus vėmimas gali turėti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek vaisiui, todėl svarbu ją tinkamai diagnozuoti ir gydyti.
Mediciniškai ši būklė vadinasi Hyperemesis gravidarum (tai reiškia „gausus vėmimas nėštumo metu“), ji pasireiškia iki 3 proc. nėščiųjų. Daugeliu atveju patologinis vėmimas pasireiškia pirmojo nėštumo metu. Patologinio vėmimo rizika didesnė, jei artimos giminaitės (mama, sesuo) kentėjo nuo šios būklės, jei nešiojamas ne vienas vaisius, jei moterį pykina nuo streso, jei nėštukė serga migrena, kurią lydi pykinimas ir vėmimas.
Priežastys
Pagrindinės gausaus nėščiųjų vėmimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad hormoniniai pokyčiai, ypač hCG ir estrogeno padidėjimas, vaidina svarbų vaidmenį. Be to, genetiniai veiksniai, ankstesni nėštumo sutrikimai ir tam tikri aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, gali prisidėti prie šios ligos vystymosi. Rizikos faktoriai apima ankstesnę hiperemezę, daugiausiai vaisių nėštumą, moters amžių (jaunesnės moterys dažniau patiria šią būklę), taip pat šeimos istoriją, kurioje buvo panašių atvejų.
Simptomai
Pagrindiniai ligos simptomai yra nuolatinis vėmimas, kuris gali būti tiek lengvas, tiek sunkus. Esant sunkiam vėmimui, moterys netenka daug skysčių, mažėja kūno svoris. Taip pat gali pasireikšti skausmas epigastriume, rėmuo, deginimas, kartumas burnoje. Apžiūrint galima pastebėti pažeistą burnos gleivinę.
Sunkios formos simptomai:
- Vėmimas ne mažiau kaip 10 kartų per parą ir dienomis, ir naktimis, net nevalgius.
- Nuolatinis pykinimas ir seilėtekis (seilės tąsios, tirštos).
- Nėra apetito.
- Netenkama daugiau nei 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio (g. netekti ir daugiau kaip 10 proc.).
- Vystosi ketozė.
- Elektrolitų disbalansas (netenkama elektrolitų: kalio, natrio, chloro, magnio).
- Dehidratacija (oda sausa, šerpetoja, liežuvis apsinešęs).
- Sutrinka medžiagų apykaita (metabolinė acidozė).
- Temparatūra padidėja iki 38 °C.
- Dažnas pulsas (iki 110 k./min.).
- Ryški hipotonija.
- Oligurija.
- Šlapime randama baltymo.
- Iš burnos jaučiamas acetono kvapas.
- Nėščioji blogai miega, yra vangi ir apatiška.
Diagnostika
Gausaus nėščiųjų vėmimo diagnostika dažniausiai remiasi klinikiniais požymiais ir simptomų aprašymu. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą ir įvertinti paciento būklę. Be to, laboratoriniai tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, gali būti naudojami nustatyti dehidratacijos laipsnį ir elektrolitų balansą. Esant atkakliam vėmimui atliekami bendras ir biocheminis kraujo tyrimai, kraujo pH (rūgščių ir šarmų pusiausvyra), šlapimo tyrimas, užrašoma elektrokardiograma (nes, sutrikus elektrolitų pusiausvyrai organizme, gali sutrikti širdies ritmas). Nėščiąją apžiūri terapeutas, okulistas (įvertina pakitimus akių dugne), neuropatologas.
Gydymas
Gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininiai sprendimai apima antiemetikų skyrimą, tokių kaip ondansetronas ar metoklopramidas, kurie padeda sumažinti vėmimą. Taip pat gali būti skiriami vitaminai ir mineralai, kad būtų kompensuotas maistinių medžiagų trūkumas. Nemedicininiai sprendimai apima dietos pokyčius, tokius kaip mažų porcijų valgymas, dažnesnis maisto vartojimas ir skysčių vartojimas. Neseniai buvo pristatyti ir nauji gydymo metodai, tokie kaip akupunktūra ir hipnozė, kurie gali padėti sumažinti simptomus.
Ką daryti, kad pykinimas ir vėmimas susilpnėtų:
- Ryte, dar nepasikėlus iš lovos, reikėtų sugraužti kietą sausainį, džiūvėsėlį ar gabalėlį džiovinto sūrio be jokio užgėrimo skysčiu ir po to dar 15 min. nepasikelti.
- Valgyti reikia dažnai ir po truputį: ne rečiau kaip kas 2 val.
- Gerti reikia daug: vandens, buljonų, sulčių, limonado, gazuotų imbiero ar mėtų skonio gėrimų (Schweppes), vaistažolių.
- Nėščiosioms skirti polivitaminai, ypač jei jie pradėti vartoti mėnuo ar net keli mėnesiai iki pastojimo ir yra tęsiami per pirmąjį nėštumo trimestrą.
- Imbiero preparatai: po 250 mg imbiero šaknies miltelių 4 kartus par dieną.
- Gali padėti akupresūra: spausti akupunktūrinį tašką P6 (Nei Guan), esantį dilbio vidiniame paviršiuje, linijoje, jungiančioje didžiojo piršto pagrindą su alkūnės sąnario viduriu, per 1/6 nuotolio dalį nuo delno iki alkūnės linkio.
Svarbu tinkamai subalansuoti darbo ir poilsio režimą. Jei vėmimas nėra atkaklus ir gausus, medikamentai išvis neskiriami. Esant sunkiems vėmimo atvejams, gali prireikti hospitalizacijos ir intraveninio skysčių tiekimo, kad būtų atstatytas reikalingų medžiagų ir vitaminų kiekis organizme.
Kada kreiptis į gydytoją
Maždaug 1 proc. visų nėščiųjų pykinimas ir vėmimas gali sukelti dehidraciją (skysčių netekimą) ir elektrolitų disbalansą. Jei taip nutinka, moteris turi būti guldoma į ligoninę, kur jai bus lašinami skysčiai į veną ir skiriami pykinimą slopinantys vaistai. Jei moteris parą laiko nepavalgo, nes arba negali, arba viską išvemia, arba jei ima kristi svoris, būtina nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą.
Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei pasireiškia šie simptomai:
- Pykinimas ir vėmimas, kuris trukdo normaliai valgyti ir gerti.
- Dehidratacijos požymiai (sausa oda, retas šlapinimasis, tamsus šlapimas).
- Svorio kritimas.
- Pilvo skausmas.
- Karščiavimas.
- Kraujas vėmimo masėse.
Nepamirškite, kad kiekvienas nėštumas yra unikalus, todėl svarbu pasitarti su gydytoju dėl bet kokių nerimą keliančių simptomų. Tinkama priežiūra ir gydymas gali padėti užtikrinti sveiką nėštumą tiek motinai, tiek vaisiui.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Viduriavimas ir vėmimas nėštumo pabaigoje: svarbiausi patarimai ir gydymo būdai
- Vėmimas Nėštumo Metu: Sužinokite Pagrindines Priežastis ir Efektyviausius Gydymo Būdų Patarimus!
- Kaip Efektyviai Įveikti Pykinimą ir Vėmimą Nėštumo Metu: Patarimai ir Sprendimai
- Vėmimas nėštumo pabaigoje: svarbiausios priežastys, simptomai ir veiksmingi gydymo būdai
- Skinija pėdkelnės kūdikiams: kokybė, patogumas ir švelnumas!