Ūmus pilvo skausmas - viena dažniausių problemų, dėl kurios vaikai tiriami ir gydomi pirminės sveikatos priežiūros įstaigose ar vaikų skubiosios pagalbos skyriuose. Dažniausios vaikų ūmaus pilvo skausmo priežastys praeina savaime ir gyvybei grėsmės nekelia. Gydytojui svarbu identifikuoti tą mažą dalį pacientų, kuriems pilvo skausmą sukėlusi priežastis yra sudėtinga ar net pavojinga gyvybei, kada laiku būtų parinkta gydymo taktika. Nustatyti tikslią diagnozę gali būti iššūkis, nes patologijų, sukeliančių ūmų pilvo skausmą vaikams, yra labai daug. Sunkumų kyla dar ir dėl mažojo paciento kalbos barjero ar tėvų / globėjų nenoro bendradarbiauti bei klaidingos jų simptomų interpretacijos.
Šiame straipsnyje aprašomos tiek gyvybei pavojingos, tiek nepavojingos ūmaus pilvo skausmo priežastys, aptariamos kitos galimos skausmo priežastys. Pilvo skausmas gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Viso pilvo suskirstymas į kvadrantus ar devynias sritis gali preliminariai padėti nustatyti skausmo ar negalavimų priežastis. Paciento supratimas kurią pilvo sritį jam skauda ne tik padeda pažinti savo organizmą, bet ir gali tapti itin naudingas nuotolinės gastroenterologo konsultacijos metu.
Gyvybei Pavojingos Pilvo Skausmo Priežastys
Trauma
Jei paciento anamnezėje yra trauma, būtinas kruopštus įvertinimas dėl galimų intraabdominalinių pažeidimų. Dažniausi traumos mechanizmai, kai galimas reikšmingas pilvo organų pažeidimas (parenchiminio organo plyšimas ar ertminio organo perforacija) - motorinių transporto priemonių susidūrimas, pėsčiojo partrenkimas, įvairūs griuvimai, sporto traumos, smurtas prieš vaiką. Esant pilvo organų pažeidimui dėl traumos, klinikinio tyrimo metu stebimos hematomos (pvz., automobilio saugos diržo srityje), pilvo išsipūtimas, jautrumas palpuojant, pilvaplėvės dirginimo požymiai, o auskultuojant gali būti girdimi susilpnėję arba išnykę peristaltikos garsai.
Apendicitas
Ūminis apendicitas yra dažniausia chirurginio gydymo reikalaujanti vaikų liga. Tyrimų duomenimis, ji diagnozuojamas 1-8 proc. vaikų, kuriems atlikti skubūs tyrimai dėl ūmaus pilvo skausmo. Trys pagrindiniai klinikiniai požymiai, leidžiantys įtarti apendicito diagnozę, yra nepraeinantis ir progresuojantis skausmas apatinio dešiniojo pilvo kvadranto srityje, skausmo lokalizacijos kitimas iš periumbilikalinės zonos į dešinįjį apatinį kvadrantą (Kocherio simptomas) ir pilvo raumenų įsitempimas. Būtina prisiminti, kad skausmo lokalizaciją lemia kirmėlinės ataugos topografija. Retrocekinės ir dubeninės apendikso padėties atveju skausmas dažniau pasireiškia iškart dešiniojo apatinio kvadranto srityje, dažnas šono skausmas, skausmo iradiacija į lytinius organus (berniukams). Taip pat būdingas vėmimas, pykinimas, apetito stoka. Apendicitu sergantis pacientas paprastai vengia judėti, guli lovoje sulenkęs kelius. Ligos pradžioje gali pasireikšti subfebrilus karščiavimas, o vystantis komplikacijoms temperatūra pakyla daugiau nei 38,5 °. Atlikus kraujo tyrimą, dažnai nustatoma leukocitozė, neutrofilija, C reaktyviojo baltymo koncentracijos padidėjimas, tačiau įsidėmėtina, kad kraujo tyrimas be pakitimų apendicito diagnozės nepaneigia. Tyrimų duomenimis, minėti kraujo tyrimų pakitimai yra susiję su didesne komplikacijų rizika. Auksiniu diagnostikos standartu išlieka ultragarsinis pilvo tyrimas. Tiriant ultragarsu, didesnė nei 0,6-0,7 cm diametro kirmėlinė atauga laikoma pakitusia. Pažymėtina, kad ūminis apendicitas nedažnai nustatomas ikimokyklinio amžiaus vaikams (2-9 proc. visų vaikų apendicito atvejų). Be to, vaikams iki 3 metų dėl bendrųjų ligos simptomų ir specifinių požymių stokos ši patologija gali būti diagnozuota per vėlai, todėl įtarus apendicitą šios amžiaus grupės pacientus rekomenduojama stebėti stacionare.
