Saugus vaikų vežimas automobilyje yra visų Lietuvos vairuotojų teisinė ir moralinė pareiga. Skubame, lekiame, galvojame apie įvairius darbus, bet ar visame šiame šurmulyje nepamirštame pasirūpinti savo ir vaikų saugumu? Toks retorinis klausimas man kyla stebint kitų vairuotojų elgesį. Iki vaikelio atsiradimo, dirbau vairuotojų mokytoja, o dabar visas su vaikų vežimu susijusias taisykles galiu išbandyti praktiškai. Tai man suteikė naudos kaip savo srities ekspertei ir tuo pačiu praplėtė akiratį stebint kitų tėvų daromas klaidas.
Ar tikrai vaikai automobiliu vežami saugiai? Lietuvoje nėra griežtos tikrinimo ir baudų sistemos vaikų vežimo klausimu. Džiugu, jog dauguma tėvų supranta, jog saugus vaiko vežimas yra dėl pačio vaiko, o ne siekiant išvengti piniginės baudos. Tačiau realybė tokia, kad ne visi veža savo vaikus saugiai. Tai yra saugu iki tol, kol neįvyksta nelaimė. Dažniausi pasiteisinimai - „skubėjome“, „netoli važiuosime“ ir pan. Pasaulinė statistika rodo, jog kas aštuonias minutes autoįvykiuose žūsta vaikas. Dauguma jų - neprisegti arba netaisyklingai prisegti vaikams vežti skirtose sistemose. Skaičiuojama, jog teisingas vaikų kėdučių naudojimas sumažintų nelaimių skaičių net 80%! Šiuos skaičius verta prisiminti kaskart prieš įlaipinant savo vaikus į automobilį. Nemanau, kad tuomet dar būtų galima rasti pasiteisinimų, kodėl vaikas yra netinkamai prisegtas.
Teisiniai Reikalavimai ir Rekomendacijos
Šiame vadove paaiškinamos Kelių eismo taisyklės (KET), pagal kurias vaikai iki 135 cm ūgio turi būti vežami vaikų apsaugos sistemoje (VAS), pavyzdžiui, automobilinėje kėdutėje arba paaukštinimo kėdutėje, atitinkančioje jų ūgį, svorį ir amžių. Išliko tik ūgio kriterijus. Todėl vaikas, nesiekiantis reikalaujamo 135 cm ūgio, turėtų būti sodinamas į automobilinę kėdutę ar prisegimo sistemą, nepriklausomai nuo to, kiek jam metų. Vaiko kėdutė - ne rekomendacija, bet prievolė.
Rūpestingiems tėvams visada svarbus yra vaiko saugumas. Rūpestis vaiku turėtų atsispindėti visuose vaiko gyvenimo momentuose, įskaitant tai, kaip jis vežamas automobilyje. Automobilinė kėdutė yra bet kurios transporto priemonės, kurioje bus vežamas vaikas, privaloma įranga.
Taisyklės aiškiai sako, kad žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai, nesvarbu kokio jie amžiaus, lengvuoju ar krovininiu automobiliu turi būti vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę arba šias grupes:
- 0 grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg;
- 0+ grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 13 kg;
- I grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg;
- II grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg;
- III grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg.
Taigi neužtenka vien fakto, kad automobilyje yra vaikui skirta kėdutė - ji turi būti parinkta pagal vaiko masę, ūgį. Be to reikalaujama, kad kėdutės būtų sertifikuotos, atitiktų JT Europos ekonomikos komisijos patvirtintas taisykles. Už tai atsako vairuotojas, todėl vaiko vežimas vaikiškoje kėdutėje yra ne tik vaiko saugumo užtikrinimo klausimas, bet ir teisinė prievolė.
Ši nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas. Rekomenduojama, kad vaikas specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, būtų vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas).
Išliko tik ūgio kriterijus. Todėl vaikas, nesiekiantis reikalaujamo 135 cm ūgio, turėtų būti sodinamas į automobilinę kėdutę ar prisegimo sistemą, nepriklausomai nuo to, kiek jam metų.
Nuo šių metų gegužės 1 dienos kelių eismo taisyklėse atsirado nauja rekomendacija dėl vaiko vežimo automobiliu. Rekomendacijoje primenama, kad vaikas turi būti vežamas specialioje jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje sėdynėje, be to rekomenduojama, kad vaikas specialioje sėdynėje, atsuktoje prieš automobilio važiavimo kryptį būtų vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas). Minėta rekomendacija atsirado įvertinus naujausio tipo sėdynes, kuriose veiką vežti sėdynėje, atsuktoje prieš automobilio važiavimo kryptį galima gerokai ilgiau (bent iki 15 mėn. amžiaus). Tai pat primenama, kad saugumas bus didesnis, jei atsižvelgsite į specialių sėdynių gamintojų nurodomus reikalavimus ir rekomendacijas.
