Vėjaraupiai - tai labai užkrečiama ūminė virusinė infekcinė liga, kurią sukelia varicella - zoster virusas. Vėjaraupiai yra itin dažna, Herpes zoster viruso sukeliama, infekcija, dažniausiai plintanti tarp 2-8 metų vaikų, bet neapleidžianti ir suaugusiųjų. Dažniausiai vėjaraupiais serga vaikai, bet gali sirgti ir suaugę. Paprastai vaikai perserga lengvesne forma nei suaugusieji. Statistika rodo, kad kasmet užfiksuojama daugiau nei milijonas vėjaraupių atvejų visame pasaulyje.
Kaip Užsikrečiama Vėjaraupiais?
Vėjaraupiais užsikrečiama nuo sergančiojo liečiant pūsleles ar aplinką su kuria kontaktavo ligonis. Galima užsikrėsti ir per seiles kosint, čiaudint ar tiesiog įkvepiant patalpų orą, kadangi virusas ilgai išlieka aktyvus uždarose patalpose, tačiau greit žūna lauke veikiant ultravioletiniams spinduliams. Vėjaraupiai plinta per fizinį kontaktą, palietus virusu jau užkrėstus paviršius, netgi įkvepiant užsikrėtusiojo iškvėptų oro dalelių.
Vėjaraupių Simptomai
Atpažinti, jog užsikrėtėme - gana paprasta. Vėjaraupiai pasireiškia pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu, stipriu niežėjimu, karščiavimu, bendru silpnumu, raumenų skausmu, pablogėjusiu apetitu, retesniais atvejais pykinimu ir vėmimu. Infekciją išduoda atsiradęs bėrimas dėmelėmis, kurios virsta pūslėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Vėjaraupių inkubacinis periodas - 10 - 21 diena, tai reiškia, kad liga gali pasireikšti net ir praėjus 3 savaitėms nuo kontakto su sergančiuoju. Niežtintis bėrimas dažniausiai atsiranda ant veido, gleivinių ir galvos odos, taip pat ant pilvo, liemens, kojų. Vaikams ši infekcija dažniausiai pasireiškia lengva forma, tačiau suaugusiems simptomai būna labiau varginantys. Visgi šalia gerai atpažįstamo bėrimo, užsikrėtus vėjaraupiais taip pat gali kankinti karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas.
Ligonis jau neužkrečiamas, kai visos vandeningos pūslelės subliūkšta, išdžiūva ir užsideda šašiukai. Paprastai pasveikstama per 1 - 2 savaites nuo ligos pradžios. Kartą persirgus vėjaraupiais įgyjamas imunitetas, tačiau retais atvejais (maždaug vienu atveju iš 500) liga gali ir pasikartoti.
Vėjaraupių Gydymas
Specifinio vėjaraupių gydymo nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Pastebėjus pirmuosius simptomus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, tačiau nereikėtų pamiršti ir paprastų kasdienių įpročių: labai svarbu užtikrinti tinkamą sergančiojo asmens higieną, nereikėtų bijoti maudytis, prausti pūslelėmis nusėto kūno. Esant stipriam niežėjimui skiriami geriamieji antihistamininiai (antialerginiai) vaistai, spuogeliai tepami niežejimą slopinančiais tepalais ar tirpalais. Vėjaraupiais dažniausiai sergama apie savaitę, retesniais atvejais - ilgiau. Temperatūrai mažinti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo paracetamolis arba ibuprofenas. Visu tuo metu rekomenduojamas poilsio režimas, o svarbiausia - izoliacija nuo aplinkinių. Ligos metu svarbu vartoti daug skysčių.