Žarnų Invaginacija
Žarnų invaginacija - proksimalinio žarnos segmento įsimovimas į distaliau esančią jos dalį. Tai dažniausia vaikų įgytojo žarnų nepraeinamumo priežastis. Dažniausiai ši patologija pasireiškia vaikams nuo 2 mėnesių iki 2 metų. Tyrimų duomenimis, dauguma invaginacijų yra idiopatinės. Tik maždaug 25 proc. atvejų galima identifikuoti invaginaciją išprovokavusį veiksnį - tai gali būti Mekelio divertikulas, žarnos polipai, limfinio audinio hiperplazija, Berkito limfoma, kt. Invaginacijos sukeltas skausmas yra stiprus, pasireiškia staiga, kartojasi epizodais, todėl vaikas nenuraminamai verkia, kojas lenkia ir laiko pritrauktas prie pilvo. Tarp skausmo epizodų būna ramybės periodų, kai vaikas elgiasi įprastai. Taip pat būdingas vėmimas: pradžioje - skrandžio turiniu, vėliau - su tulžimi. Tačiau vadinamoji klasikinė invaginacijos simptomų triada - kolikos tipo skausmas, tuštinimasis su krauju (konsistencija ir spalva literatūroje apibūdinami kaip panašūs į raudonųjų serbentų želė) ir apčiuopiamas darinys pilve, įvairių tyrimų duomenimis, nustatoma mažiau nei 15-50 proc. sergančių vaikų. Kūdikiams pirmieji invaginacijos požymiai gali būti ir apatija ar elgesio pokyčiai. Negydant invaginacija sukelia žarnos išemiją, vėliau - žarnos nekrozę, perforaciją ir peritonitą. Pagrindinis invaginacijos diagnostikos metodas yra ultragarsinis pilvo tyrimas. Invaginatui būdingas vadinamasis taikinio požymis.
Malrotacija su Vidurinės Pirmykštės Žarnos Apsisukimu
Malrotacija - tai įgimtasis netaisyklingas žarnos dalių išsidėstymas. Vidurinės pirmykštės žarnos apsisukimas yra pagrindinė malrotacijos komplikacija. Dėl vidurinės pirmykštės žarnos apsisukimo naujagimiams pasireiškia vėmimas (dažniau su tulžies priemaiša), matomi abdominalinio diskomforto ženklai. Daugiau nei pusei pacientų malrotacija pasireiškia kaip gyvybei pavojinga būklė per pirmąjį gyvenimo mėnesį. Diagnozę patvirtina ultragarsinis pilvo tyrimas (klasikinis radinys vadinamasis - sūkurio (angl. whirlpool) požymis).
Įstrigusi Kirkšnies ar Bambos Išvarža
Kūdikiai, sergantys įstrigusia kirkšnies išvarža, yra irzlūs, verkia. Priklausomai nuo įstrigimo trukmės ir nuo to, ar yra išsivysčiusi žarnų obstrukcija, vystosi vėmimas ir pilvo išsipūtimas. Fizinio ištyrimo metu kirkšnies srityje apčiuopiamas kietos konsistencijos darinys, kuris gali plisti į kapšelį ar didžiąsias lytines lūpas. Darinys jautrus palpuojant, odoje matoma edema ir eritema. Laiku neatkūrus įstrigimo, galima įstrigusių organų nekrozė. Bambos išvaržos dažnos ankstyvoje kūdikystėje, bet įstrigimas retas. Įstrigus žarnų kilpoms, vystosi žarnų obstrukcijos simptomai.
