Vėjaraupiai yra itin dažna infekcija, kurią sukelia Herpes zoster virusas. Dažniausiai vėjaraupiais serga 2-8 metų vaikai, tačiau ši liga neaplenkia ir suaugusiųjų. Reikia pastebėti, kad su amžiumi ligos simptomai ir galimos komplikacijos sunkėja. Statistika rodo, kad kasmet pasaulyje užfiksuojama daugiau nei milijonas vėjaraupių atvejų.
Kaip Užsikrečiama ir Atskirti Vėjaraupius?
Vėjaraupiai plinta per fizinį kontaktą, palietus virusu užkrėstus paviršius, netgi įkvepiant užsikrėtusiojo iškvėptų oro dalelių.
Atpažinti, jog užsikrėtėme - gana paprasta. Infekciją išduoda atsiradęs bėrimas dėmelėmis, kurios virsta pūslėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Niežtintis bėrimas dažniausiai atsiranda ant veido, gleivinių ir galvos odos, taip pat ant pilvo, liemens, kojų.
Šalia gerai atpažįstamo bėrimo, užsikrėtus vėjaraupiais taip pat gali kankinti karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas.
Vaikams ši infekcija dažniausiai pasireiškia lengva forma, tačiau suaugusiems simptomai būna labiau varginantys.
Ką Daryti Pastebėjus Simptomus?
Pastebėjus pirmuosius simptomus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, tačiau nereikėtų pamiršti ir paprastų kasdienių įpročių. Labai svarbu užtikrinti tinkamą sergančiojo asmens higieną, nereikėtų bijoti maudytis, prausti pūslelėmis nusėto kūno.
Vėjaraupiais dažniausiai sergama apie savaitę, retesniais atvejais - ilgiau. Visu tuo metu rekomenduojamas poilsio režimas, o svarbiausia - izoliacija nuo aplinkinių.
Kaip Palengvinti Vėjaraupių Simptomus?
Palengvinti vėjaraupių simptomus gali padėti antihistamininiai vaistai, slopinantys niežėjimą, taip pat vaistinėje galima rasti priemonių, kurios vėsina ir ramina odą, taip palengvindamos jaučiamus simptomus.
Pratrūkus pūslelėms, labai svarbu tinkamai jas dezinfekuoti, naudojant specialiai žaizdų dezinfekcijai skirtas antiseptines priemones.
Organizmo Stiprinimas Sergant Vėjaraupiais
Vėjaraupiai, kaip ir bet kuri kita infekcinė liga, nualina organizmą, tad dar kurį laiką gali kankinti nuovargis, apetito trūkumas. O po infekcijos dar bent savaitę rekomenduojama šiek tiek sumažinti fizinį krūvį ir apsiriboti lėtais pasivaikščiojimais, vengti daug ištvermės ar jėgų reikalaujančios fizinės veiklos.
Norintiems išvengti rizikų, taip pat reikėtų laikytis sveiko gyvenimo būdo taisyklių, įskaitant visavertę mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, tinkamą miego kiekį ir streso valdymą, kad imuninė sistema būtų stipri. Deja, gyvenant skubančioje kasdienybėje ne visiems ir ne visada pavyksta kruopščiai susidėlioti atitinkamą režimą, todėl dažno žmogaus gyvenime netrūksta nei streso, nei prastos mitybos ar tinginiavimo. Tokiu atveju į pagalbą vertėtų pasitelkti imuniteto stiprinimą maisto papildais.
Rekomenduojami vitaminai ir mineralai bendram organizmo stiprinimui:
- Vitaminas C, kuris yra žinomas kaip stiprus antioksidantas, sumažinantis širdies ligų riziką, padedantis greičiau atsistatyti ląstelėms ir kovoti su virusais.
- Vitaminas D, kuris gali padidinti fizinę ištvermę, padėti išvengti chroniškų susirgimų, stiprinti kaulus ir nervų sistemą.
