Šių metų sausio 2 dieną sukurta peticija, kuria skatinama netoleruoti Kristelerio metodo Lietuvos gydymo įstaigose, kuomet gimdymo metu iš viršaus spaudžiamas moters pilvas, norint greičiau užbaigti gimdymą.
Peticijos kūrėjas (nuo šio metodo nukentėjusios gimdyvės vyras) tvirtina, jog toks metodas yra smurto priemonė, nelegali ir žalojanti naujagimio ir mamos sveikatą.
„Žinoma, kad moterims atliekant šį „manevrą“ ant pilvo lieka didelės mėlynės / lūžta šonkauliai / kyla perteklinis kraujavimas / plyšta gimda, kepenys arba tarpvietė / jų lytiniai santykiai tampa skausmingi ir kt. Kūdikiams sulaužomi kaulai / pažeidžiami nervai (ypač - rankų) arba stuburas / kyla komplikacijų dėl deguonies nepakankamumo / jie patenka į intensyvios terapijos skyrių ir kt.“, -rašoma peticijoje.
Vis dėlto, SAM nurodo, kad iki šiol vis dar negavusi nei vieno piliečio skundo dėl minėto metodo naudojimo.
Kristelerio Metodo Esmė ir Poveikis
Pirmą kartą Kristelerio metodas aprašytas 1867 metais. „Jo esmė - sustiprinti gimdos susitraukimų jėgą antruoju gimdymo laikotarpiu moteriai stanginantis ir paspartinti vaisiaus slinkimą gimdymo takais, spaudžiant gimdos dugną gimdymo kanalo kryptimi, tikintis pagreitinti naujagimio užgimimą“, - sako gydytojas akušeris ginekologas prof. dr. M. Kliučinskas.
Pasak Kauno klinikų Gimdymo skyriaus vadovo prof. dr. Mindaugo Kliučinsko, jei gimdymo metu atliekamas metodas taip, kaip jį aprašė jo autorius Samuelis Kristeleris, neturėtų kilti didelių komplikacijų. Viena dažniausių šio metodo komplikacijų - moters diskomfortas ir pilvo sienos mėlynė, sako gydytojas.
Kaip sako VU Akušerijos ir ginekologijos klinikos profesorė, VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vyriausioji specialistė akušerijai, Lietuvos akušerių ir ginekologų prezidentė Diana Ramašauskaitė ir gydytojas akušeris ginekologas prof. dr. M. Kliučinskas, šis metodas nė vienoje pasaulio šalyje neskatinamas, tačiau daug kur nėra ir uždraustas, tarp tokių šalių ir Lietuva, Lenkija, Olandija, Šveicarija, Švedija ir kt.
Pasak prof. D. Ramašauskaitės, gydytojai ginekologai akušeriai šio metodo imasi nebent tada, kai gresia vaisiaus žūtis, o moteris reikalavo gimdymo metu nenaudoti jokių papildomų instrumentų.
„Jei yra gimdymo stangų silpnumas ir vaisiaus būklė gera, tai visas medicinos personalas kantriai lauks, kol įvyks gimdymas, bet jei vaisiui atsiranda grėsmė, o, tarkime, mama atsisako, kad būtų panaudotos replės ar vakuuminis ekstraktorius, tai tada gydytojai ir griebiasi šio metodo, - sako prof. D. Ramauškaitė. - Jei gydytojas atsiduria tokioje situacijoje, kai turi rinktis ar vaisiaus gyvybė, ar motinos noro, tai taip ir nutinka, kad panaudoja tą metodą.“
Prof. dr. M. Kliučinsko manymu, Kristelerio metodas naudojamas tik išskirtinais atvejais. Jis gimdyvei sukelia didelį diskomfortą - skausmą. „Sąrėmių metu gimdyvei ir taip skauda, o jei dar kažkas spaudžia gimdą, skausmas dar didesnis. Todėl, mano žiniomis, šis metodas Lietuvoje rutiniškai nenaudojamas“, - sako M. Kliučinskas.
„Jei gimdanti moteris atsisako instrumentinių gimdymo užbaigimo būdų, vakuumo ekstrakcijos ar replių panaudojimo, tai komplikuotoje situacijoje nelieka kitų priemonių,“ - pridūrė prof. dr. M. Kliučinskas.
