Senovės Roma - senovės civilizacija, išsivysčiusi iš mažos žemdirbių bendruomenės, įsikūrusios Apeninų pusiasalyje X a. pr. Kr. Išsidėsčiusi šalia Viduržemio jūros, Senovės Roma tapo viena iš didžiausių senovės pasaulio imperijų.
Romos Respublika: Nuo Pradžios Iki Cezario
Romos respublika gyvavo nuo 509 iki 27 m. pr. Kr. Ankstyvojoje Respublikoje (iki 3 a. pr. Kr. pradžios) vyko aktyvi kova tarp patricijø ir plebëjø. Plebëjai pasiekë nemaþø pergaliø: teisë gauti þemæ, teisë raðyti ástatymus, rinkti savo atstovus - tautos tribûnus. Susiformavo romënø pilieèiø visuomenë. Labai panaði á graikø polá. Sutapo sàvokos þemvaldys ir karys. Virðenybë priklausë tautos susirinkimui. Buvo antikinë nuosavybës forma: ir kolektyvinë ir individuali þemëvalda.
509 m. pr. Kr. Roma buvo paskelbta respublika - valstybe, kurią valdė liaudies išrinkti atstovai. Tačiau ne visi Romos respublikos gyventojai dalyvavo valstybės valdyme.
Respublikos valdymas (aristokratinė respublika) reiškė, kad paskutinysis Romos karalius Tarkvinijus Išdidusis buvo ištremtas. Senatą sudarė 300 žmonių iš kilmingiausių patricijų šeimų. Vėliau senatorių skaičius išaugo iki 900.
Senato nutarimas įsigaliodavo, jeigu neprotestuodavo liaudies tribūnai, renkami iš plebėjų. Iškilmingi senatorių drabužiai buvo balta toga su purpurinėmis juostomis kraštuose. Tautos susirinkimas priimdavo arba atmesdavo siūlomus įstatymus, rinkdavo aukščiausius pareigūnus, turėjo teisę skelbti karą.
Plebs ir Patricijai
Svarbiausią vaidmenį Romoje atliko patricijai - kilmingieji piliečiai. Plebėjai irgi buvo laisvi piliečiai, bet jų protėviai ir jie patys nebuvo pirmieji Romos gyventojai. Servijus Tulijus, žinodamas apie Solono pertvarkymus Atėnuose, suskirstė Romos piliečius pagal turtą - įvedė cenzą. Pirmoji klasė - turtingiausiųjų, penktoji - vargingiausiųjų.
Nors plebėjai tarnavo armijoje ir gynė tėvynę, bet jie nedalyvavo valstybės valdyme ir neturėjo savo atstovų tarp pareigūnų. 494 m. pr. Kr. plebėjai sušaukė atskirą, savo tautos, susirinkimą. Jie iškovojo teisę kasmet rinkti savo pareigūnus - liaudies tribūnus, gynusius jų interesus. Tribūnai galėjo sustabdyti bet kokio senate priimto įstatymo veikimą.
Pirmasis Triumviratas
Romos triumviratas (59 - 48 m. pr. Kr.) buvo sąjunga. 60 m. pr. Kr. Pompėjus Didysis su Krasu ir Cezariu sudarė senatui priešišką sąjungą, kuri netrukus tapo faktiškąja vyriausybe (pirmasis triumviratas).
58-51 Cezaris užkariavo visą Galiją, atrėmė germanų puolimus, surengė sėkmingų karo žygių į Britaniją. Prasidėjo Cezario ir Pompėjaus Didžiojo nesutarimai dėl valdžios (53 žuvus Krasui I triumviratas iširo).
Cezario Diktatūra
48 m. pr. Kr. Gajus Julijus Cezaris pasiskelbė diktatoriumi neribotam laikui. Per 49-45 pilietinį karą Cezaris iš pradžių kariavo su Pompėju Didžiuoju, o 48 šiam žuvus - su jo šalininkais. Per šį karą respublikos šalininkai jau buvo tik vieno iš jų sąjungininkai. Nors formaliai ir toliau liko respublikinė santvarka, buvo įvesta Cezario karinė diktatūra.
Cezaris tapo neribotu valstybės valdytoju. Cezaris politinėmis priemonėmis stiprino centrinę valdžią, naikino provincijų atskirumą, laviravo tarp įvairių socialinių grupių.
Antrasis Triumviratas
Po Cezario mirties prasidėjo respublikonų (vadovavo sąmokslo organizatoriai Brutas ir Kasijus) ir cezarininkų (iš pradžių vadovavo Antonijus, vėliau - Cezario įpėdinis Oktavianas) karai. Per karus 43 susidarė II triumviratas (Antonijaus, Lepido ir Oktaviano sąjunga).
42 prie Filipų Oktavianas ir Antonijus sumušė Bruto ir Kasijaus kariuomenę. 36 triumvirai nugalėjo Sekstą Pompėjų. Tais pačiais metais Oktavianas, siekdamas valdyti vienas, atėmė triumviro įgaliojimus iš Lepido ir 32 pradėjo kovą su Antonijumi.
Nuo Respublikos Prie Imperijos
31 Aktijo mūšyje Oktaviano kariuomenė nugalėjo Antonijų. 30 Oktavianas užėmė Egiptą (čia buvo pasitraukęs Antonijus) ir tapo vienvaldžiu Romos valstybės valdytoju.
27‑ieji pr. Kr. Augustas (valdė 27 pr. Kr.-14 po Kr.) įvedė principatą (vienvaldišką monarchijos formą, kai imperatorius valdžia iš dalies ar formaliai dalijosi su senatu, kitomis respublikos laikų institucijomis), trukusį iki 284 po Kristaus.
27 Augustas paskelbė atkuriąs respubliką, o save laikąs tik princepsu (pirmuoju piliečiu ir pirmuoju senatoriumi). Nors ir liko senieji respublikos institutai (senatas, magistratūros), princepsai sutelkė aukščiausiąją karinę valdžią - imperiumą (iš to kilo imperatorių titulas, su Augusto ir Cezario prievardžiais sudaręs princepsų titulatūrą).
žymės:
Panašus:
- Atraskite Efektyviausias Vaikų Globos Namų Valdymo Sritys Lietuvoje – Viskas, Ką Turite Žinoti!
- Efektyvus Krizių Valdymas Globos Centre: Išsamus Tvarkos Aprašas ir Praktinės Gairės
- Kaip Veikia Globos Įstaigos Valdymo Struktūra? Kuosinės Socialinės Globos Namų Sėkmės Paslaptis
- Motinystės atostogos Lietuvoje ir užsienyje: svarbiausios naujovės ir palyginimai, kuriuos privalote žinoti!
- Dėvėtų rūbų vaikams privalumai ir trūkumai: ką būtina žinoti kiekvienam tėvui!