- Cinkas, kuris gerai žinomas kaip uždegiminius procesus mažinantis elementas, saugantis širdies veiklą, padedantis greičiau gyti įvairiems sužeidimams.
- Omega-3 riebiąsias rūgštis, kurios taip pat gali sumažinti organizme vykstančius uždegimus, pagerinti smegenų, nervų sistemos bei širdies funkcijas.
Apsauga Ateičiai
Svarbu žinoti, kad vieną kartą susirgus vėjaraupiais, virusas lieka organizme ir yra nemaža tikimybė, kad po kurio laiko pasireikš juostinės pūslelinės pavidalu. Remiantis statistika, maždaug 2 iš 10 žmonių bent kartą per gyvenimą suserga juostine pūsleline. Didelė dalis jų - vyresnio amžiaus žmonės, dažniausiai jau sulaukę 60-ies metų.
Nors juostine pūsleline neužsikrėsime taip greitai kaip jos pirmtaku vėjaraupiais, tačiau nesirgus pastarąja infekcija ir nesant pasiskiepijus, asmuo gali užsikrėsti vėjaraupiais per tiesioginį kontaktą su juostinės pūslelinės pūslelėmis.
Tokiu atveju, persirgus vėjaraupiais, užsikrėtusiajam kyla ir juostinės pūslelinės grėsmė ateityje.
Vėjaraupiai Nėštumo Metu
Tarp moterų, kurios nėštumo metu užsikrėtė vėjaraupiais, įgimto vėjaraupių sindromo rizika yra nedidelė (0,4-2%). Motina vaikui VZV gali perduoti prenataliniu, perinataliniu arba postnataliniu būdu.
Vienas dažniausių motinos klinikinių komplikuotos vėjaraupių ligos požymių nėštumo metu yra vėjaraupių pneumonija, kurios eiga nenuspėjama ir gali greitai progresuoti iki hipoksijos ir kvėpavimo nepakankamumo, jei infekcija negydoma, mirštamumas gali būti didelis.
Jei motina užsikrečia vėjaraupių infekcija ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (nuo 8 iki 20 sav.), vaisiui gresia įgimto vėjaraupių sindromo išsivystymo rizika. Šiam sindromui būdinga odos pažeidimai, neurologinės bei galūnių anomalijos, struktūriniai akių pažeidimai.
Nėštumo metu motinos sergamumas vėjaraupiais taip pat yra susijęs su vėlesniu pūslelinės išsivystymu kūdikystėje.
Epidemiologiniai duomenys rodo, kad skiepijimas nuo vėjaraupių sumažino motinos ir vaisiaus užsikrėtimo vėjaraupiais atvejų skaičių.
Daugiau nei 85% vaisingo amžiaus moterų turi imunitetą prieš VZV, todėl nėštumo metu retai suserga pimine infekcija. Sunkios ligos rizika žymiai didesnė naujagimiams, gimusiems iki 28 nėštumo savaitės, kurių gimimo svoris < 1000 g.
Nėščiųjų mirštamumas nuo vėjaraupių taip pat yra didesnis. Dažniausiai mirštama nuo kvėpavimo takų komplikacijų. Apskaičuota, kad 5-10% nėščiųjų suserga virusine pneumonija, kurios rizikos veiksniai yra rūkymas ir didelis bėrimo elementų skaičius (daugiau nei 100). Dažniausiai komplikacijos išsivysto ketvirtą ligos dieną ir vėliau.
Pirmame ir ankstyvame antrame nėštumo trimestre pirminė VZV infekcija gali lemti neišnešiotumą arba įgimtą vėjaraupių sindromą, kuris nėra dažnas, pasitaikantis 1-2.8% moterų, kurios buvo infekuotos 12-20 nėštumo savaitę.
Nustatyta, kad pažeidimas įmanomas ir iki 28-os nėštumo savaitės. Įgimtas vėjaraupių sindromas pasireiškia odos randais, galūnių hipoplazija, mikroftalmija, katarakta, mažu gimimo svoriu, protinės raidos atsilikimu, bloga sfinkterių kontrole, ankstyva mirtimi ir kt.