SAM Pozicija ir Metodo Draudimo Klausimas
SAM teigia, jog šis metodas Lietuvoje oficialiai nėra naudojamas, tačiau nėra nurodoma, kad ir draudžiamas, o jį atlikę asmenys būtų baudžiami.
„Ar metodą reikia uždrausti ir bausti medikus? Bausti galima, bet nuo to niekam geriau nebus. Ką daryti, jei yra kritinė klinikinė situacija (pavyzdžiui, blogėjanti vaisiaus būklė), vaisiaus galva jau arti užgimimo, o šeima atsisako šiuolaikinių saugių gimdymo užbaigimo būdų? - klausia M. Kliučinskas.
Be abejo, tokiu atveju saugiausia pagalba būtų vakuumo ekstrakcijos panaudojimas. Kristelerio metodas jokiu būdu negali būti taikomas rutiniškai, tačiau jį visiškai uždrausti ir bausti mediką tokiu būdu išgelbėjusį naujagimio gyvybę, būtų neatleistinas kraštutinumas.“
„Mūsų žiniomis, Kristelerio manevras - tai daugiau sovietinės akušerijos propaguotas pagalbos metodas, kurį dalis mūsų, ypatingai, vyresnės kartos gydytojų akušerių ginekologų naudojo ir galimai dar dabar kartais naudoja, - sako SAM Motinos ir vaiko sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Savulienė.
- Norėtume paaiškinti, kad gydymo įstaiga, teikdama paslaugas, vadovaujasi nustatyta tvarka parengtais ir SAM patvirtintais diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašais ir (ar) universitetų, mokslo tiriamųjų įstaigų, gydytojų profesinių draugijų parengtomis diagnostikos ir gydymo metodikomis. Nesant šalies mastu parengtų ir patvirtintų atitinkamos srities diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašų ar parengtų diagnostikos ir gydymo metodikų, asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi būti parengti, patvirtinti ir taikomi rizikingiausių pacientų saugai tose įstaigose atliekamų tyrimų, taikomų diagnostikos ir gydymo metodų protokolai. Diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašuose, metodikose ir protokoluose nurodomi tik tie metodai, kurie turėtų būti taikomi gydymo įstaigoje. Atkreipiame dėmesį, kad nei vienoje iš 72 Akušerinės ir neonatologinės diagnostikos ir gydymo metodikų, parengtų įgyvendinant projektą „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“, finansuojamą Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos, nėra nurodomas Kristelerio metodas.“
„Žinių įgūdžių palaikymo bei sukurtų metodikų laikymosi kontrolės sistemos taikymo aprašo 6 priede „Motinų ir naujagimių priežiūra ligoninėje: PSO kokybės vertinimo ir tobulinimo įrankio antrasis leidimas“ yra apibrėžta, kad Kristelerio manevras, t. y. pilvo spaudimas, nėra naudojamas naujagimio gimimui palengvinti“, - informavo Sveikatos apsaugos ministerijos Motinos ir vaiko sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Savulienė.
Alternatyvūs Gimdymo Užbaigimo Būdai
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas akušeris ginekologas Heraldas Stankevičius komentavo, jog gimdymo metu atsiradus tam tikroms problemoms, gimdymą užbaigti yra du metodai - naudojant reples ir vakuuminį ekstraktorių. Kitas būdas - Cezario pjūvis.
„Ir vienu, ir kitu atveju kartais tinka paspausti gimdos dugną, bet tai nėra tas metodas, kai išspaudžiamas vaisius naudojant paklodę arba grubią, brutalią fizinę jėgą“, - sakė gydytojas H. Stankevičius.
Jei, natūraliai gimdant, kyla komplikacijų, gali būti pasitelkiami ir kiti gimdymo užbaigimo būdai: akušerinės replės ar vakuuminė vaisiaus ekstrakcija. Netiesa. Jeigu moteris gimdo ir prasideda komplikacijos, praktiškai visada galima atlikti cezario pjūvį, išskyrus tuos atvejus, kai jau yra užgimusi vaisiaus galvutė (neįmanoma vaisiaus per gimdymo takus atgal įtraukti į pilvą. Jeigu tai būtų daroma, jis žūtų).
