Ką daryti vaikui pakilus temperatūrai?

Kiekvienai mamai ar tėčiui pasidaro neramu pajutus, kad vaikas karštas. Dažnai tai įvyksta naktį mažyliui neramiai miegant. Iš karto natūraliai kyla klausimas - ką daryti? Ar nedelsiant kreiptis į gydytoją, ar slaugyti vaiką namuose? Šiame straipsnyje pateikiame svarbiausią informaciją apie vaikų karščiavimą - ją vertinga žinoti visiems mažylį auginantiems tėvams.

Kūdikio karščiavimo priežastys

Vaiko karščiavimo priežastys gali būti nereikšmingos, bet taip pat gali įspėti apie rimtą ligą. Viena vertus, karščiavimą gali sukelti stiprios emocijos, nuovargis ar perkaitimas, kita vertus, tai gali būti daugiau ar mažiau pavojingų virusinių ar bakterinių infekcijų simptomas.

Kūdikiai karščiuoja dėl įvairių priežasčių, kartais tai susiję su:

• perkaitimu;
• stipriu verksmu;
• ausies uždegimu;
• angina;
• peršalimu;
• skiepais;
• virusinėmis ar bakterinėmis infekcijomis.

Kūdikiui mažo laipsnio karščiavimas gali atsirasti dėl vakcinacijos. Tai dažnas reiškinys, taigi neturėtų kelti nerimo tėvams, jeigu tokia būklė trunka iki 48 valandų, organizmas reaguoja į vaistus nuo karščiavimo ir temperatūra neviršija 40,5 oC, o bendra vaiko būklė yra gera. Tokia būklė kyla kaip imuninės sistemos reakcijos į vakcinoje esančius virusus ir bakterijas pasekmė.

Kiti kūdikių karščiavimo simptomai:

• sloga;
• kosulys;
• gerklės ir galvos skausmas;
• bloga savijauta;
• vėmimas;
• viduriavimas;
• išbėrimas ir kiti odos pokyčiai.

Esant labai aukštai temperatūrai, kartais pasireiškia traukuliai. Tokiais atvejais reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Vėliau gydytojas gali nusiųsti vaiką neurologiniam ištyrimui, kad būtų išvengta smegenų pažeidimo.

Dažnai atsitinka taip, kad kūdikis karščiuoja neturėdamas jokių kitų simptomų. Didelis karščiavimas be kitų simptomų neretai yra šlapimo takų infekcijos arba pavojingo sepsio pasekmė.

Karščiavimas be kitų simptomų labai dažnai yra virusinės, bet lengvos ligos, vadinamos tridieniu karščiavimu, pranašas. Manoma, kad pusę nepaaiškinamų kūdikių ir mažų vaikų karščiavimo atvejų gali sukelti ūminės eritemos virusas. Praėjus 3-4 dienoms nuo karščiavimo pradžios, ant vaiko kūno atsiranda raudonų dėmių, primenančių raudonukę.

Bėrimas, kuris išnyksta po 2-3 dienų, dažniausiai atsiranda ant:

• veido;
• nugaros;
• krūtinės.

Vaikas pasveiksta ir tampa atsparus virusui visam gyvenimui. Tačiau, kai jaunesnio nei 36 mėnesių amžiaus kūdikio besimptomis karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas arba kūdikis silpnai reaguoja į karščiavimą mažinančius vaistus, tėvai turėtų kreiptis į gydytoją.

Nedidelį karščiavimą paprastai sukelia perkaitimas. Tokiu atveju neretai užtenka nurengti dalį drabužėlių.

Kada kūdikio karščiavimas turėtų kelti nerimą?

Dėl kokios temperatūros turėtų nerimauti kūdikio tėvai? Mažo laipsnio karščiavimas - 37,1-37,9 oC. Apie kūdikio karščiavimą galima kalbėti, kai termometras rodo 38 oC. Tokią temperatūrą turinčius kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus turi apžiūrėti gydytojas, vyresnius kūdikius gydytojas turi apžiūrėti tada, kai jų temperatūra pakyla virš 38,4 oC.

Jeigu iki 4 metų amžiaus vaikui temperatūra pakyla iki 40 oC, būtina kuo greičiau duoti karščiavimą mažinančių vaistų.

Ilgai besitęsiantis vaiko karščiavimas be kitų simptomų yra įspėjimas skubiai kreiptis gydytojo konsultacijos. Be to, kuo greičiau reikėtų pasikonsultuoti su pediatru, jeigu kūdikis neišnešiotas, kenčia nuo imunodeficito ar turi įgimtų ydų.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus simptomus, kurie gali signalizuoti apie sunkią ligą, net jeigu temperatūra ir nėra aukšta, pavyzdžiui, neblykštantis bėrimas, vangumas, kosulys, lydimas dusulio, ar dažnas kvėpavimas.

