Loreta Stonkienė - žinoma verslininkė, užimanti korporatyvinių reikalų vadovės pareigas vienoje didžiausių Lietuvoje maisto produktų gamybos kompanijų. Ji taip pat yra Kauno mero Visvaldo Matijošaičio gyvenimo draugė.
Ankstyvasis gyvenimas ir pomėgiai
Loreta save apibūdina kaip paprastą moterį, turinčią dvi nuostabias dukras. Visada stengdavosi ne tik gyventi pagal taisykles, bet ir turėti papildomos veiklos. Mokykloje šoko tautinių šokių kolektyve, universitete dainavo chore.
Šalia turėdavau papildomos veiklos: mokykloje šokau tautinių šokių kolektyve, universitete dainavau nuostabiame chore. Dar ir šiandien su choro vadove bei kitais nariais susitinkame, pabendraujame, nuvažiuoju į universitetą pasiklausyti koncertų. Kartais ir ant scenos užlipu, padainuoju kokią nors dainą - „Lietuva brangi“ ar dar kokią iš gerai žinomų.
Ji mėgsta aktyvų gyvenimą: sportuoja, važinėja dviračiu, plaukioja ir dalyvauja įvairiuose renginiuose. Jeigu ir poilsiauja, negali gulėti paplūdimyje - jai reikia veikti, eiti, daryti. Mėgsta slidinėti.
Santykiai su Visvaldu Matijošaičiu
Loretos ir Visvaldo Matijošaičio pažintis siekia 42 metus, nuo tada, kai Visvaldas buvo pirmakursis studentas ir atvyko į Loretos namus. Tuomet jis buvo pirmo kurso studentas ir atvažiavo pas mus į namus. Mano brolis ir Visvaldas mokėsi tuometiniame VISI (dabartiniame VGTU), buvo grupiokai ir draugai. O dabar yra net verslo partneriai. Jie irgi gana aktyviai leisdavo laisvalaikį kartu, važiuodavo į užsienį. Ir aš kartais dalyvaudavau jų gyvenime.
Ji teigia, kad jai nėra sunku būti kartu su Visvaldu, nes jį pažįsta nuo penkerių metų. Gyvenimas bėgo toliau. Išvažiavau studijuoti į Kauną. Čia neturėjau giminių, draugų, tad kai iškildavo problemų, kreipdavausi į savo brolio draugą pagalbos.
Loretos teigimu, statusas pasikeitė, kai jiedu pradėjo bendrauti po Klaipėdos miesto šventės. Kad man būtų paprasčiau atskirti: ten buvo vienokia draugystė, darbo santykiai, o čia yra mūsų artimesnė draugystė. Man šiaip labiau patiko vardas Visvaldas negu Valdas - švelnesnis, mielesnis, ne toks oficialus.
Aišku, dabar pasikeitė statusas. Prieš tai jį vadindavome Valdu, amžinatilsį žmoną Ireną vadindavome Irute. O kai mudu pradėjome bendrauti po Klaipėdos miesto šventės, tada jį pradėjau vadinti Visvaldu.
Santykiai iš bičiulių į mylimuosius iš pradžių atrodė keistai, tačiau tai palengvino bendra skausminga istorija. Mes ir patys pakalbame, kad keista. Iš pradžių vienokie santykiai, po to - kitokie. Kita vertus, čia ir yra lengvumas - kai tu pažįsti žmogų, žinai jo skausmingą istoriją, jis žino tavąją. Tos istorijos gal ir suvedė.
Artimiausios aplinkos reakcija buvo įvairi: vyresni žmonės stebėjosi, o darbuotojai džiaugėsi. Vyresni žmonės stebėjosi, klausinėjo, ar juokaujame, ar kažkas rimta. Bet darbuotojai, kurie daug metų dirba, kaip juokaujame, „nuo pirmos krabų lazdelės“, džiaugiasi. Mes labai gerai su visais sugyvename, aš nesu konfliktiškas žmogus. Visi buvo „už“, sako, kad vėl šypsena veide atsirado, akys blizga.