Pagalbinės priemonės, padedančios naujagimiui gimti, yra dvi - tai vadinamosios akušerinės replės arba vakuuminis ekstraktorius. Šie instrumentai yra skirti tam, kad kuo skubiau būtų ištrauktas vaikutis, o pasitelkiami tada, kai laukti, kol gims pats, nebėra saugu.
Tiek viena, tiek kita pagalbinė priemonė dažniausiai reikalinga tada, kai prasideda vaisiaus hipoksija - virkštelės kraujyje būna per mažai deguonies. Jų prireikia ir tada, jeigu gimdant būna per silpni sąrėmiai ir vaikeliui reikia padėti gimti.
Pagalbos būdą lemia laikas - jeigu vaisių reikia kuo skubiau ištraukti, kur kas greičiau tai padaryti replėmis arba uždėti ant galvytės vakuumo gaubtelį ir jį ištraukti per vieną stangą, nei atlikti cezario pjūvio operaciją.
Pavyzdžiui, jeigu gimdamas vaikutis pradėtų dusti, tačiau jam niekas nepadėtų gimti greičiau, jo būklė būtų blogesnė, negu panaudojus šiuos įrankius. Dažniausiai replės arba vakuuminis ekstraktorius pasitelkiami esant nesklandžiai gimdymo eigai.
Tad tikėtina, kad gimdymo traumos yra patiriamos dar prieš panaudojant pagalbines gimdymo priemones. Kartais mamos baiminasi, kad, naudojant vakuuminį ekstraktorių, ant naujagimio galvytės susiformuoja didesnis gumbas, negu gimdant visiškai be pagalbos. Tačiau tas gumbas išnyksta po kelių dienų.
Kartais po naujagimio galvos kaulo antkauliu susikaupia kraujo - tai vadinama kefalohematoma. Vis dėlto tiek gumbas, tiek kraujosruvų atsiranda ne tik nuo vakuumo, jie būdingi ir natūraliai gimusiems naujagimiams arba tiems, kurie pradeda gimti natūraliai, tačiau dėl kokių nors priežasčių yra atliekamas cezario pjūvis.
Kefalohematoma išnyksta ir retai sukelia kokių nors problemų, išskyrus šiek tiek padidėjusią geltos tikimybę pirmosiomis dienomis po gimimo. Replių paliekamų žymių ant naujagimio veido pasitaiko dažnai, tačiau paprastai jos būna mažos ir išnyksta per 24-48 valandas.
Vien iš baimės, kad bus panaudotas kuris nors šių instrumentų, neverta atsisakyti nuskausminamųjų priemonių. Nereikia nusiteikti, kad po epidurinės nejautros būtinai prireiks šių įrankių. Vis dėlto tenka pripažinti, kad moteris, gimdanti be skausmo, nejaučia sąrėmių arba jaučia juos nepakankamai ir nepastumia vaisiaus taip stipriai, kaip reikėtų, tad išties šiek tiek dažniau jai prireikia pagalbos.
Neįmanoma išmokti gimdyti negimdžius arba repetuojant išmokti stumti vaisių. Visos gimdyvės išmoksta tai daryti tada, kada ateina metas ir naujagimis pradeda belstis į šį pasaulį. Pirmakartėms gimdyvėms būna sunkiau, tačiau jeigu iškart nepavyksta, antrą kartą paprašytos stumti paprastai jau sugeba tai padaryti ir vaikutis gimsta. Tai nėra sunku, tiesiog reikia klausyti, ką sako gimdyme dalyvaujantis ligoninės personalas.
Tai skirtingi įrankiai, jų naudojimo būdas skiriasi: replės labiau žalingos mamai, dažnesni III-IV laipsnio plyšimai, o naudojant vakuuminį ekstraktorių, didesnė tikimybė kefalohematomoms ir kraujosruvoms atsirasti. Kurią priemonę rinksis gydytojas, lemia daugybė veiksnių. Lietuvoje dažniau naudojamas vakuuminis ekstraktorius, jo prireikia apie 3 proc. gimdymų, o replės Lietuvoje naudojamos tik 0,1-0,5 proc. atvejų.