Sąaugų Sukeltas Žarnų Nepraeinamumas
Jeigu vaiko, kuriam pasireiškė pilvo skausmas ar vėmimas, anamnezėje yra pilvo operacija, reikėtų įtarti sąaugų sukeltą plonųjų žarnų obstrukciją. Retrospektyviųjų tyrimų duomenimis, maždaug 1-6 proc. vaikų, kuriems buvo atlikta pilvo operacija, per 5 metus po operacijos susidaro sąaugos. Didesnė rizika sąaugų sukeltam žarnų nepraeinamumui išsivystyti yra pirmaisiais metais po operacijos, jeigu buvo atlikta laparotomija, pakartotinės procedūros, buvęs peritonitas ir operacija klubinės žarnos srityje.
Nekrotizuojantis Enterokolitas (NEK)
Naujagimiams, sergantiems NEK, būdingas vėmimas (dažniausiai su tulžimi), išpūstas pilvas, skausmingumas palpuojant, pilvo sienos eritema, kraujas išmatose. Taip pat gali pasireikšti sisteminiai požymiai, tokie kaip apnėja, kvėpavimo nepakankamumas, letargija, nenoras valgyti ir neaugantis svoris, temperatūros nestabilumas, o sunkiausiais atvejais - hipotenzija dėl sepsinio šoko. Dažniausiai ši patologija būdinga neišnešiotiems (jie sudaro 90 proc. sergančių NEK), tačiau retais atvejais gali išsivystyti ir išnešiotiems naujagimiams. Svarbiausias diagnostinis NEK tyrimas yra pilvo rentgenograma.
Skrandžio ir Dvylikapirštės Žarnos Opaligė
Opaligė vaikams diagnozuojama rečiau nei suaugusiesiems, tačiau gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų - stiprus kraujavimą, perforaciją ir peritonitą. Klinikiniai opaligės požymiai priklauso nuo vaiko amžiaus. Vėmimas, kraujavimas iš virškinimo trakto, perforacija dažniau pasireiškia mažiems vaikams, o vyresniems ir paaugliams klinikiniai požymiai panašūs į suaugusiųjų - dažniausiai tai yra epigastriumo srities skausmas praėjus keletui valandų po valgio. Vaikams iki 10 metų opaligė siejama su medikamentų (gliukokortikoidų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo) vartojimu ar somatinį stresą organizmui sukeliančiais įvykiais (pvz., operacija). Vyresniems nei 10 metų vaikams diagnozuojamos opos paprastai būna lėtinės, susijusios su H. pylori infekcija, o dažnesnė jų lokalizacija - dvylikapirštė žarna.
Ektopinis Nėštumas
Ši diagnozė turi būti apsvarstyta visoms mergaitėms, kurioms jau yra menstruacijos ir kurios skundžiasi pilvo skausmu, nes ektopinis nėštumas gali sukelti gyvybei pavojingą kraujavimą. Klasikiniai ektopinio nėštumo simptomai yra pilvo skausmas, amenorėja ir kraujavimas iš makšties. Nors prieš prasidedant kraujavimui būdingas amenorėjos laikotarpis, kai kurios pacientės gali klaidingai interpretuoti ektopinio nėštumo sukeltą kraujavimą kaip vėluojančių ar nereguliarių menstruacijų kraujavimą, ir nesikreipti pagalbos, kol neatsiranda kitų ektopinio nėštumo požymių.