Loreta teigia, kad Visvaldas jai atsiskleidė kaip labai plačios, geros širdies žmogus. Kai pradėjome kaip mylimieji, jis man atsiskleidė kaip labai plačios, geros širdies žmogus. Visvaldas labai geras, sąžiningas, nemėgstantis melo. Man jis yra tikras vyras, už kurio stoviu kaip už sienos. Jeigu rūpinasi tavimi, tai daro besąlygiškai. Kai patyriau kojos traumą, pamačiau tikrąjį Matijošaitį, naminį Matijošaitį - labai rūpestingą ir plačios, šiltos, geros širdies.
Ji jaučiasi saugiai su juo. Be galo.
Pora susituokė privačioje ceremonijoje Pažaislyje, svetingumo namuose „Monte Pacis“, tarp artimiausių šeimos narių ir bičiulių.
Karjera
Būti vadove nebuvo Loretos gyvenimo siekis. Kopimas karjeros laiptais vyksta savaime. „Niekada negalvojau, kad dirbu dėl to, kad pasiekčiau vadovo postą ar kažkokios karjerą. Aš dirbau darbą ir norėjau gero rezultato. Moterys vadovės būna griežtos, bet šios savybės Loreta kratosi, nors yra buvę situacijų, kai neatlaikė iš pažiūros santūrios ponios Stonkienės nervai. Tenka aukoti laiką, kuris turėtų būti skirtas brangiausiems žmonėms - šeimai. „Man teko prašyti pagalbos iš išorės, nes negalėjau atsitraukti nuo darbų ilgesniam laikui, turbūt ir nebuvo noro pačiai“.
Loreta dirbo daugiau nei 20 metų, žemiausiose pozicijose ir net naktimis. „Pirmais metais būdavo emociškai sunkiau, sunkiau įrodyti, kad kažką nori padaryti gerai, o aš turiu tokią bėdą, kad noriu padaryti viską gerai. Ir buvo pradžia verslo, reikėdavo ir ilgiau pabūti. Atsakingos pareigos turi ir minusų.
Ponios Loretos pavyzdys patvirtina nerašytą taisyklę, kad vadovais nėra gimstama, o jais yra tampama. Nereikia per daug galvoti, kad aš čia bijau, nebijau. Paprasčiausiai natūraliai dirbti, daryti, nesistengiant lygintis su kažkuom, nesistengiant laukti kažkokių padėkų, o nuoširdžiai dirbti. Tas kiekvienas nuoširdus, paprastas darbas nesiekiant kažkokių milžiniškų tikslų ir duoda tą rezultatą.
Ji taip pat dalijasi vadybiniais patarimais su Visvaldu Matijošaičiu. Ir vadybinių patarimų duoda, kurie yra neįkainojama pamoka Visvaldo, ir tikrai viską imu į galvą ir bandau tai savo darbe taikyti.
Požiūris į visuomenę ir ateities planai
Loreta teigia, kad domisi politika, tačiau Seimo nare būti nenorėtų. Po nepriklausomybės atkūrimo labai domėjausi ir visų Seimo narių, ministrų vardus, pavardes žinojau. Po to atėjo abejingumas, o dabar nori nenori reikia domėtis. Iš tikrųjų įdomu, nes tu matai virtuvę, ne tik paviršių.
Jos gyvenimo tikslas - būti laiminga mama ir močiute. Turbūt kiekvienas turi kokių nors svajonių. Mano paprasta: aš būsiu pati laimingiausia mama, močiutė, jeigu mano vaikai pasikvies pas save į namus per Kalėdas, Kūčių vakarienės ar sakys: einam į spektaklį, filmą, restoraną, arba šiaip atvažiuos. Dabar vyresnėlė dažnai kviečiasi, nuvažiuojame kur nors pavalgyti - be galo gera. Tokia mano pagrindinė svajonė.
Ji planuoja būti kartu su Visvaldu Matijošaičiu tiek, kiek dabar yra. Planuojame būti kartu tiek, kiek dabar būname. O kokių nors sprendimų imtis kol kas neplanuojame. Mums dabar yra gerai. Kita vertus, o ką mes blogai darom? Būname kartu. Mums patiems gerai, vaikai irgi patenkinti, laimingi, kad mums gerai. Kol kas lieka taip, kaip yra.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
- Geriausi maisto receptai kūdikiams nuo 4 mėnesių – patarimai tėvams
- Henrikas Daktaras: Intriguojanti Biografija, Gyvenimas Už Grotų ir Jo Neįtikėtinos Ateities Vizijos