Patyrusio gydytojo rankose akušerinės replės - saugus instrumentas, nes gimstančio mažylio galvytę apgaubia lygiai taip, kaip gydytojo rankos, jos nesuspaudžia galvytės taip, kad naujagimiui kiltų pavojus. Replės yra plonesnės už žmogaus rankas, todėl kai gydytojas negali paimti vaiko galvytės ir padėti jam gimti, jos tampa išeitimi. Akušerinės replės yra labai senas instrumentas, atsiradęs kartu su pačiu akušerijos mokslu. Ilgainiui jos keitėsi ir tobulėjo, tačiau veikimo principas išliko tas pats. Vis dėlto jos yra kietos ir jeigu per žemai suimama galvytė, kyla grėsmė pažeisti kakliuką, galvytę, nervus.
Vakuuminis ekstraktorius yra naujesnis medicinos instrumentas, kuris galbūt yra šiek tiek saugesnis vien dėl to, kad gaubtelis yra minkštas ir mažiau traumuoja mažylio galvytę, mamos gimdymo takus. Kartais mamos įsivaizduoja, kad tai didžiulis siurblys, kuris su didžiule jėga išsiurbia vaikelį. Tai netiesa, vakuumo slėgis yra kontroliuojamas ir procedūra atliekama labai švelniai.
Naudojant reples, yra didesnė tikimybė, kad sėkmingai pagimdysite naujagimį, tačiau, naudojant vakuuminį ekstraktorių, rečiau plyšta tarpvietė. Atsižvelgęs į jūsų situaciją, gydytojas parinks tinkamiausią instrumentinio gimdymo būdą, labiausiai tinkantį jums ir naujagimiui.
Niekada iš anksto neįmanoma numatyti, koks bus gimdymas - sklandus ar ne. Jokie šiuolaikinės medicinos prietaisai negali parodyti, ar vaisius sugebės tinkamai slinkti mamos gimdymo takais ir per kiek laiko gims. Prieš daugelį metų, kai atsirado rentgeno aparatas, Vokietijoje buvo bandoma pamatuoti mamos klubus, vaisiaus galvytę ir atrinkti tas gimdyves, kurios galėtų gimdyti pačios, o kurias reikėtų operuoti. Tačiau paaiškėjo, kad pagal gautus duomenis visi kūdikiai buvo per dideli, kad galėtų gimti natūraliai, o visi gimė.
Nuspręsti, kaip vyks gimdymas, neįmanoma, nes mažylio gimimas - tai ne rutulio riedėjimas vamzdžiu ir niekada neįmanoma nuspėti, kaip jo galvytė pasikreips, kiek pasilenks, kaip gimdyvė stanginsis ir kokie bus sąrėmiai. Todėl tik per gimdymą pamatome, kad vaisius per didelis gimti arba mamos klubai per siauri, jog pati pagimdytų. Kartais moteris atrodo sukurta gimdyti, tačiau vaikas neslenka gimdymo takais žemyn ir prireikia operacijos. O kita, lieknutė, mažutė, pagimdo labai lengvai per keturis kilogramus sveriantį vaikutį.
Šiais laikais kaip tik kur kas rečiau naudojamos akušerinės replės arba vakuuminis ekstraktorius, mat yra labai gerų priemonių per gimdymą stebėti vaisiaus būklę. Na, o tais laikais, kai vienintelis jo būklės įvertinimo būdas buvo stetoskopas - medinis vamzdelis, kuriuo per mamos pilvą kartkartėmis buvo klausomasi, kaip plaka mažytė širdelė, akušerinės replės buvo naudojamos itin dažnai. Kai neįmanoma tiksliai išgirsti, kaip plaka vaisiaus širdis, galima pagalvoti, kad jam blogai ir reikia jį kuo skubiau traukti. Tačiau šiais laikais aparatai suteikia labai išsamią informaciją apie vaisių.