Svetimkūnio Prarijimas
Maži vaikai dažniausiai praryja mažus lygaus paviršiaus nemaistinės kilmės objektus, kurie paprastai pasišalina natūraliai, jeigu neužstringa stemplės anatominių susiaurėjimų vietose. Žinant ar tariant, kad vaikas prarijo pavojingą objektą, galintį sukelti virškinimo trakto obstrukciją ar perforaciją, būtina kuo skubiau atlikti tyrimus ir gydyti. Tokiais pavojingais objektais laikomi aštrūs svetimkūniai (gali sukelti žarnos perforaciją), didesni nei 6 cm ilgio ar 2 cm skersmens objektai (gali sukelti obstrukciją), maitinimo elementai (apvalūs - sukelia cheminius nudegimus, pailgi - gali sukelti obstrukciją) bei magnetai (jeigu praryta daugiau nei vienas). Literatūroje aprašyta atvejų, kai vaikams, prarijusiems mažus apvalius magnetus, išsivystė žarnų užsisukimas ir žarnos perforacija. Pažeidimas įvyksta, kai magnetai pritraukia vienas kitą per žarnos sienelę. Pasireiškia pilvo skausmas ir kiti nespecifiniai simptomai.
Diabetinė Ketoacidozė
Tai gyvybei pavojinga būklė, pasireiškianti poliurija, polidipsija, svorio netekimu, gliukozurija. Būdingas pilvo skausmas, pykinimas ir vėmimas. Sunkiais atvejais gali būti psichikos sutrikimų, Kussmaulio kvėpavimas, dehidratacijos požymių.
Hirschprungo Liga
Tai įgimtasis parasimpatinių nervinių ganglijų nebuvimas storosios žarnos sienelės nerviniuose rezginiuose, pasireiškiantis ūmia arba lėtine storosios žarnos obstrukcija. Enterokolitas yra reta ir staigi Hirschprungo ligos komplikacija, pasireiškianti viduriavimu, karščiavimu, pilvo skausmu. Įdomu tai, kad ši komplikacija gali išsivystyti dar iki chirurginės intervencijos, ankstyvuoju pooperaciniu periodu ar net praėjus daugiau nei 2 metams po pagrindinės operacijos.
Pirminis Bakterinis Peritonitas
Tai gyvybei pavojinga infekcinė nefrozinio sindromo ar kitų būklių, kurios sukelia ascitą (pvz., kepenų cirozės), komplikacija. Išsivysčius šia komplikacijai, vaiko būklė sparčiai blogėja, būdingas febrilus karščiavimas, skausmingas ir išsipūtęs pilvas, įsitempę pilvo sienos raumenys, pilvaplėvės dirginimo požymiai.
Miokarditas
Pilvo skausmas gali išsivystyti dėl miokardito sukelto širdies nepakankamumo ir nepakankamos virškinimo sistemos perfuzijos.
Dažnos Pilvo Skausmo Priežastys
Vidurių Užkietėjimas
Užkietėjus viduriams, vaikams gali pasireikšti stiprus pilvo skausmas. Atlikto tyrimo duomenimis, 48 proc. vaikų, tirtų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dėl ūmaus pilvo skausmo, diagnozuotas ūminis arba lėtinis vidurių užkietėjimas ir tai buvo dažniausia pilvo skausmą nulėmusi priežastis. Vidurių užkietėjimo diagnozę reikėtų įtarti vaikams, kuriems būdingi bent 2 iš šių požymių - tuštinimasis mažiau nei 3 kartus per savaitę, išmatų nelaikymas, tiesioji žarna prisipildžiusi kietų išmatų ir tai patvirtina rektalinis digitalinis tyrimas (atliekamas retai) arba apčiuopiamos išmatų masės palpuojant pilvą, didelės masės išmatos, skausmas tuštinantis, tipiška išmatų sulaikymo poza.