Atlikus ultragarsinį tyrimą 5-tą sav. po persirgtos infekcijos, galima stebėti šiam sindromui būdingus pakitimus: sutrumpėjusias galūnes arba galūnių malformacijas, krūtinės ląstos malformacijas, polihidroamnioną, vaisiaus vandenę ir kt. Taip pat matomi pakitimai smegenyse: ventrikulomegalija, hidrocefalija, mikrocefalija su polimikrogirija ir kt.
Jeigu nėščioji vėjaraupiais suserga baigiantis nėštumui, naujagimio pažeidimas priklauso nuo pirmųjų ligos požymių. Jeigu naujagimis suserga 5-10 dieną po gimimo, ligos eiga dažniausiai būna sunki: būdingi odos pažeidimai, diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos sindromas (DIK), pneumonija, hepatitas ir kt.
Vaisiaus įgimto vėjaraupių sindromo rizika galima įvertinti atliekant vaisiaus kraujo arba amniono kraujo VZV-DNR tyrimą PGR metodu kartu su ultragarsiniu tyrimu vaisiaus anomalijoms nustatyti.
VZV-DNRtyrimas PGR metodu yra jautrus tyrimas, paprastai atliekamas tarp 17 ir 21 nėštumo savaitės. Anatominis ultragarsinis įvertinimas turėtų būti atliekamas mažiausiai praėjus 5 sav.
Prieš skiriant profilaktiką ir gydymą nėštumo metu, svarbu išsiaiškinti, ar nėščioji yra sirgusi vėjaraupiais anamnezėje, jeigu sirgusi, tuomet gydymas ir profilaktika netaikomi. Jeigu nėščioji nežino arba nėra įsitikinusi, kad sirgo, tuomet reikia atlikti serologinį tyrimą VZV IgGnustatyti.
Jeigu nėščioji neturi VZV IgG, rekomenduojama suleisti savitojo VZVIG per pirmąsias 96 val. po kontakto su infekcijos šaltiniu. Jei nuo kontakto praėjo daugiau nei 96 val. ir yra antrasis nėštumo trimestras, nėščioji serga gretutine plaučių liga, prieš nėštumą vartojo imunosupresantus, rūkė arba rūko, rekomenduojama skirti aciklovirą arba valaciklovirą.
Vėjaraupiams gydyti nėštumo metu gali būti skiriamas acikloviras ir valacikloviras. Valacikloviras nėštumo metu vartojamas kaip alternatyva.
Acikloviras yra sintetinis nukleozidų analogas, inhibuojantis žmogaus herpes virusų replikaciją. Acikloviras lengvai praeina placentos barjerą, yra aptinkamas vaisiaus audiniuose, virkštelės kraujyje, amniono vandenyse. Jis gali inhibuoti viruso replikaciją, sumažinti transplacentinį viruso patekimą.
Jeigu nėščioji suserga vėjaraupiais likus 7 dienom iki gimdymo, gimusiam naujagimiui savitojo VZVIG skirti nereikia, skatinamas maitinimas krūtimi, izoliacija nereikalinga.
Jeigu gimė neišnešiotas naujagimis, sergantis vėjaraupiais, turi būti skiriamas intraveninis acikloviras 20 mg/kg kas 12 val.
Jeigu motina susirgo vėjaraupiais likus mažiau negu 7 dienos iki gimdymo, skiriamas savitasis VZVIG 125 g/10 kg kūno masės, kuris turi būti suleistas į raumenis per 24 val.
Gyva susilpninta vėjaraupių vakcinarekomenduojama skiepyti vaisingo amžiaus vėjaraupiais nesirgusias moteris prieš planuojamą nėštumą arba po jo. Nėštumo metu skiepijimas nuo vėjauraupių negalimas, nes gyvos vakcinos yra kontraindikuotinos nėščiosioms.
