Valdorfo pedagogika ikimokykliniame amžiuje yra ypatinga dėl savo unikalios metodikos ir holistinio požiūrio į vaiko ugdymą. Tai - ugdymas, siekiant visuminiai (holistiškai) integruoti intelektinį, praktinį ir meninį mokinių vystymąsi. Rudolfas Šteineris (1861-1925) buvo austrų filosofas, pedagogas ir socialinis reformatorius, žinomas dėl Valdorfo pedagogikos sukūrimo. Jo idėjos apie žmogaus vystymąsi ir ugdymą buvo pagrįstos holistiniu požiūriu, kurio esmė - siekti harmoningos fizinės, emocinės, intelektualinės ir dvasinės vaiko raidos.
Pagrindiniai Valdorfo pedagogikos principai
Valdorfo pedagogika grindžiama keliais esminiais principais:
- Holistinis Požiūris: Valdorfo pedagogika siekia ugdyti visapusišką asmenybę, atsižvelgdama į vaiko fizinį, emocinį, intelektualinį ir dvasinį vystymąsi.
- Meninis Ugdymas: Menai užima ypatingą vietą Valdorfo pedagogikoje.
- Ritmai ir Rutina: Valdorfo pedagogikoje svarbų vaidmenį atlieka ritmai ir kasdienė rutina.
- Mokytojo Vaidmuo: Valdorfo mokytojas yra vadovas ir įkvėpėjas, kuris padeda vaikams atrasti savo talentus ir ugdo jų gebėjimus.
- Vaizduotės Skatinimas: Valdorfo pedagogika skatina vaikų vaizduotę ir kūrybiškumą per meninius užsiėmimus, pasakas ir laisvą žaidimą.
- Natūralių Medžiagų Naudojimas: Valdorfo darželiuose naudojamos natūralios medžiagos, tokios kaip mediena, vilna, molis ir akmenys.
- Ritminė Struktūra: Kasdieninė ir savaitinė rutina yra struktūruota pagal ritmus, kurie suteikia vaikams saugumo jausmą ir padeda ugdyti vidinę drausmę.
- Socialinė Ir Emocinė Raida: Valdorfo pedagogika didelį dėmesį skiria socialinei ir emocinei vaikų raidai.
Ugdymo metodai
Valdorfo metodika, akcentuojanti vaizduotę, kūrybiškumą, socialinę ir emocinę raidą, yra ypač efektyvi ikimokykliniame amžiuje, kur formuojasi pagrindiniai vaiko įgūdžiai ir charakterio bruožai. Valdorfo pedagogika - tai vientisa vaikų ugdymo sistema, taikoma ikimokyklinėse institucijose (nuo 3, kai kur - nuo 1,5 metų iki 7 metų) ir bendrojo lavinimo mokyklose nuo 1 iki 12 klasės. Vienas iš pagrindinių ugdymo principų - pasitikėjimas prigimtiniu vaiko gebėjimu ir siekiu pažinti, suvokti pasaulį. Vaikai ugdomi atsižvelgiant į individualią jų raidą, asmenines savybes, siekiama kiekvienam vaikui sudaryti sąlygas augti ir ugdytis pagal jo galimybes ir ritmą.
Besimokant einama nuo pojūčių, patyrimo, išgyvenimo, fenomeno prie analizės, dėsningumų, sistemizavimo, teorijos, siekiant, kad teorija būtų ne pateikiama, o tarytum atrandama. Pradinėje pakopoje mažiau skiriama laiko teorijai, daugiau mokomasi žaidžiant, patiriant, vaizdiniais, piešiant, vaidinant, muzikuojant, šokant. Tai kas anksčiau suvokta pojūčiais, moksliškai gilinama vyresnėje pakopoje. Taip kuriamos aplinkybės savarankiškam, sąmoningam patirtų žinių apmąstymui. Einama nuo ugdymo prie saviugdos. Pedagogika grindžiama mokslu ir intuicija, ugdomas kūnas ir dvasia, nesusiejant su konkrečia religija.