Virškinimo Trakto Infekcija
Vaikams, sergantiems ūminiu gastroenteritu, gali pasireikšti karščiavimas, vėmimas, spazminis pilvo skausmas, pilvo jautrumas palpuojant dar prieš prasidedant viduriavimui. Įsidėmėtina, kad Yersinia enterocolitica sukeltam gastroenteritui būdingas dešiniojo apatinio pilvo kvadranto srities skausmas ir pilvaplėvės dirginimo požymiai, kurie gali būti kliniškai neatskiriami nuo apendicito.
Šlapimo Takų Infekcija
2-5 metų vaikams pilvo skausmas ir karščiavimas yra dažniausi simptomai, kuriais pasireiškia šlapimo takų infekcijos. Kūdikiams gali pasireikšti vėmimas, apetito stoka, o vyresniems nei 5 metų vaikams dažniau pasitaiko tipiniai simptomai, tokie kaip dizurija, dažnas šlapinimasis, šono skausmas.
Faringitas
Vaikai, sergantys faringitu, gali skųstis pilvo skausmu. Ištyrus vaikus, kuriems įtartas A grupės beta hemolizinio streptokoko (AGBHS) sukeltas faringitas, paaiškėjo, kad 25 proc. vaikų, kuriems nustatytas šis sukėlėjas, ir 34 proc. vaikų, kuriems AGBHS nenustatytas, skundėsi pilvo skausmu.
Pneumonija
Vaikai, sergantys pneumonija (ypač apatinių skilčių), gali taip pat skųstis pilvo skausmu. Kiti simptomai, leidžiantys įtarti pneumonijos diagnozę, dažniausiai yra karščiavimas, tachipnėja (išliekanti nukritus temperatūrai). Daugelis kitų pneumonijos klinikinių požymių, tokių kaip kosulys, auskultaciniai ir radiologiniai plaučių pokyčiai, gali išsivystyti vėliau arba visai neišsivystyti, todėl jų nebuvimas pneumonijos diagnozės nepaneigia.
Dubens Uždegiminė Liga (DUL)
Tai yra ūmi moteriškųjų viršutinių lytinių takų infekcija, galinti pasireikšti apatinės pilvo dalies skausmu. DUL sukeltas pilvo skausmas dažnai prasideda per mėnesines ar iš karto po jų. Taip pat gali varginti gausesnės išskyros iš makšties, pacientė gali karščiuoti. Retais atvejais DUL gali sukelti gyvybei pavojingų būklių - peritonitą ar tuboovarinį abscesą.
Mezadenitas
Tai žarnų pasaito limfmazgių uždegimas, kuris gali pasireikšti ūmiu ar lėtiniu pilvo skausmu. Šie limfmazgiai lokalizuojasi aplink bambą ir dešiniau jos, todėl klinikinis vaizdas gali būti panašus į apendicito ar invaginato. Atlikto tyrimo duomenimis, ištyrus 70 vaikų, kuriems kliniškai įtartas ūminis apendicitas, paaiškėjo, kad 16 pacientų sirgo mezadenitu. Dėl tobulėjančios radiologinės diagnostikos mezadenitas nustatomas gerokai dažniau. Šiai patologijai diagnozuoti naudojamas ultragarsinis tyrimas - matomi padidėję pilvo limfmazgiai. Pažymėtina, kad padidėjusių mezenterinių limfmazgių nustatymas nepaneigia apendicito diagnozės - norint tai padaryti, reikia būtinai vizualizuoti ir nepakitusį apendiksą. Taip pat būdingas karščiavimas, vėmimas, tuštinimosi dažnio ir konsistencijos pokyčiai. Mezadenitu gali pasireikšti virusiniai ar bakteriniai gastroenteritai (pvz., Yersinia enterocolitica), uždegiminės žarnų ligos, limfoma. Mezadenitas dažniau išsivysto sergant arba persirgus infekcine kvėpavimo takų liga. Mezadenito sukeltas pilvo skausmas gali būti įvairaus stiprumo. Paprastai jis praeina savaime per kelias dienas.