Jeigu nėščioji turėjo kontaktą su sergančiuoju vėjaraupiais, o jos imuninis statusas nėra žinomas, turi būti atliekamas serologinis tyrimas VZV IgG nustatyti. Gavus neigiamą atsakymą, rekomenduojama suleisti savitojo VZVIG.
Jeigu pneumonija progresuoja, atsiranda dusulys, neurologiniai simptomai, hemoraginis bėrimas arba kraujavimas, gausus bėrimas su gleivinių pažeidimu, nėščioji rūko, serga lėtine plaučių liga, anamnezėje yra vartojusi kortikosteroidus, nėščioji turi būti hospitalizuojama į stacionarą.
Gydymas turėtų būti pradėtas per 24-72 val.
Ką Daryti, Jei Kūdikis Susirgo Vėjaraupiais?
Užsikrečia visi, pabendravę su ligoniu. Vėjaraupiais sunkiau serga nusilpę, dažnai sergantys arba neteisingai maitinami vaikai, taip pat ir kūdikiai.
Po slaptojo periodo, kurio trukmė 9-21 d. pūslytės būna apjuostos rausvu žiedeliu, neretai tarpusavyje susilieja.
Kaip po antibiotikų kurso sustiprinti 4 mėnesių kūdikio imunitetą?
Ne tik 4 mėn., bet ir vyresnių kūdikių ir vaikų imunitetas stiprėja, kai jie yra teisingai maitinami, prižiūrimi, pailsi. Jokios arbatėlės, pasaldinti vandenys imuniteto nestiprina.
Klaidingai galvoja tos šeimos, kurios mano, kad padavus vaikui vitaminų su mineralais vaiko imunitetas pagerės.
Ūmines ligas sukelia ir bakterijos, ir virusai, dažniau virusai.
Ar Vėjaraupiai - Pavojinga Liga?
Kuo vyresnis vaikas ar suaugęs žmogus susirgo, tuo sunkesnė eiga. Vėjaraupiais sunkiau serga nusilpę, dažnai sergantys arba neteisingai maitinami vaikai.
Žindomi kūdikiai serga lengviau, jei jų mama yra persirgusi arba paskiepyta nuo vėjaraupių.
Mintis „net patariama mažą vaiką tyčia užkrėsti“ yra savo vaiko pasmerkimas blogiui - kančioms, kurios atsiranda susirgus juostine pūsleline.
Kol kas nėra kriterijų, pagal kuriuos būtų įmanoma spręsti, kiek vienas ir tas pats asmuo, sumažėjus jo organizmo imunitetui, ateityje sirgs arba nesirgs juostine pūsleline.
Vaikai nuo 9 mėn. amžiaus gali būti skiepijami nuo vėjaraupių, jeigu patys tėvai ar vaikų globėjai užmoka skiepijimo kaštus. Skiepijimas nuo vėjaraupių ateityje padeda išvengti juostinės pūslelinės, kuria susergama, kai sumažėja organizmo atsparumas.
Kokios Galimos Komplikacijos?
Taip, gali. Liga gali komplikuotis odos ir minkštųjų audinių antrine bakterine infekcija, kepenų, plaučių bei galvos smegenų pažeidimu.
Vėjaraupių Gydymas
Specifinio vėjaraupių gydymo nėra.
Dažnai keiskite vaiko drabužėlius, patalynę.
Kai temperatūra sunormalėja, vaiką galima maudyti 35-36°C temperatūros vandenyje. Į vonią įpilkite 1-1,5 litro ramunėlių nuoviro arba medetkų žiedų užpilo. Nuo vonių mažiau niežti odą, vaikas nesikaso ir į žaizdeles mažiau patenka pūlines odos ligas sukeliančių mikrobų.
Išmaudžius vaiką išbertas vietas tuojau patepkite dažų tirpalais, pvz., 1-2 proc. raudonojo ar mėlynojo ar briliantinės žalumos tirpalais ir - niežėjimo mažinimui - fenistilo geliu.
Jokios koncentracijos degtinės, kalio permanganato ar boro rūgšties, jodo tirpalais oda netepama.