Dažniausiai Daromos Klaidos
Pačios paprasčiausios techninės klaidos, kurios atsiranda per skubėjimą ar neapdairumą: netaisyklingai prisegtas vaikas automobilinėje kėdutėje - dirželiai per laisvi, susisukę, pati kėdutė pritvirtinta netinkamai (jei tvirtinama saugos diržu). Kai vaikas yra vežamas priekyje - neišjungta saugos pagalvė.
Kitos klaidos gali būti emocinės. Pavyzdžiui, kai vairuojanti mama nori padėti savo mažyliui ir daro du ar tris darbus vienu metu. Sutelkia dėmesį į vaiką ir tuo metu nestebi kelio. Per tas kelias sekundes nuvažiuoti metrai gali būti lemtingi. Visi žinome, kad vairuojant negalima naudotis mobiliuoju telefonu, bet ar kada pagalvojote, jog vairuojant dėmesio ir žvilgsnio sutelkimas į keleivį ir bendravimas su juo gali būti vienodai pavojingas kaip ir žiūrėti į telefoną? Todėl jei vaikas pametė žaislą, apsipylė ar ištiko kita problema - geriau saugiai sustoti kelkraštyje ir atlikus būtinus darbus saugiai keliauti toliau.
Neatsargaus Vaikų Vežimo Pasekmės
Vežant mažylius priekinėje keleivio vietoje veidu į galą, būtina išjungti automobilio saugos pagalvę, nes eismo įvykio atveju, jai suveikus, nuo smūgio vaikas gali patirti sunkių kaklo, veido ir galvos sužalojimų. Kita lemtinga klaida - kai vaikas yra prisegtas suaugusiems skirtu automobiliniu saugos diržu, nors turėtų saugiai sėdėti jam skirtoje kėdutėje. Avarijos atveju vaikas gali išslysti iš jį laikančio saugos diržo. Tai gali pasibaigti itin stipriais sužalojimais ar net mirtimi.
Jei vaikas yra automobilio gale, stipraus smūgio metu, tikėtina, jog jis ,,perskris” per sėdynių atlošus, taip dar papildomai į pakaušį sužalodamas priekyje sėdinti keleivį ar vairuotoją. Ta pati situacija gali nutikti ir vaikui sėdinčiam vaikams skirtoje kėdutėje, kai jos dirželiai tinkamai nesureguliuoti ir palikti laisvi.
Mamų Psichologiniai Aspektai
Nustatyta, kad jei vairuotoją veikia bet kokia labai stipri emocija - vairuoti automobilį nesaugu. Nesvarbu, ar tai pyktis, gilus liūdesys ar didelis džiaugsmas - stiprios emocijos neleidžia susikoncentruoti į eismą. Emocijos, kurias suteikia motinystė, taip pat yra labai stiprios. Pati žinau, jog išlikti ramiai ir vadovautis „šaltu“ protu, kai automobilyje verkia vos kelių savaičių kūdikis - beveik neįmanoma. Išgirdus vaiko verksmą galvoje pradeda suktis įvairios mintys, norisi kuo greičiau pulti prie vaiko ir jį nuraminti. Apie saugų vairavimą tokioje situacijoje net neverta kalbėti. Vairuoti reikėtų tik nusiraminus.
Todėl reikėtų mokytis laiku atpažinti savo emocijas, suprasti jų atsiradimo priežastis ir stengtis imtis racionalių sprendimų. Jei vairavimas jums su kūdikiu kelia stresą, reikėtų padaryti kelių dienų ar kelių savaičių pertrauką ir vėliau pabandyti iš naujo. Galbūt viskas bus daug geriau.
Kur Saugiausia Vežti Vaiką?
Saugiausia vežti vaiką gale, per vidurį esančioje vietoje. Taip vaikas būtų labiausiai apsaugotas šoninio smūgio metu. Tiesa, šioje vietoje pritvirtinti automobilinę kėdutę pavyks ne visų markių automobiliuose. Antra pagal saugumą vieta - gale dešinėje. Neretai kūdikiai vežami priekyje esančioje keleivio vietoje. Nors ši vieta nėra priskiriama prie „saugių“, tačiau manau, jog kelionėje dviese su mažyliu, nepalyginamai saugiau kai jis yra šalia, ranka pasiekiamas. Tačiau tuo nereikėtų piktnaudžiauti. Pirmiausiai reikia visą dėmesį sutelkti į kelią, o prireikus pagalbos vaikui - saugiai sustoti ir tik tuomet imtis veiksmų.