Kepenų ligos
Nepriklausomai nuo susirgimo priežasties, kepenų uždegimas vadinamas hepatitu. Daugelis hepatito atvejų yra virusiniai, tačiau ligą taip pat gali sukelti alkoholis, vaistai bei kitos toksinės medžiagos. Kepenų uždegimas gali būti ūmus ir lėtinis. Lėtinio hepatito metu dažniausiai žmogus jokių simptomų nejaučia. Hepatitas A - virusas sukelia ūminį kepenų uždegimą, kuris daugeliu atvejų praeina savaime be liekamųjų reiškinių. Užkratas perduodamas per infekuoto žmogaus išmatas (dėl prastų higienos sąlygų ir įpročių), užterštą, termiškai tinkamai neapdorotą maistą ir vandenį. Hepatitas B - dažniausiai sergama lėtine, asimptmine forma, kurios metu pilvo skausmas nėra būdingas. Hepatitas B perduodamas per kraują ar kitus kūno skysčius. Hepatito B virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas lėtinį uždegimą, galintį progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Hepatitas C - taip pat dažniausiai sergama lėtine, asimptomine forma.
Peptinės opos
Peptinės opos - tai virškinamojo trakto vidinio paviršiaus (gleivinės) žaizdos, galinčios atsirasti bet kurioje virškinamojo trakto dalyje, tačiau dažniausiai skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje. Dažniausias opos simptomas yra pilvo skausmas. Dažniausios peptinių opų priežastys: Helicobacter pylori (H.pylori) bakterija ir didelis NVNU (nesteroidinių vaistų nuo uždegimo), tokių kaip aspirinas, ibuprofenas, ketanovas ir t.t. vartojimas.
Apendicitas
Dešiniajam apatiniam ketvirčiui yra skiriamas didžiausias dėmesys įtariant apendicitą. Apendicitas - tai ūminis aklosios žarnos kirmėlinės ataugos uždegimas. Tai viena dažniausių chirurginių ligų. Apendicito simptomai: pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, karščiavimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas.
Divertikulai ir kolitas
Divertikulai - tai storosios žarnos (dažniausiai riestinės dalies) sienelės išsigaubimai į išorę, paprastai dar vadinamos „kišenėlėmis“. Storosios žarnos divertikuliozės priežastys nėra pilnai žinomos. Manoma, kad tai gali būti įgimto polinkio bei vidurių užkietėjimo pasekoje atsiradę pakitimai. Kita priežastis, susijusi su stipriu skausmu - divertikulų uždegimas (divertikulitas). Divertikulito metu skausmas atsiranda ūmai, jaučiamas didelis diskomfortas, pilvo tempimas, spazmai, gali pasirodyti kraujo, gleivių ar pūlių su išmatomis, pakilti temperatūra. Kolitas - storosios žarnos uždegimas. Kolito pagrindinis simptomas yra viduriavimas, kurį gali lydėti skausmas, spazmai, taip pat gali būti pastebima kraujo, gleivių tuštinantis. Kolito priežastys įvairios: uždegiminės žarnų ligos (opinis kolitas, krono liga), medikamentai, virusinės ar bakterinės infekcijos, žarnyno kraujotakos sutrikimas (išeminis kolitas).
Inkstų akmenligė
Tai liga, kurios metu inkstų taurelėse, geldelėse susidaro akmenys (konkrementai). Tai gana dažna liga. Inkstuose esantys akmenys dažniausiai simptomų nesukelia tol, kol nepradeda „judėti“ ir nesutrikdo šlapimo nutekėjimo. Jei smulkūs konkrementai išmigruoja į lapimtakį - skausmas būna ypač stiprus (vadinamas kolika), žmogų pila prakaitas, krečia šaltis, gali pakilti aukšta temperatūra. Tokiais atvejais žmogus guldomas į stacionarą, skiriami nuskausminamieji bei antispazminiai vaistai, skysčių infuzijos į veną, jei yra infekcijos požymiai - antibiotikai.