Kai mergaitei išberia lytinius organus, kiekvieną kartą jai nusišlapinus ar pasituštinus, apiplaukite iš balionėlio ramunėlių arba medetkų tirpalu (nuoviru, arbata). Tirpalą pilkite iš viršaus žemyn. Tarp didžiųjų lytinių lūpų įdėkite marlės gabaliuką, storai suteptą tepalu.
Kai yra bėrimų burnoje, ypač sumažėja apetitas, labai svarbu, kad vaikas tuomet nors atsigertų. Tinka nerūgštūs gėrimai.
Sveikstantys vaikai kaprizingi, dirglūs, neramūs. Su vaiku žaiskite tokius žaidimus, kuriems reikalingas maksimalus susikaupimas. Pvz., vaikus iki 3 m. užimkite tokiais žaidimais kaip „uždaryk-atidaryk“, „užmauk-numauk“, dėžutėmis, medinėmis sudedamosiomis lėlėmis, mediniais kubeliais, sumaustomomis piramidėmis, duokite piešti, spalvinti ir t.t., o 4-6 m.
Ligonį nuo sveikų atskirkite 10-12 d, o bendravusieji su ligoniu nuo kitų vaikų turi būti atskiriami 3 savaitėms.
Sergant vėjaraupiais gali būti taikomi antivirusiniai preparatai (acikloviras, valacikloviras, famviras ir kt.). Jie rekomenduojami gydyti juostinei pūslelinei, tačiau ūmiems vėjaraupiams gydyti jie nelabai efektyvūs.
Dažų tirpalai, taigi ir briliantinės žalumos tirpalas („zelionkė“), yra daugelio dešimtmečių laiko išbandymus ištvėrę dezinfekuojantys tirpalai, kurie veikia bakterijas ir virusus, taip pat ir vėjaraupių virusą.
Susirgus vėjaraupiais odos dezinfekcijai nebetaikomi spiritiniai dažų (pvz., „zelionkė“) ar kiti spiritiniai tirpalai. Tinka dažų vandeniniai tirpalai. Netaikomi ir kiti spirito turintys ir odos nedažantys dezinfekuojantys tirpalai. Spiritas džiovina ir gali padidinti niežulį.
Kad taip neatsitiktų, odą tinka tepti niežulį mažinančiu geliu, pvz., fenistil gel, psylobalsam. Odos niežėjimui mažinti gydytojas gali skirti antihistamininių vaistų.
Mitai Apie Vėjaraupius
Apie vėjaraupius sklando du mitai. Pirmasis - kad briliantinės žalumos tirpalas, kaip ir kiti dažų tirpalai, yra nuodingas. Antrasis - kad „dabar vis daugiau komplikacijų dėl vėjaraupių“.
Iš tikrųjų dezinfekuojantys dažų tirpalai, kuriais sutepama vėjaraupių pažeista oda, komplikacijų nesukelia. Dažų tirpalų nepatogumas yra tai, kad jie ištepa drabužėlius ir išteptasis atrodo ne estetiškai. Kiekviena šeima sąmoningai pasirenka tepti ar netepti dažų tirpalais…
Kaip tik bakterijos greičiau įsiskverbia į pažeistą odą, kai ji yra blogai dezinfekuojama ir nukasoma. Pažeistai odai supūliavus lieka randelis.
Persirgusiems vėjaraupiais susidaro patvarus, ilgalaikis imunitetas. Pakartotinai sergama retai (ne daugiau 2-3 proc.
Vėjaraupių Prevencija
Vėjaraupiai - ūminė virusinė liga, pasireiškianti pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu, karščiavimu. Tai viena dažniausiai pasitaikančių virusinių ligų po gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų.
Vėjaraupiais daugiausia serga ikimokyklinio amžiaus (3-6 metų) vaikai šaltuoju metų laiku (žiemą ir pavasarį, kuomet daugiausiai laiko praleidžiama uždarose patalpose). Tuomet dažniausiai persergama lengva šios ligos forma. Tačiau vėjaraupiais gali sirgti ir suaugę žmonės. Ši liga jiems kur kas pavojingesnė nei vaikams, nes komplikacijų išsivystymo rizika daug didesnė.