Sakoma, kad gimdymas - fiziologinis procesas, į kurį kištis praktiškai nereikia. Vis dėlto nors žmogus ir yra gamtos dalis, jam gimti kur kas sunkiau negu kitiems žinduoliams. Paprasčiausia buvo gimdyti tais laikais, kai žmonija dar vaikščiojo keturiomis ir į žemę rėmėsi visomis galūnėmis. Vėliau, kai žmonės atsistojo ir ėmė vaikščioti dviem kojomis, keitėsi kūno anatomija - dubuo, kaulų sistema, o gimdymas tapo komplikuotas. Ilgai dėl gimdymo traumų mirę naujagimiai būdavo tiesiog nurašomi į nuostolius, o vėliau, kai žmogus tapo vertybe, atsirado pagalbinių priemonių, kurios bent dalį mažylių išsaugo.
Asmeninė Patirtis: Natalijos Istorija
„Labai myliu Lietuvą ir galvojau, kad būtų be galo gražu ir džiaugsminga, jei vaikelis gimtų tokią prasmingą mūsų šaliai dieną“, - atvirą pokalbį pradeda Natalija. Vilnietės Natalijos kūdikis buvo ištrauktas vakuumu.
Vilnietė prisimena, kad, likus kelioms dienoms iki gimdymo, ji pradėjo jausti stiprų maudimą, kuris tik stiprėjo ir dažnėjo. Galiausiai moteris nebegalėjo miegoti, nes, vos užsnūdus, užplūsdavo skausmas. „Tai buvo pirmas nėštumas ir toks patyrimas, todėl buvo sunku suprasti, ar tai tikrai yra sąrėmiai, ar ne, bet aš jaučiau skausmą. Prasidėjo toks neramumas, kad jau greičiausiai prasidės gimdymas, todėl ryte pažadinau vyrą ir važiavome į ligoninę.“
Tačiau kai gydytoja patikrino Natalijos gimdos kaklelio atsivėrimą, jis buvo vos pusantro centimetro. „Aš gulėjau, vaikščiojau ir galiausiai man visai praėjo, nebejutau jokių spazmų. Kai atėjo manęs patikrinti, net juokėsi, kad aš visai ne gimdyvė, mat kaklelis dar stovėjo vietoje, sąrėmių nebuvo“, - pasakoja vilnietė.
Vis dėlto po maždaug valandos skausmas sugrįžo, tiesa, šį kartą jis buvo nepalyginamai stipresnis. Vakare Natalija vėl pradėjo jausti nestiprius sąrėmius, o gimdos kaklelis buvo atsivėręs 5 centimetrais. „Aš galvojau, kad tikrai šiandien nepagimdysiu, man suleido dar nuskausminamųjų ir aš toliau gulėjau.
Staiga ją pradėjo krėsti šaltis, sukilo temperatūra, o netrukus vaisiaus širdies ritmą fiksuojantis aparatas parodė gąsdinančius skaičius, mat ritmas tapo gerokai per greitas. Tai pastebėjęs jos vyras pakvietė personalą, kuris pradėjo aiškintis, kas ir kodėl čia vyksta. „Aš nieko nejaučiau, jokių sąrėmių, nes turėjau nejautrą. Nesitikėjau, kad bus taip greitai palyginus su visa diena... Bandžiau stumti, bet man nesigavo, nes nežinojau, kada tai daryti, nieko nejaučiau.“
Tada buvo nuspręsta pasiimti vakuumą ir juo ištraukti vaisių. „Per aparatą girdėjau sulėtėjusius jo širdelės dūžius, tonai nukrito iki 60. Tas garsas labai neramino, stengiausi kaip galėjau ir man taip sunkiai sekėsi... Laikas tikrai slinko labai lėtai.“ Natalija prisimena, kad buvo skaičiusi apie tai, kad gimdymas vakuumu yra labai skausmingas, tačiau ji skausmo dėl suleistų nuskausminamųjų nejautė. „Vargais negalais pavyko pagimdyti, viskas truko apie 14 minučių. Bet kai vaikas atėjo į pasaulį, aš jo nemačiau ir negirdėjau, jį išnešė ir viskas, nes reikėjo gaivinti. Tas ir buvo baisiausia, nes nežinojau, kas yra. Pirma mintis buvo, kad gal mirė... Buvo daug nerimo ir nežinomybės.“
Laimei, mažylį medikai netrukus atgaivino ir paguldė į intensyvios terapijos skyrių. Kadangi po sudėtingo gimdymo Natalijai neleido vaikščioti, ji savo sūnų pirmą kartą akies krašteliu išvydo praėjus maždaug 9-nioms valandoms. „Tas momentas buvo labai liūdnas, nes tu eini ir žinai, kad negali niekuo padėti. Jis guli toks mažytis, susuktas į pleduką ir viskas. Tiesa, ji taip pat sužinojo, kad naujagimiui rado infekciją, o tai privertė dar labiau nerimauti: „Man pasakė, kad vaiko būklė gera, bet yra infekcija, todėl reikės jį stebėti, leisti vaistukus. Medikai ramino, sakė, kad vaikui viskas gerai, bet vis tiek galvoji, kad galbūt jie ne viską iki galo sako arba gal aš tik ateityje pamatysiu, kad gimdymas jam pakenkė. Tikrai buvo daug nežinomybės.“
Natalija tuo metu bendravo ir su Vilniaus gimdymo namuose buvusia psichologe, kuri ją šiek tiek nuramino. „Ji man pakėlė ūpą tada, kai pasakė, kokiais balais jis buvo įvertintas, kai gimė, nes aš to nežinojau arba tiesiog negirdėjau. Kai gimė, buvo 3-4 balai, o kai atgaivino, pakilo iki 8.