Pasitarti su savo gydytoju vertėtų ir tais atvejais, kai karščiuojant pasireiškia tokie simptomai, kaip naujas bėrimas, dusulys, apsunkęs kvėpavimas, stiprus galvos ar kaklo skausmas, traukuliai ar sumišimas, stiprus pilvo, nugaros, šonų skausmas.

Tėveliams svarbu įsidėmėti, kad visi karščiuojantys kūdikiai iki 3 mėn. amžiaus turėtų būti apžiūrėti gydytojo, prieš nusprendžiant mažinti jų temperatūrą vaistais. Taip pat gydytojo apžiūra naudinga ir visiems kūdikiams iki 6 mėn.

Konsultuotis su vaikų ligų gydytoju-pediatru, kai vaikas karščiuoja >38°C ir:

• Yra jaunesnis nei 6 mėn;
• Yra skysčių trūkumas (sausa burna, lūpos, liežuvis, nėra ašarų, mažiau šlapinasi, vemia/viduriuoja, atsisako gerti skysčius);
• Vaikas mažiau aktyvus, kūdikis nesišypso;
• Kūdikis prastai valgo;
• Nukritus temperatūrai vaikas jaučiasi blogai;
• Blogėja karščiuojančio vaiko būklė;
• Skundžiasi dideliu skausmu (ausies, gerklės, pilvo, kt.);
• Temperatūra kyla >40°C;
• Vaikas karščiuoja >5 d.;
• Gydymas antipiretikais nesumažina temperatūros;
• Yra galūnės ar sąnario tinimas, nesiremia ar nesinaudoja galūne;
• Serga gretutine plaučių ar širdies liga;
• Nėra aiškios ligos priežasties.

Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas >38°C ir:

• Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn. amžiaus;
• Oda išblyškusi, papilkėjusi, pamėlusi, marmuruota;
• Nėra reakcijos į aplinką, neįmanoma pažadinti, didelis vangumas;
• Nuolat verkia;
• Dejuoja kvėpuojant arba įkvėpia >60 k/min, kvėpuojant įsitraukia krūtinė, kvėpuojant virpa nosies sparneliai, yra papildomų garsų kvėpuojant;
• Atsiranda neblykštantis bėrimas*;
• Yra traukuliai ar kitaip sutrikusi neurologinė būklė (judėjimas, kalba, eisena, sąmonė, elgesys);
• Kūdikio momenėlis išsipūtęs;
• Vemia tulžimi;
• Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti,);

* Neblykštantis bėrimas - galimos meningokokinės infekcijos simptomas. Tai taško ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus. Tai galima patikrinti bėrimą paspaudus su permatomos stiklinės dugnu.

Kaip kūdikiui išmatuoti temperatūrą?

Išmatuoti temperatūrą kūdikiui nelengva. Patogiausia naudoti specialias prie kaktos klijuojamas juosteles. Deja, jų nerekomenduoja pediatrai, nes juostelės tiksliai nepadeda nustatyti temperatūros.

Vaistinėse galima įsigyti:

• infraraudonųjų spindulių termometrų, matuojančių temperatūrą ausyje, prie smilkinio ar kaktos;
• čiulptukų su termometrais;
• elektroninių matuoklių, kišamų į tiesiąją žarną.

Europos Sąjunga neberekomenduoja naudoti tradicinių stiklinių ir gyvsidabrio pripildytų termometrų.

Labai patogu vaiko temperatūrą pamatuoti bekontakčiu termometru. Infraraudonųjų spindulių termometras yra labai parankus, nes temperatūra pamatuojama greitai, tiksliai ir higieniškai. Bekontakčiu termometru „Kidsmed“ temperatūra yra matuojama tarp smilkinio ir antakio, maždaug 1-2 cm atstumu nuo odos. Matuojant temperatūrą reikia įsitikinti, kad tarp termometro ir odos nėra plaukų, o smilkinys neprakaituotas. Taip pat reikia stebėti, kad smilkinys negulėtų ant pagalvės, nes tai gali iškraipyti matavimo rezultatus. Bekontakčiu termometru nereikėtų matuoti temperatūros iš karto atėjus iš lauko, nes temperatūra gali būti arba aukštesnė ar žemesnė. Temperatūrą reikėtų matuoti bent pusvalandį prieš vartojant karščiavimą mažinančius vaistus.

Normali vaiko kūno temperatūra matuojant pažastyje yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje iki 37,4°C. Karščiavimas - tai kūno temperatūra >38°C.

Kaip sumažinti karščiavimą?