Vėjaraupius sukelia Herpesviridae šeimai priklausantis Varicella zoster virusas. Persirgus, jis išlieka organizme (nugaros smegenų nerviniuose mazguose) ir vėliau, nusilpus imuninei sistemai, gali sukelti juostinę pūslelinę.
Vėjaraupių virusas plinta oro lašeliniu būdu nuo žmogaus žmogui, kai sergantysis kosti, čiaudi arba kalba. Taip pat užsikrėsti galima tiesioginio kontakto metu per odą, liečiant bėrimus (tiek sergančio vėjaraupiais, tiek juostine pūsleline), o jei serga nėščioji - per placentą.
Vėjaraupių užkrečiamumas itin didelis ankstyvosios bėrimo stadijos metu. Sergantis žmogus gali platinti ligą 2 dienas iki atsirandant bėrimams ir iki tol, kol bėrimai virsta šašeliais (iki 5-7 dienų). Žaizdelėms pasidengus šašais, jos tampa nepavojingomis.
Vėjaraupių virusas yra itin lakus ir gali pasklisti po visą pastatą.
Vėjaraupių inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Todėl būtent tiek laiko gali nepasirodyti jokie ligos simptomai. Tai viena iš priežasčių, kodėl vėjaraupių protrūkius ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigose kontroliuoti ypač sudėtinga.
Vėjaraupių pradžia panaši į peršalimą. Tik vėliau, maždaug po 1 ar 2 dienų nuo ligos pradžios, išryškėja pūslelinis odos ir gleivinės bėrimas. Jam būdinga kaita: pirmiausia ant kūno viena po kitos grupelėmis atsiranda rausvos dėmelės, kurios virsta skaidraus skysčio pripildytomis pūslelėmis, o joms džiūvant, užsideda šašas. Odoje tuo pačiu metu gali būti matomi visi bėrimo elementai - polimorfinis bėrimas.
Vėjaraupių bėrimas dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivinės (burnos, akių, lyties organų). Beria bangomis kas 1-2 dienas, t. y. Vėjaraupių bėrimas paprastai tęsiasi apie 4-7 dienas.
Visgi pagrindinis šios ligos simptomas yra pūslelinis bėrimas, kurį lydi stiprus niežulys. Vėjaraupiams būdingi įvairūs bėrimo elementai - rausvos dėmelės, vandeningos pūslelės, šašai. Specifiniai tyrimai įprastoje klinikinėje praktikoje nėra naudojami. Liga diagnozuojama remiantis laboratorinių kraujo rodiklių uždegiminiais pakitimais ir būdingais išbėrimais, epidemiologine anamneze (ypač kuomet serga tą patį kolektyvą lankantys vaikai).
Esant sunkesnei diagnostikai, galima atlikti serologinį kraujo tyrimą, nustatant IgM antikūnius prieš Varicella zoster virusą, siekiant patvirtinti ūmią vėjaraupių infekciją.
Vėjaraupiais užkrėsti galima tol, kol atsiranda naujų bėrimų kūne ir visi esami bėrimai nepasidengia šašeliais. Todėl šiuo laikotarpiu asmeniui rekomenduojama susilaikyti nuo lankymosi viešose vietose, darbo ar ugdymo kolektyvuose.
Taip pat labai svarbu pasirūpinti tinkama higiena (praustis po tekančiu vandeniu, rengtis lengvais, orui laidžiais drabužiais, dažniau keisti juos ir patalynę, tinkamai vėdinti patalpas), palaikyti tausojantį gulimą režimą ir gerti daug skysčių, siekiant atstatyti skysčių balansą.