Trumpi pasimatymai, kai Natalija galėjo pabūti prie naujagimio lovelės, tęsėsi kelias dienas. Trečiąją buvimo ligoninėje dieną tarp mamos ir sūnaus įvyko pirmasis artimas kontaktas, kurį ji prisimena itin jautriai. „Su vyru atėjome į intensyvios terapijos skyrių, man sakė patogiai atsisėsti į kėdę. Tada iškėlė jį su visais kateteriais, atsargiai padėjo... Labai gerai atsimenu tą jausmą, kai jis jau buvo man ant rankų ir pradėjo žįsti. Nors tas pirmas fizinis kontaktas ir buvo trumpas, bet aplankė begalinis džiaugsmas“, - ypatingą akimirką prisimena Natalija.
Ji neslepia, kad ir pati po gimdymo fiziškai jautėsi nekaip, mat jai buvo atliktas tarpvietės įkirpimas: „Man labai skaudėjo tą kirpimo vietą, ženkliai pagerėjo tik po dviejų savaičių. O paties gimdymo skausmo kaip ir nesu pajutusi, nes turėjau labai didelę nejautrą. Nesakau, kad jei dabar gimdyčiau, atsisakyčiau tos nejautros, bet tikrai pamažinčiau, nes žinočiau, kas gali nutikti. Nejautros buvo tiesiog per daug, turbūt todėl gimdymas ir buvo toks sunkus.“
Nors ir turėjo nelengvą gimdymo patirtį, Natalija sako, kad ji traumos ar baimės dar kartą gimdyti tikrai nepaliko. „Kai dar nemačiau savo kūdikio, tą rytą iškart pasakiau vyrui, kad manęs neišgąsdino visas šitas dalykas, aš vaikų dar tikrai norėsiu. Suprantu, kad nėra identiško gimdymo, jis pasitaiko labai retai, todėl tikiuosi, kad kitą kartą bus lengviau“, - viliasi pašnekovė.
Natalija pasakoja, kad po komplikuoto gimdymo jos sūnus turėjo didesnę medikų priežiūrą, jam buvo atliekami tyrimai, stebima, ar viskas gerai su smegenimis. Ji neslepia, kad pirmuosius metus jautė nemažai nerimo ir pati atidžiai jį stebėjo. „Daugiausiai nerimo buvo dėl raidos, nes jis, palyginus su kitais vaikais, gan vėlai pradėjo viską daryti. Mano vaikas grynai šeštą mėnesį tai ir padarė. Jis vėliau pradėjo vaikščioti nei kiti vaikai, dar nekalba. Gal kokie specialistai sakytų susirūpinti, bet aš žinau, kad jis tiesiog lėčiau viską daro. Tikrai viskas yra gerai, nes mes lankėmės pas neurologę, jis buvo atidžiai stebimas, todėl jaučiuosi rami, žinau, kad nieko blogo, jog jis viską daro lėčiau“, - sako moteris ir džiaugiasi, kad šiais metais jau antrą kartą kovo 11-tąją prie namų kels ne tik Lietuvos trispalvę, bet ir švęs savo sūnaus gimtadienį.