Kada reikia mažinti karščiavimą? Rekomenduojama tais atvejais, kai temperatūra yra didesnė nei 38 oC. Tai padaryti galima tiek vaistais, tiek tradicinėmis priemonėmis. Vaiko karščiavimo mažinimas labai dažnai siejamas su vaistų, kurių sudėtyje yra vienos iš medžiagų - paracetamolio ar ibuprofeno, - vartojimu.

Paracetamolis turi būti dozuojamas taip, kaip yra nurodyta vaisto informacinį lapelyje; įprasta norma yra 10-15 mg vienam kūno svoriui. Paracetamolio poveikis trunka 4-6 valandas, vaistą galima gerti 3-4 kartus per dieną.

Paracetamolį galima vaikui duoti nuo gimimo ir dozė, kuri parašyta ant buteliuko arba kurią nurodė jūsų vaiko gydytojas gali būti kartojama kas 4 valandas. Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėnesių.

(Ibuprofenas nerekomenduojamas sergant inkstų ligoms ir esant dehidratacijai. Jeigu vaikas serga vėjaraupiais, ibuprofenas taip pat nerekomenduojamas.)

Vaikams iki 12 metų amžiaus negalima duoti vaistų, kurių sudėtyje yra acetilsalicilo rūgšties, nes tai gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant kepenų pažeidimą.

Svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl vaisto dozės ir vartojimo dažnio. Vaistus galima įsigyti tiek kaip sirupą, tiek kaip žvakutes. Reikia atsiminti, kad dozę būtina koreguoti pagal vaiko svorį.

Jei 2 valandos po vieno vaisto pakankamos dozės temp. nekrenta/vaikas jaučiasi blogai - skirti kitą vaistą.

Vaistą išvėmus iškart (iki 15 min.) vaisto dozę galima kartoti, tačiau rekomenduotina skirti kitą vaistą. Išvėmus po 15 - 60 min., dozės nekartoti, po 2 valandų skirti kito vaisto dozę. Visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju.

Tradicinės priemonės nuo kūdikių karščiavimo

Naujagimiui, kaip ir vienų metų amžiaus vaikui, karščiavimą galima sumažinti ir tradicinėmis priemonėmis. Kūdikiams, kurių temperatūra yra žemesnė nei 38,5 oC, nerekomenduojama duoti vaistų.

Galima naudoti:

• vėsius kompresus - tai vienas populiariausių ir efektyviausių kūno temperatūros mažinimo būdų. Verta naudoti kompresus su vėsiu vandeniu. Tiesiog sušlapinkite audeklą ir uždėkite ant kūdikio kaktos arba pilvo;
• vėsinamąją vonelę - vandens temperatūra turi būti beveik tokia pati kaip kūno, t. y. jeigu kūno temperatūra yra 38,5 oC, geriausia, kad vanduo būtų 0,2 laipsnio žemesnis. Greitas vėsinimas gali sukelti traukulius, todėl rekomenduojama tai daryti palaipsniui;
• drėgną paklodę - tai dar vienas kūdikio temperatūrą padedantis mažinti būdas. Suvyniokite kūdikį į lengvai sudrėkintą paklodę ir trumpai atvėsintą kūną nušluostykite ir įvyniokite į sausą ploną antklodę.

Kaip matote, kūdikio vėsinimas yra veiksmingiausias būdas norint sumažinti karščiavimą. Taip pat verta prisiminti apie tinkamą hidrataciją, geriausia vaikui duoti atvėsinto virinto vandens. Tokiu atveju organizmas nepraras vandens.

Ką dar svarbu žinoti?

Karščiavimas - natūrali organizmo reakcija, kylanti tuomet, kai jis mėgina kovoti su infekcija. Tai labai svarbi, su imuniniu atsaku į infekciją susijusi, būklė, mat, aukštesnė kūno temperatūra padeda lengviau susidoroti su pavojingais patogenais (pavyzdžiui, virusais ir bakterijomis). Temperatūros kilimui būdinga bloga savijauta, drebulys, silpnumas.

Karščiavimą būtų galima vadinti geru ženklu, parodančiu, kad vaiko organizmas reaguoja į infekcijos poveikį ir imuninė sistema funkcionuoja nepriekaištingai. Jo metu sudaromos nepalankios sąlygos daugumai ligų sukėlėjų, o leukocitams, kurie svarbūs kovai su infekcija, priešingai, didesnė kūno temperatūra sudaro palankesnes sąlygas funkcionuoti, judėti ir daugintis.

Paprastai karščiavimu laikoma aukštesnė nei normali kūno temperatūra. Vis dėlto iki 37,8-38 °C temperatūros (vadinamos subfebrilia, dažniau pasireiškiančia dėl įvairių virusų poveikio) dažnai siūloma nemažinti jokiais vaistiniais preparatais, o aukštesnė nei 38-39 °C temperatūra (vadinama febrilia, galinčia pasireikšti dėl virusų arba bakterijų poveikio) labai mažiems vaikams gali būti pavojinga ir ją daugeliu atveju siūloma kontroliuoti vaistiniais preparatais ir kitomis priemonėmis.