Palengvinti vėjaraupių simptomus gali padėti antihistamininiai vaistai, slopinantys niežėjimą, taip pat vaistinėje galima rasti priemonių, kurios vėsina ir ramina odą, taip palengvindamos jaučiamus simptomus. Esant pūslelėms burnoje vengti aštraus ir sūraus maisto, skausmui burnoje malšinti galima naudoti pastiles nuo gerklės skausmo, mažesniems vaikams gali padėti tepaliukus su lidokainu skirtus dygstančių dantukų skausmui malšinti. Pratrūkus pūslelėms, labai svarbu tinkamai jas dezinfekuoti, naudojant specialiai žaizdų dezinfekcijai skirtas antiseptines priemones.
Esant nusiplusiam imunitetui, nėščiosioms ir vaikams gali būti skiriami antivirusiniai vaistai (acikloviras) palengvinti ligos eigai ir išvengti komplikacijų. Acikloviras efektyviausias per pirmas 24 valandas nuos simptomų pasireiškimo. Anksčiau spuogeliams dezinfekuoti buvo plačiai naudojama brilijantinė žaluma jau nerekomenduojama, nes gydomojo poveikio neturi, o dezinfekavimui yra ir pažangesnių bespalvių priemonių. Norint išvengti nudraskymų ir spuogelių bakterinės infekcijos svarbu trumpai kirpti vaikams nagus, jei būtina mažesniems vaikams nakčiai galima mauti pirštinaites. Esant bakterinės infekcijos požymių - paraudimui aplink šašiuką, patinimui skiriami antibiotikų tepaliukai.
Vėjaraupių Komplikacijos
Vėjaraupiai - dažniausiai nepavojinga infekcija, tačiau esant silpnam imunitetui, kūdikiams ir mažiems vaikams, nėščiosioms, gali pasireikšti rimtos komplikacijos. Dažniausia vėjaraupių komplikacija - bakterinė spuogelių infekcija. Patekus užkratui per nudraskytą šašiuką aplink oda parausta, patinsta, po oda susidaro pūlinukas. Negydant infekcija gali patekti į kraują ir sukelti sepsį. Net ir praėjus keletui dienų nukritus šašiukui svarbu stebėti odos pokyčius. atsiradus paraudimams ar vaikui pakartotinai sukarščiavus, būtina kreiptis į gydytoją.
Kartą persirgus vėjaraupiais virusas lieka organizme, ir nusilpus imunitetui gali sukelti juostinę pūslelinę. Ypač pavojingi vėjaraupiai nėščioms moterims, nes gali sukelti vaisiaus apsigimimus ar persileidimą, todėl jei moteris nesirgus vėjaraupiais svarbu pasiskiepyti dar prieš planuojant nėštumą. Retesnės vėjaraupių komplikacijos - pneumonija, encefalitas. Jei motina užsikrečia prieš pat gimdymą, būdinga sunki naujagimio ligos eiga su vidaus organų pažeidimu, mirtimi. Vėjaraupiai kūdikiams gali sukelti tokias pavojingas komplikacijas kaip stomatitas, pneumonija, sunkios odos bėrimų komplikacijos ir net encefalitas.
Vėjaraupių Profilaktika
Vienintelė efektyvi vėjaraupių profilaktikos priemonė - vakcina. Rekomenduojamos dvi vakcinos dozės. Pasiskiepijusieji retais atvejais taip pat gali sirgti vėjaraupiais, tačiau lengva ligos forma. Svarbu: skiepytis nuo vėjaraupių negalima nėščiosioms, taip pat asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriami imunoglobulinai. Rekomenduojama pasiskiepijus 1 mėn. Pasiskiepijus vėjaraupių vakcina įgyjamas pilnavertis ilgalaikis imunitetas. Ji apsaugo nuo sunkių ligos formų ir komplikacijų ne tik vėjaraupių, bet ir juostinės pūslelinės atveju.