Žmogų su pasauliu sieja jo fizinė, sielos bei dvasios veikla. Kūno ir sielos ugdymas yra būtina dvasinės veiklos sąlyga. R. Šteineris ypač pabrėžė šį trejopą santykį. Galva, širdis ir rankos yra vienodai svarbios ugdant.
Grupės aplinka ir ugdymo ypatumai
Grupės aplinka nesunkiai pritaikoma įvairioms veiklos rūšims, tarsi lengvai keičiamos dekoracijos. Valdorfo grupėje nerasite ryškių komercinių žaislų, madingų lėlių ar kt. Žaislų yra nedaug, jie paprasti, estetiški ir kokybiški. Tokie žaislai skatina vaiko vaizduotę, provokuoja kūrybiškumą. Žaislų paprastumas bei gamtinių medžiagų įvairovė ne tik skatina vaiką „užbaigti mintįˮ, sukurti, parodyti iniciatyvą, bet ugdo smalsumą ir norą tyrinėti. Kuo mažiau daiktų patalpoje, tuo lengviau ją transformuoti, keisti žaidimo reikmėms, joje kurti.
Grupėje ugdomi mišraus amžiaus vaikai nuo 3 iki 6 metų. Tai tarsi maža visuomenė. Tokia „šeimyniška” situacija moko vaikus draugiškumo ir empatijos. Jaunesnieji vaikai turi puikų pavyzdį, nes jie mokosi iš vyresnių vaikų. Vyresnieji vaikai turi prieš ką pasitempti, mokosi atsižvelgti į jaunesnius ir jiems padėti.
Ryte, atėję į darželį, vaikai ir auklėtojos draugiškai sveikinasi, paduodami vienas kitam ranką. Tokiu būdu kiekvienas vaikas pajunta išskirtinį dėmesį. Tai padeda vaikui saugiai jaustis, moko drąsiai ir pasitikinčiai bendrauti su suaugusiais žmonėmis. Rato žaidimų metu kiekvienas vaikas išgyvena savo paties ir kitų vaikų reikšmingumą, svarbumą.
Prie ilgo bendro stalo sėda ir vaikai, ir auklėtoja. Uždegama žvakelė. Auklėtojos padėjėja deda į lėkštę maisto, kiekvieno vaiko paklausdama, kiek jis suvalgys. Valgio ritualas jaukus ir ramus. Pasisotinę vaikai neskuba kilti nuo stalo. Degant žvakelei, jie dar kurį laiką šnekučiuojasi su auklėtoja.
Pedagogas plečia vaiko patirtį, padeda pažinti jį supantį pasaulį ne tiek per aiškinimus, kiek per jutimus, patyrimą ir veiklą. Grupėje vyksta visas spektras pamėgdžiojimui tinkančios veiklos, turinčios socialinį, praktinį, moralinį - taigi, ir ugdomąjį pagrindą. Daug veiklos siejama su tradiciniais amatais, naudojant natūralias medžiagas ir priemones pvz.
Patirtis rodo, kad vaikai su malonumu klausosi vienos pasakos visą savaitę. Jeigu vaikas pripratęs prie kitokio būdo klausytis ir sekti pasaką, tai gali prireikti neilgo adaptacinio laikotarpio, kol vaikas išmoks susikaupti ir įsijausti, įsigilinti. Dažnai girdėdami vieną pasaką, vaikai spėja į ją įsijausti, jos klausosi su vis didesniu malonumu. Pasaką sekame, o ne skaitome.
Valdorfo grupėje didelis dėmesys skiriamas laisviesiems žaidimams. Laisvieji žaidimai sudaro sąlygas aktyviai vaikų saviraiškai. Vaikams suteikiama daug laisvės judėti, bet kartu nustatomos aiškios elgesio ribos Auklėtoja leidžia vaikams žaisti patiems, sudarydama erdvę jų savarankiškumui reikštis, pati per daug nesikišdama ir atvirai nereguliuodama jų žaidimo.