Žinoma, kiekvienu atveju reikėtų vertinti vaikelio savijautą. Netgi šiek tiek pakilusi kūno temperatūra mažyliui gali sukelti labai nemalonius pojūčius. Esant bet kokiam karščiavimui svarbiausia vartoti pakankamai skysčių.

Sveikiems vaikams iki 39-40 °C siekiantis karščiavimas paprastai nėra pavojingas, nebent jų organizmas jautresnis ar jie serga kokiomis nors lėtinėmis ligomis, turi širdies ir kraujotakos sutrikimų, yra labai maži kūdikiai ir panašiai. Kur kas pavojingesnė dehidratacija, kai organizmas pritrūksta skysčių.

Karščiavimo proceso metu organizmas sunaudoja ypač daug skysčių, todėl karščiuojančiam vaikui suvartoti jų reikia žymiai daugiau. Itin pavojinga didesnė nei 40-41 °C temperatūra, kuri jau gali negrįžtamai pažeisti ląsteles, audinius, organus ir organų sistemas (pavyzdžiui, smegenis).

Reikėtų įvertinti, kokia bendra vaiko savijauta - itin svarbūs pavojaus signalai yra vaiko vangumas ir aktyvumo išnykimas; sutrikusi reakcija į aplinkos dirgiklius ir nenoras užsiimti jokia mėgstama veikla, pavyzdžiui, žaidimais; odos blyškumas ir bėrimai; sumažėjusi diurezė (šlapinimasis) ir odos bei gleivinių sausumas; padažnėjęs kvėpavimas ir ilgiau nei 4-5 paras trunkantis karščiavimas bei jo nemažėjimas net ir kelis kartus pavartojus vaistų; traukuliai ir vis blogėjanti vaikelio savijauta.

Patys populiariausi vaistai vaikų karščiavimui mažinti yra paracetamolis ir ibuprofenas. Paracetamolis turi veiksmingą karščiavimą mažinantį (antipiretinį) poveikį, tačiau jo skausmą malšinantis poveikis šiek tiek silpnesnis nei ibuprofeno. Ibuprofenas papildomai pasižymi uždegimą slopinančiomis savybėmis, todėl jo poveikis labiau kompleksiškas.

Efektyvesniam karščiavimo mažinimui gydytojai siūlo kaitalioti vaistinius preparatus - žinoma, būtina tai daryti atsargiai ir tik rekomenduojamomis dozėmis bei ne per dideliu dažniu. Reikėtų rinktis vaikams pagal jų amžių ir svorį pritaikytas farmacines formas, pavyzdžiui, žvakutes, geriamąsias suspensijas, tiksliai dozuojamas švirkštais, šaukšteliais ir taurelėmis. Tik vyresniems vaikams tinkamos kramtomos arba plėvele dengtos tabletės, kai jie jau sugeba kramtyti ir (arba) nuryti tabletę bei nebėra pavojaus ja užspringti.

Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės yra vaiko odos sudrėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu, vandens temperatūra turėtų būti apie 30°C.

Kaip jau minėjau straipsnio pradžioje karščiavimas gali būti geras ir blogas. „Gerojo“ arba virusų sukelto karščiavimo atveju vaiko bendra savijauta yra gera, temperatūra labai aukštai nepakyla, o skyrus vaistus nuo karščiavimo ji greitai nukrenta ir vaikas tada jaučiasi gerai.

„Blogojo“ karščiavimo atveju temperatūra yra labai aukšta, jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos labai šaltos, jos gali net pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra davus antipiretikų krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla.

Pats pagrindinis bruožas šios „blogosios“ temperatūros yra tas, kad vaikas net jai nukritus iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, vaikas vangus ar atvirkščiai labai sudirgęs, gulinėja, verkšlena, miegodamas dejuoja, stena. Pakankamas skysčių skyrimas, ramybė šiam vaikui nepadeda jo būklė tik blogėja. Už šį „blogą“ karščiavimą paprastai būna atsakingos ligą sukėlusios bakterijos.

žymės: #Vaiku #Vaikui

Panašus:

• Vaikui skauda pilvą ir pakilo temperatūra: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
• Skubios Priemonės, Kai 2 Metų Vaikui Pakyla Temperatūra – Veikite Greitai ir Saugiai!
• Atostogos gimus vaikui: kaip gauti ir kiek trunka?
• Vilniaus Lopšelis-Darželis "Kaštonas": Išsamūs Atsiliepimai ir Naudinga Apžvalga
• Narkozės Pasekmės Vaikui: Atskleidžiame Tiesą ir Išsklaidome Mitus!