Vienavaisis Gimdymas Naudojant Reples Ar Vakuumo Ekstraktorių
Vienavaisis gimdymas naudojant reples ar vakuumo ekstraktorių yra procedūra, susijusi su gimdymo procesu, kuriame dalyvauja moters reprodukcinė sistema, ypač gimda, makštis ir placentos sistema. Šios procedūros metu naudojami specialūs instrumentai, kurie padeda ištraukti naujagimį, kai natūralus gimdymas susiduria su sunkumais.
Pagrindiniai organai, paveikti šios procedūros, yra gimdos kaklelis, kuris turi būti pakankamai išsiplėtęs, kad būtų galima atlikti intervenciją, ir makštis, per kurią naujagimis ištraukiamas.
Vienavaisis gimdymas naudojant reples ar vakuumo ekstraktorių nėra liga, tačiau tai yra medicininė intervencija, kuri gali būti būtina, kai natūralus gimdymas nevyksta sklandžiai. Ši procedūra naudojama, siekiant sumažinti motinos ir vaiko riziką, kai gimdymas užtrunka arba kai yra kitų komplikacijų, tokių kaip vaisiaus širdies ritmo sutrikimai.
Pagrindiniai simptomai, susiję su reikalingumu naudoti reples ar vakuumo ekstraktorių, gali būti stiprus vaisiaus stresas, ilgas gimdymo procesas, motinos nuovargis ir skausmas, bei neefektyvūs stūmimo bandymai.
Diagnostika apima kelis aspektus, įskaitant klinikinę stebėseną, vaisiaus širdies ritmo monitoravimą ir ultragarso tyrimus, siekiant įvertinti vaisiaus poziciją ir būklę.
Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti replių ar vakuumo ekstraktoriaus naudojimą, kai tai būtina. Taip pat svarbu užtikrinti, kad motina gautų tinkamą anesteziją, kad būtų sumažintas skausmas.
Nemedicininiai sprendimai gali apimti psichologinę paramą, kvėpavimo technikas ir kitas gimdymo metu taikomas metodikas, kurios gali padėti sumažinti stresą ir įtampą.
Statistika
Peticiją dėl Kristelerio metodo uždraudimo pasirašė 253 asmenys. Lietuvoje kasmet vyksta iki 30 tūkst. gimdymų. Vakuumo ekstraktoriaus prireikia apie 3 proc. gimdymų, o replės Lietuvoje naudojamos tik 0,1-0,5 proc. atvejų.
| Metodas | Dažnumas Lietuvoje |
|---|---|
| Vakuumo ekstraktorius | Apie 3% gimdymų |
| Replės | 0.1-0.5% gimdymų |
Šaltinis: Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof.
„Labiausiai mums (gydytojams akušeriams ginekologams - DELFI) nepatinka agresyvumas. Būna nelaimingų atsitikimų, klaidų gali pasitaikyti, bet mes visada esame linkę į diskusiją, o ne kaltinimus ir agresyvumą, - sako prof. D. Ramašauskaitė. - Blogai, kai žmonės rengdamiesi gimdymui, ruošiasi tik geriausiam scenarijui. Dažniausiai gimdymai įvyksta visiškai natūraliai ir be jokių komplikacijų, bet gimdyvei turi būti suteikta objektyvi informacija, kokios dažniausiai gali kilti komplikacijos gimdymo metu, kokios priemonės ir gydymo būdai bus taikomi. Nereikia moters gąsdinti, bet reikia suteikti objektyvią informaciją.“
žymės:
Panašus:
- Vaiko gimdymo atostogos: viskas, ką reikia žinoti apie išmokas ir trukmę
- Sodra nėštumo ir gimdymo atostogos: išmokos ir tvarka
- Neįtikėtini Būdai Sustabdyti Plaukų Slinkimą Po Gimdymo – Veikia Išbandyti!
- Vaikų skubios pagalbos skyrius – ką būtina žinoti kiekvienam tėvui?
- Žmonių Globos Kompensacija – Sužinokite Viską Apie Šią Svarbią Parama!