Ritmas ir jo svarba
Gyvenimo ritmiškumas yra esminė sąlyga, kad vaikai galėtų jaustis saugūs ir pasitikintys. Žinodami, ko gali tikėtis iš ateinančios dienos, valandos, minutės, vaikai atsipalaiduoja nuo stresų, gali ramiai kurti, veikti, žaisti. Visas grupės gyvenimas turi tam tikrą ritmą, pritaikytą prie dienos ir metų laikų: Šv. Mykolas, Derliaus padėkos, Žibintų, Advento spiralės, Kalėdos ir kitos kalendorinės šventės, kurios yra labai arti gamtos.
Valdorfo pedagogikos privalumai
Su Valdorfo principais grįstu mokymosi procesu siejama daugybė privalumų, kuriuos būtų galima taikyti bendrojo lavinimo mokyklose ar tiesiog auklėjant vaikus šeimose. Atlikus tyrimus nustatyta, kad Valdorfo mokyklas lankantys vaikai imlesni naujų dalykų mokymuisi, mokykloje patiria daugiau džiaugsmo ir pasižymi optimistiškesniu požiūriu į savo ateitį, lyginant su vaikais, kurie mokosi įprastinėse mokyklose. Neseniai Vokietijoje atliktas tyrimas ir jo rezultatai liudija, kad vaikai iš Valdorfo mokyklų rečiau skundžiasi tokiais negalavimais kaip galvos ir pilvo skausmai bei prastas miegas. Maža to, kitame mokslininkų atliktame tyrime lyginti piešiniai, kurių autoriai - Valdorfo, Montesori ir įprastinių valstybinių mokyklų mokiniai.
Vaikai vystosi nevienodai ir tai daro skirtingu ritmu. Jei istoriją pasistengsite prisiminti prieš ją pasakodami, pasakos sekimo patirtį paversite kur kas turiningesne tiek sau pačiam, tiek ir vaikui.
Kitaip tariant, vaikai turi laiko uostyti gėles, stebėti skirtingus dalykus ir žmones, esančius jų aplinkoje. R. Steineris akcentavo poreikį naudoti natūraliausius žaislus ir tikino, kad žaislai turi vaikams suteikti jutimo patirčių.
Rutininių veiklų privalumų labai daug. Nabejojama, kad ritualai ir rutinos suteikia vaikams saugumo jausmo. Vietos, skirtos kūrybai, užtikrinimas reiškia, kad vaikams paliekama laisvo laiko, kurio metu jie gali žaisti laisvus žaidimus. Dar jis manė, kad organizuotos erdvės (tvarkingai į krepšius ar lentynas sudėti, o ne į krūvas sumesti žaislai) atlieka svarbų vaidmenį vaiko vystymosi ir lavinimo procese.
Valdorfo sistemos pagrindas - žmogiškosios vertybės, padedančios vaikui lengviau suvokti save ir atskleisti savąjį aš, siekti gėrio ir grožio, išgyventi tam tikro amžiaus tarpsnių krizes, atsiskleisti ir vystytis vaiko protui, jausmams ir valiai. Ugdymo turinys derinamas su vaiko dvasinės raidos dėsniais ir amžiaus tarpsnių ypatumais. Išskiriami amžiaus 3 tarpsniai: iki 7 metų (vaikai mokosi mėgdžiodami), 7-14 metų (vaikai mokosi per jausmus ir vaizduotę) ir nuo 14 metų (jaunuoliai mokosi per mąstymą ir savo sprendimus).
Valdorfo vaikų darželiuose susikaupimo reikalaujantys bendri grupiniai užsiėmimai kaitaliojami su laisva veikla, kai vaikai žaidžia daugiau ar mažiau savarankiškai. Žaidžiant pabrėžiama vaiko laisvė, auklėtojai neprimeta savo taisyklių ir nevadovauja.