Vaiką visada rekomenduojama vežti ant galinės sėdynės, nors vežti jį ant priekinės sėdynės taip pat yra teisėta, tačiau tokio vežimo saugumas yra ginčytinas. Pagrindinė to priežastis yra oro pagalvė -nepriklausomai nuo to, kuria kryptimi vaikas sėdi, oro pagalvės suveikimas gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai.
Todėl jei vaikas vežamas ant priekinės sėdynės pritvirtintoje kėdutėje, labai svarbu, kad automobilio oro pagalvė būtų išjungta, nes susidūrimo metu ji gali sukelti itin rimtus ir negrįžtamus galvos, stuburo ir vidaus organų sužalojimus, o kraštutiniais atvejais - net kūdikio mirtį. Eismo saugumo ekspertai vieningai sutaria, kad kūdikį daug saugiau vežti ant galinės sėdynės.
Ilgą laiką buvo teigiama, kad saugiausia vieta yra už vairuotojo, nes vairuotojas susidūrimo atveju nevalingai gelbsti savo gyvybę, tad iškilus pavojui kelyje, automatiškai pasuks transporto priemonę taip, kad patirtų kuo mažiau sužalojimų. Tačiau tyrimai rodo, kad tai klaidingas įsitikinimas: statistiniai duomenys rodo, kad šoniniai smūgiai dažniau tenka kairei, o ne dešinei automobilio pusei. Remiantis šiuo įsitikinimu, geriausia vieta saugumo požiūriu yra vaiko kėdutę įrengti galinės sėdynės viduryje. Ši vieta yra toliau nuo aktyvių šoninio smūgio oro pagalvių, tad vaikas bus apsaugotas ir nuo jų smūgių. Tai įmanoma, jei automobilyje įrengti trijų taškų saugos diržai arba ISOFIX tvirtinimo įtaisai.
Pakankamai saugus sprendimas vaikui, be to kartu ir patogus tėvams - tvirtinti kėdutę už keleivio sėdynės - lengviau pasieksite vaiką bei turėsite gerą kontaktą su juo, kai transporto priemonė stovi. Labai svarbu, kad kėdutė lygiai priglustų prie galinės automobilio sėdynės. Tarp automobilio sėdynės ir kėdutės neturi būti jokio tarpo, nes vaiko kėdutė nebus pakankamai stabili. Rekomenduojamas pritvirtintos kėdutės laisvumas - ne daugiau kaip 2 cm. Tarp vaiko kūno (ne drabužių) ir kėdutės saugos diržo rekomenduojamas tik 1,5-3 cm tarpas. Kūdikių kėdutės - lopšiai visuomet privalo būti tvirtinami prieš važiavimo kryptį. Priekinę keleivio sėdynę rekomenduojama naudoti tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai ant galinių sėdynių jau sėdi kiti vaikai.
Vaiką Vežti Veidu Į Priekį ar Į Galą?
Nors taisyklėse nenurodyta, tačiau saugumo ekspertai sako, jog vaiko vežimas priešinga judėjimui kryptimi turėtų vykti kuo ilgiau. Taip yra dėl naujagimių galvos masės. Ji sudaro net 33 proc. viso kūno svorio. Priekinio smūgio arba staigaus stabdymo metu, keleiviai stipria jėga palinksta į priekį. Mažųjų keleivių, kurie vežami veidu į galą, galvytė tuo metu atsiremia į automobilinės kėdutės atlošą ir sugeria didžiausią smūgį, taip apsaugant vaiką nuo galimų kaklo ir galvos sužalojimų. Vaikui augant, kūno ir galvos masės santykis kinta ir tikimybė patirti kaklo ar galvos sužalojimus eismo įvykio metu, kai veidas nukreiptas į priekį, mažėja.
Ekspertai visada rekomenduoja kūdikius vežti nugara į priekį. Tokia padėtis sumažina galvos, kaklo ir stuburo traumų riziką, nes perkrovos, pavyzdžiui staigiai stabdant, kitaip veikia vaiko kūną nei važiuojant į priekį.
Šis rekomendacija jau įrašyta ir Kelių eismo taisyklėse: „vaikas specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, turi būti vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas)“.