Jokiu būdu negalima kasyti bėrimų, nes didėja rizika antrinės bakterinės infekcijos. Niežuliui slopinti skiriami specialūs tepalai, šaldantys bėrimus, mažinantys niežėjimą ir nepaliekantys randų. Esant išreikštam niežuliui gydoma antihistamininiais medikamentais. Briliantinės žalumos naudoti nerekomenduojama.
Esant 38,5 °C ir aukštesnei temperatūrai, rekomenduojama vartoti karščiavimą mažinančius vaistus. Prieš tai būtina pasitarti su gydytoju, kadangi kai kurie vaistai gali turėti šalutinį poveikį (pavyzdžiui, aspirinas gali sukelti retą, bet pavojingą ligą - Reye sindromą).
Vėjaraupiai vaikams paprastai pasireiškia nesunkiai. Tačiau, kitaip nei kai kurie mano, ši virusinė infekcija nėra tokia nepavojinga. Ji gali sukelti įvairių komplikacijų (bronchito, plaučių uždegimo, ausų uždegimo ar net nervų sistemos pažeidimų) išsivystymą.
Ypač pavojingi vėjaraupiai nėštumo metu: susirgus nėštumo pradžioje, gresia persileidimas, o pabaigoje - liga perduodama vaisiui ir jis serga įgimtais vėjaraupiais. Jei motina užsikrečia prieš pat gimdymą, būdinga sunki naujagimio ligos eiga su vidaus organų pažeidimu, mirtimi.
Vėjaraupiai kūdikiams gali sukelti tokias pavojingas komplikacijas kaip stomatitas, pneumonija, sunkios odos bėrimų komplikacijos ir net encefalitas. Vėjaraupiai suaugusiems žmonėms vyresniame amžiuje gali sukelti juostinę pūslelinę.
Skiepai Nuo Vėjaraupių
Šios ligos gali padėti išvengti skiepai.
Svarbu: skiepytis nuo vėjaraupių negalima nėščiosioms, taip pat asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriami imunoglobulinai. Rekomenduojama pasiskiepijus 1 mėn.
Pasiskiepijus vėjaraupių vakcina įgyjamas pilnavertis ilgalaikis imunitetas. Ji apsaugo nuo sunkių ligos formų ir komplikacijų ne tik vėjaraupių, bet ir juostinės pūslelinės atveju.
Vakcina nuo vėjaraupių pasižymi dideliu efektyvumu, todėl paskiepyti vaikai itin retais atvejais gali susirgti (dažniausiai suserga tie, kurių imuninė sistema sutrikusi). Lietuvoje ši vakcina nėra įtraukta į skiepų kalendorių ir yra mokama. Ja gali būti skiepijami vaikai nuo 12 mėn., kai kuriais atvejais nuo 9 mėn. amžiaus, ir suaugusieji. Įprastai skiepijama dviem vakcinos dozėmis, pertrauka tarp dozių skiriasi pagal tai, kokio amžiaus asmuo skiepijamas.
Įsitikinti, ar buvo sirgta vėjaraupiais, galima atlikus Varicella IgG antikūnų tyrimą. Tai rekomenduojama visiems, kurie nežino savo imuniteto būklės ir ypač moterims, planuojančioms nėštumą. Ši iš pirmo žvilgsnio nepavojinga liga kai kuriems gali sukelti itin rimtų komplikacijų. Todėl svarbu į ją pažvelgti atsakingai.
Jei norite nuo vėjaraupių apsaugoti savo vaikus arba apsisaugoti patys, pasiskiepykite.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Vėjaraupiai vaikams: simptomai, gydymas ir kada kreiptis į gydytoją
- Vėjaraupiai naujagimiams: kaip atpažinti simptomus, eiga ir efektyvus gydymas
- Ar Vėjaraupiai Nėštumo Metu Gali Pakenkti Jums ir Jūsų Kūdikiui? Sužinokite Tikrąją Tiesą!
- Kaip Suprasti ir Pagerinti Dvieju Mėnesių Kūdikio Miego Trukčiojimus Rankutėje
- Vaikiškos futbolo aprangos: rinkis savo mėgstamiausios komandos spalvas!