Valdorfo pedagogikos principų palyginimas su Montessori ugdymo sistema
Daugeliui tėvų smalsu pasidomėti alternatyviomis vaikų ugdymo sistemomis ir apsvarstyti galimybę vaiką leisti į netipišką darželį. Tačiau susigaudyti, kuo tos alternatyvos skiriasi viena nuo kitos, nėra paprasta.
| Valdorfo ugdymo sistema | Montessori ugdymo sistema |
|---|---|
| Ugdydami vaikus pabrėžiame, kad kiekvienam svarbus vystymasis savo ritmu. Vaikų neskubiname, kad kuo greičiau užaugtų ir visko išmoktų, o sudarome jiems sąlygas džiaugtis vaikyste. Skubindami vaiką mes sutrikdome jo vidinę raidą, užgožiame sugebėjimą kurti, rodyti iniciatyvą. Pas mus auklėtiniai su pasauliu susipažįsta per žaidimą. Tarkim, žaidžia su kankorėžiais, užsimano juos suskaičiuoti ir pradeda domėtis skaičiais. | Pagrindinis mūsų pedagogikos tikslas - harmoningos visapusiškos asmenybės parengimas. Kai į grupę ateina trejų metukų vaikas, pedagogas jau turi jame matyti subrendusį aštuoniolikmetį žmogų. Taigi nuo mažens pradedame ugdyti vaikų savęs supratimą, savidrausmę, etiketo suvokimą, atsakomybės jausmą - visa tai, ko reikės suaugusiajam. |
| Grupėje kuriame aplinką, artimą namų aplinkai. Dominuoja natūralios spalvos, žaislai irgi natūralūs, neišbaigti, kad vaikas galėtų fantazuoti. Labai svarbios gamtinės medžiagos, nes jos lavina pojūčius - žaisdamas vaikas supranta, kad akmuo yra sunkus, medis grublėtas, vilna šilta ir pan. Žaidimų zonoje stovi lentynos su gamtine medžiaga, audiniais, teatro elementais ir kitais reikmenimis. Geriausias žaidimas yra tas, kuris skatina vaiką kurti. Kiekvienas daiktas turi savo vietą. | Montessori grupėse įrengiamos penkios erdvės - sudėtinės ugdymo programos dalys. Tai gyvenimo praktikos pratimams, juslių lavinimui, matematikai, kalbai ir mokslui (fizikos, geografijos, astronomijos pradmenims) skirtos erdvės. Jas rasite ir Lietuvos, ir Anglijos, ir Japonijos darželiuose. Kartais dar išskiriama šeštoji, meninės veiklos, erdvė. Iš dalių pavadinimų aišku, kad pas mus vaikai lavina jusles, įgauna matematikos, rašymo, netgi fizikos ar geografijos pradmenų. |
Nepaisant to, kad kai kuriais aspektais mūsų ir Valdorfo atstovų principai panašūs, kai kuriais - skiriasi, vieni kitų konkurentais tikrai nelaikome. Norėtųsi, kad alternatyvias ugdymo sistemas siūlančių darželių Lietuvoje būtų daugiau.
Kai tik Lietuvoje pradėta kalbėti apie alternatyvias pedagogikas, Valdorfo sistema mane iš karto „užkabino“. O M.Montessori sistema man pasirodė savotiškai šalta. Pavyzdžiui, ja remiantis vaikams nesekamos pasakos, o juk jie jas mėgsta. Vaikai Montessori darželyje atrodo susikaupę, rimti, tarsi nevaikiški. Žinoma, tvarka yra gerai, bet, mano akimis žiūrint, ten trūksta šiek tiek chaotiškumo - vaikai juk turi išreikšti savo emocijas, pasiaiškinti tarpusavio santykius, gal ir pasibarti.
žymės: #Darzeli
Panašus:
- Palinkėjimai vaikams, išleistuvių proga iš darželio: gražiausi ir įsimintiniausi žodžiai
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- 10 Dažniausiai Užduodamų Darbo Pokalbio Klausimų Darželio Auklėtojoms – Pasiruoškite Sėkmei!
- Žaislai vaikams 6 metų: lavinantys ir įdomūs
- Vaikiška lova spintoje: patogus ir erdvę taupantis sprendimas