Svarbiausios Kėdučių Savybės
Renkantis vaikui automobilinę kėdutę, reikia žinoti kokios jos savybės yra svarbiausios. Pagrindinė automobilinės vaiko kėdutės užduotis - apsaugoti mažąjį keleivį susidūrimo atveju. Kėdutės saugumo lygį rodo įvairios papildomos saugos sistemos (pavyzdžiui, šoninės apsaugos sistema ir pan.) bei nepriklausomų institucijų ( kaip Vokietijos ADAC ir Švedijos „Test Plus“) atlikti testai.
ADAC testuoja nemažą dalį Europoje parduodamų automobilinių kėdučių, tada pagal rezultatus galima įvertinti skirtingų gamintojų kėdučių saugumą. Taip pat verta rinktis kėdutes atitinkančias 2013 m. įvestą „i-Size“ standartą, nes tokių kėdučių saugumo lygis yra žymiai aukštesnis nei tų, kurios atitinka senesnį, bet vis dar galiojantį, ECER44/04 standartą.
Antroji svarbi savybė - patogumas. Patogumui įtakos turi kėdutės forma, apmušalų medžiaga, galimybė reguliuoti atlošą, galvos atramą, saugos diržus, kojų atramos aukštį. Labai svarbu, kad vaiko tėvams būtų patogu naudotis automobiline kėdute. Kai kurie modeliai yra nepatogūs, juos tikrai sunkoka naudoti kasdien. Todėl verta rinktis tas automobilines kėdutes, su kuriomis įvairiausius veiksmus galima būtų atlikti greitai, viena ranka, kurių aptarnavimas jūsų nevargintų. Pavyzdžiui, daug patogiau ir saugiau kai kėdutė tvirtinama ISOFIX sistema, o ne automobilio saugos diržais.
Svarbi savybė ir kėdutės universalumas, t. y. galimybė transformuoti kėdutę, pagal greitai augančio vaiko besikeičiantį kūną. Tai įmanoma jei kėdutė turi reguliuojamus komponentus, kad augant vaikui kėdutę galima pritaikyti prie jo kūno pokyčių, kad nereiktų nuolat pirkti naujos.
Saugos Diržų Istorija
Ar kada nors susimąstėte, kaip tinkamai vežti vaikus automobilyje, kad būtų užtikrintas jų saugumas ir laikomasi Kelių Eismo Taisyklių? Pirmą kartą saugos diržai panaudoti 1902 m. per automobilių lenktynes Niujorke. Inžinierius Volteris Berkeris, vairavęs elektromobilį, pavadintą „Torpeda“, nusprendė dėl atsargumo prisirišti prie sėdynės diržais. Pirmasis automobilio saugos diržas buvo patentuotas 1907 metais prancūzo Giustavo Libau. Tačiau iki 6-ojo dešimtmečio pradžios saugos diržai dažniausiai buvo naudojami tik aviacijoje.
JAV saugos diržus priėmė be entuziazmo, naujovei priešinosi ir net šaipėsi. Kalbos ir patyčios nurimo, kai 1967 m. „Volvo“ paskelbė Švedijoje per metus įvykusių 28 tūkstančių avarijų ataskaitą, jog jie 50-60 proc. sumažino traumų galimybę. Prabėgus metams JAV buvo paskelbta, kad saugos diržai privalo būti kiekviename automobilyje, o dar po ketverių metų priimtas įstatymas, kad saugos diržai važiuojant turi būti užsegti.
Ką Daryti Jei Automobilinės Kėdutės Nėra, O Vaiką Vežti Reikia?
Situacijų gali būti daug ir įvairių, tik reikia nepamiršti, jog situacijas kuriame ir modeliuojame mes patys. Niekada nebūna taip, kad „nebūtų alternatyvų“, gal kartais tik mes jų nenorime matyti. Nepasiduokite emocijoms, o racionaliai įvertinkite situaciją. Jei sugedo automobilis ir jūsų atvažiavo paimti kita transporto priemonė - tiesiog perneškite vaiko kėdutę. Jei svetimame mieste pasiklydote su šeima, galbūt vienas iš jūsų pabus su vaikais, o kitas tuo tarpu nuvyks iki reikiamos vietos ir grįš su savo automobiliu visų paimti? Jau senai įrodyta, jog avarijos atveju mamos glėbys - nėra pati saugiausia vieta. Siaubinga statistika rodo, jog įvykus eismo įvykiui, kai vaikas yra neprisegtas kėdutėje, net trečdalis visų keleivių tampa neįgaliais visam gyvenimui, o šeštadalis žūsta. Net ir lietuvių liaudies išmintis sako - tikėkis geriausio, bet ruoškis blogiausiam. Šis patarimas labai tinka ir važiuojant automobiliu.