Vakcina nuo vėjaraupių pasižymi dideliu efektyvumu, todėl paskiepyti vaikai itin retais atvejais gali susirgti (dažniausiai suserga tie, kurių imuninė sistema sutrikusi). Lietuvoje ši vakcina nėra įtraukta į skiepų kalendorių ir yra mokama. Ja gali būti skiepijami vaikai nuo 12 mėn., kai kuriais atvejais nuo 9 mėn. amžiaus, ir suaugusieji. Įprastai skiepijama dviem vakcinos dozėmis, pertrauka tarp dozių skiriasi pagal tai, kokio amžiaus asmuo skiepijamas. Jei norite nuo vėjaraupių apsaugoti savo vaikus arba apsisaugoti patys, pasiskiepykite.
Būtina Stiprinti Bendrą Organizmo Sveikatą
Vėjaraupiai, kaip ir bet kuri kita infekcinė liga, nualina organizmą, tad dar kurį laiką gali kankinti nuovargis, apetito trūkumas. O po infekcijos dar bent savaitę rekomenduojama šiek tiek sumažinti fizinį krūvį ir apsiriboti lėtais pasivaikščiojimais, vengti daug ištvermės ar jėgų reikalaujančios fizinės veiklos.
Norintiems išvengti rizikų, taip pat reikėtų laikytis sveiko gyvenimo būdo taisyklių, įskaitant visavertę mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, tinkamą miego kiekį ir streso valdymą, kad imuninė sistema būtų stipri. Deja, gyvenant skubančioje kasdienybėje ne visiems ir ne visada pavyksta kruopščiai susidėlioti atitinkamą režimą, todėl dažno žmogaus gyvenime netrūksta nei streso, nei prastos mitybos ar tinginiavimo. Tokiu atveju į pagalbą vertėtų pasitelkti imuniteto stiprinimą maisto papildais.
Bendram organizmo stiprinimui rekomenduojama vartoti:
- vitaminą C, kuris yra žinomas kaip stiprus antioksidantas, sumažinantis širdies ligų riziką, padedantis greičiau atsistatyti ląstelėms ir kovoti su virusais;
- vitaminą D, kuris gali padidinti fizinę ištvermę, padėti išvengti chroniškų susirgimų, stiprinti kaulus ir nervų sistemą;
- cinką, kuris gerai žinomas kaip uždegiminius procesus mažinantis elementas, saugantis širdies veiklą, padedantis greičiau gyti įvairiems sužeidimams;
- omega-3 riebiąsias rūgštis, kurios taip pat gali sumažinti organizme vykstančius uždegimus, pagerinti smegenų, nervų sistemos bei širdies funkcijas.
Apsauga Ateičiai
Svarbu žinoti, kad vieną kartą susirgus vėjaraupiais, virusas lieka organizme ir yra nemaža tikimybė, kad po kurio laiko pasireikš juostinės pūslelinės pavidalu. Remiantis statistika, maždaug 2 iš 10 žmonių bent kartą per gyvenimą suserga juostine pūsleline. Didelė dalis jų - vyresnio amžiaus žmonės, dažniausiai jau sulaukę 60-ies metų.
Nors juostine pūsleline neužsikrėsime taip greitai kaip jos pirmtaku vėjaraupiais, tačiau nesirgus pastarąja infekcija ir nesant pasiskiepijus, asmuo gali užsikrėsti vėjaraupiais per tiesioginį kontaktą su juostinės pūslelinės pūslelėmis. Tokiu atveju, persirgus vėjaraupiais, užsikrėtusiajam kyla ir juostinės pūslelinės grėsmė ateityje.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Vėjaraupiai vaikams: simptomai, gydymas ir kada kreiptis į gydytoją
- Vėjaraupiai naujagimiams: kaip atpažinti simptomus, eiga ir efektyvus gydymas
- Vėjaraupiai Naujagimiams: Kaip Atpažinti, Gydyti ir Apsaugoti Savo Kūdikį
- Nuostabūs piešiniai vaikams: spalvinimo paveikslėliai ir lavinamosios užduotys atsispausdinimui!
- Balys Sruoga: Paslaptinga Šeima, Įkvepiantis Gyvenimas ir Unikali Kūryba