Peritonitas
Peritonitas - pilvaplėvės ertmės uždegimas. Tai kitų ligų, tokių kaip trūkusi skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, apendicitas, cholecistitas, žarnų nepraeinamumas, komplikacija. Skausmas, priklausomai nuo pirminės priežasties, pradžioje gali būti lokalus, jaučiamas tam tikroje konkrečioje pilvo vietoje. Pavyzdžiui, dvylikapirštės opa sąlygoja viršutinės pilvo dalies skausmą, tačiau jei opa plyšta ir skrandžio bei žarnyno sekretas su visomis ten esančiomis cheminėmis medžiagomis bei bakterijomis patenka į pilvo ertmę, uždegimas išplinta po visą pilvą, todėl ir skausmas tampa nelokalizuotas, visame pilve ir labai stiprus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu vaikui neaiškios kilmės pilvo skausmas ir jo priepuolis tęsiasi kelias valandas arba jeigu vaikas patiria dar ir kitus negalavimo simptomus, būtinai kvieskite gydytoją. Dažnam pacientui dėl pilvo skausmų reikalinga gydytojo vaikų gastroenterologo konsultacija, nes tik atmetus organines skausmo priežastis galima diagnozuoti funkcinės kilmės pilvo skausmą.
Diagnostika
Gydytojas gali paskirti atlikti virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopiją ir pilvo ertmės ultragarso tyrimą, kad būtų gautas geresnis diagnostinis vaizdas, o vėliau rekomenduoti tinkamą gydymą. Diagnostikos metu visų pirma įvertinamas vaiko augimas. Gali būti atlikti bendri kraujo, šlapimo, išmatų tyrimai, ultragarsinis pilvo organų tyrimas, mėginiai angliavandenių tolerancijai įvertinti, biocheminiai kraujo tyrimai. Sulaukus tyrimų rezultatų nustatomos priežastys, provokuojančios pilvo skausmus, ir bandoma jas pašalinti.
Pilvo skausmo tipai
- Ūmus pilvo skausmas: vaikas staiga pradeda verkti, susiriečia ir skundžiasi skausmu.
- Pasikartojantis pilvo skausmas: vaikas retkarčiais skundžiasi, kad jam paskauda pilvelį.
- Lėtinis, nuolatinis pilvo skausmas: paprastai skausmas tuomet būna nestiprus ir vaikai prisitaiko prie jo.
Pilvo skausmo gydymas
Pilvo skausmo pavalgius gydymas priklauso nuo jo atsiradimo priežasties ir gydytojo rekomendacijų. Funkciniams pilvo skausmams medikamentinis gydymas mažai efektyvus. Gydant nevirškinimą svarbu lengva mityba, reikia rinktis daug skaidulų turinčių maisto produktų, valgyti nedaug, bet dažnai.
Dažniausios pilvo skausmo priežastys vaikams:
- Pokyčiai mityboje
- Skrandžio gleivinės uždegimas
- Laktozės netoleravimas
- Vidurių užkietėjimas
- Infekcinės virškinimo trakto ligos (virusinės ir bakterinės kilmės)
- Ketonų susikaupimas (skysčių trūkumas organizme)
- Apendicitas
- Dėmesio trūkumas
Pilvo sritys
Įsivaizduokite savo pilvą kaip „Kryžiukai-nuliukai“ žaidimo lentą su 9 langeliais:
- 1 sritis
- 2 sritis
- 3 sritis
- 4 sritis
- 5 sritis
- 6 sritis
- 7 sritis
- 8 sritis
- 9 sritis
Panašus:
- Atostogos gimus vaikui: kaip gauti ir kiek trunka?
- Uodo įkandimas vaikui: Kaip sumažinti niežulį ir patinimą?
- Vaikui temperatūra be priežasties: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
- Sužinokite, Kada Jaučiami Pirmieji Vaisiaus Judesiai – Neįtikėtini Faktai!
- Ilgalaikis nėštumo stebėjimas ir siuntimo tvarka Lietuvoje: Viskas, ką turite žinoti!