Valgymas Važiavimo Metu
Dėl užkandžių važiavimo metu - nėra vienareikšmio atsakymo. Vieni nusistato jog tai griežtai draudžiama, o kiti - jog leidžiama. Tačiau manau, jog tai yra individualu. Jei nusprendėte vaikui duoti užkandžių ar gerti, būkite budrūs, stebėkite valgymo procesą ir būkite pasirengę reaguoti į situaciją, jei to prireiktų. Bet kuriuo atveju manau, jog svarbiausia, kad vaiko maitinimu ir priežiūra užsiimtų ne vairuotojas, o gale prie vaiko sėdintis keleivis.
Kai kurios mamos įsigudrina važiavimo metu žindyti. Tokia situacija yra daug pavojingesnė lyginant su užkandžių valgymu. Nes žindymas reiškia, jog tai darantis asmuo sąmoningai išima vaiką iš kėdutės (arba atsisega savo saugos diržą), taip rizikuodamas savo, vaiko ir kitų ekipažo narių sveikata ir gyvybe. Suprantu, jog kiekvienas keleivis ar vairuotojas prieš įlipdamas į automobilį yra įsitikinęs, kad jam nieko blogo nenutiks, kad saugiai pasieks kelionės tikslą. Priešingu atveju juk į automobilį neliptų. Tačiau statistika rodo kitką - ne visi pasiekia kelionės tikslą sveiki ir gyvi. Reikėtų elgtis atsakingai ir brandžiai - naudoti automobilyje įrengtas saugumo sistemas visos kelionės metu, jei reikia pažindyti mažylį - sustoti artimiausioje saugioje vietoje ir tą padaryti.
Nauja Taisyklė
Saugos diržą automobilyje turi segėti visi, nes kitaip vaikai neįgis gerų įpročių - niekada nepamirškite, kad tėvai yra geriausias pavyzdys savo vaikams, tad visada užsisekite saugos diržą, visada sodinkite vaiką į jam skirtą kėdutę. Jei vaikai nuo mažens mokosi saugaus eismo taisyklių, jos natūraliai tampa įpročiu.
Gerai Vairuoju, Netoli Važiuoju
Nors taisyklių reikalavimai ir rekomendacijos labai aiškios ir nedviprasmiškos, tačiau ne visada tėvai laikosi šių reikalavimų. Dažniausi pasiteisinimai: „aš vairuoju saugiai, esu geras vairuotojas“, „važiuoju trumpą atstumą, tad nieko mums nenutiks“.
Pastarasis pasiteisinimas ypač dažnas ir tuo paprastai piktnaudžiaujama važiuojant nuo namų iki parduotuvės, nuo namų iki darželio ir pan. Kartais vaikas trumpų kelionių metu ne tik nesodinamas į kėdutę, bet jam leidžiama stovėti priekyje, šalia vairuotojo esančioje keleivio vietoje, rankomis įsikibus į automobilio panelę.
Bet prisiminkime, kad automobiliui važiuojant 50 km/h greičiu ir jam atsitrenkus į kliūtį, visi jo viduje nepritvirtinti objektai kurį laiką dar juda tuo pačiu greičiu, kol patys neatsitrenkia į kliūtį (priekinį stiklą, automobilio priekinę panelę, priekines sėdynes). Ar tikrai norite, kad vienas iš tų skriejančių objektų būtų jūsų vaikas? Ar tikrai norite, kad vienas iš tų skriejančių objektų būtų jūsų vaikas?
Na, o pasiteisinimą „aš vairuoju saugiai, esu geras vairuotojas“, atremti galima labai paprastai: „ mes net neabejojame, kad esate geras vairuotojas, tačiau kelyje jūs beveik nebūnate vienas, kartu su jumis eisme dalyvauja kiti automobiliai ir vairuotojai. Ar galite garantuoti, kad kiti vairuoja saugiai, kad kas nors neužsižiopsos ir neatsitrenks į jus? Ant priekinės ar galinės sėdynės?
Panašus:
- Tolstojaus Vaikai ir Tėvai: Kaip Didžiojo Rašytojo Santykiai Formuoja Šiuolaikinio Žmogaus Gyvenimą
- Atnaujinkite Darbo Įgūdžius Po Motinystės Atostogų: Efektyvūs Patarimai ir Strategijos
- Ar Birža Išmoka Pinigus Vaikų Išlaikymui? Viskas Apie Alimentų Išieškojimą ir Paramos Galimybes Lietuvoje
- Skystas paracetamolis vaikams: dozavimas, naudojimas ir atsargumo priemonės
- Atraskite Tobulą Vaikišką Dvivietę Lovytę: Patarimai, Kaip Išsirinkti ir Tinkamai Prižiūrėti