Nors pats niežėjimas nėra liga - greičiau jos simptomas - būdamas lėtiniu jis gali labai greitai tapti visiškai nepakenčiamu. Nepatogumas erzina, todėl galime tapti irzlūs ar net nerimastingi ir prislėgti. Jau nekalbant apie tai, kad niežėjimas trukdo mums gerai išsimiegoti - juk jis nepraeina sutemus.
Odos niežėjimo priežastys
Ieškodami niežėjimo priežasties turite prisiminti, kad jis visų pirma yra simptomas.
Paveldimos odos niežėjimo priežastys
Jos pasireiškia tuo atveju, kai kenčiate nuo atopinio dermatito arba psoriazės - genetinių odos ligų. Jų atveju odos barjeras yra pažeidžiamas, todėl alergenai gali lengvai prasiskverbti.
Kitos odos niežėjimą išprovokuojančios patologijos
Viena iš šių ligų yra lėtinė dilgėlinė (lot. urticaria) - odos bėrimą sukelianti uždegiminė liga. Kontaktinis dermatitas, atsirandantis palietus alergeną arba dirgiklį, taip pat gali tapti odos niežėjimo priežastimi.
Sausos arba labai sausos odos niežėjimas
Jei jūsų oda sausa arba labai sausa, ji negali veikti kaip veiksmingas barjeras ir stipriau reaguoja į viską, su kuo susiduria.
Kodėl kaukės dėvėjimas sukelia niežėjimą?
Kaukės dėvėjimas šiais laikais tapo kasdienybės dalimi, tačiau tai gali sukelti lėtinį niežėjimą:
- Kaukės trintis su oda pažeidžia apsauginį odos barjerą, o tai gali sukelti niežėjimą. Šiuo atveju galėtų padėti medvilninės kaukės naudojimas.
- Ilgalaikis ir pakartotinis kaukės dėvėjimas gali sukelti kontaktinę egzemą dėl bakterijų dauginimosi.
Kodėl naktį niežti odą dažniau?
Remiantis Prancūzijoje atliktu tyrimu 40 % žmonių teigia, kad niežėjimas tampa intensyvesnis, kai jie ilsisi ar atsigula. Kai kurių ligų, pvz., egzemos atveju, naktį niežėjimas sustiprėja. Dilgėlinė taip pat paaštrėja sutemus ir kai negalite užmigti.
Naktį odos apsauginis barjeras taip pat yra mažiau veiksmingas, todėl per jį lengviau prasiskverbia niežėjimo pojūtį padidinantys išoriniai elementai. Patartina atidaryti langą, kad miegamajame kambaryje cirkuliuotų oras, taip pat, mažiau šildyti patalpas.
Kodėl negalima kasytis?
Kuo daugiau kasomės, tuo labiau niežti. Nors atrodo, kad kasymasis yra vienintelis būdas palengvinti niežėjimą - bent kelioms sekundėms - iš tikrųjų jis dar labiau pablogina padėtį. Tai specialistai vadina užburtu niežėjimo-kasymosi ratu.
Kasantis pažeidžiama oda ir sukeliamas švelnus skausmas, trumpam atitraukiantis smegenų dėmesį nuo niežėjimo. Tyrinėtojai įrodė, kad po kelių sekundžių palengvėjimo kasymasis toliau skatina intensyvesnį niežėjimo pojūtį.
Be to, kasydamiesi pažeidžiame odos barjerą ir atveriame duris bakterijoms bei alergenams. Tai, savo ruožtu, sustiprina ir taip jau trapios odos uždegimą.
Rezultatas:
- Kasymasis susilpnina odą
- Gali lengviau prasiskverbti mikrobai ir alergenai
- Odos ląstelės siunčia įspėjimą smegenims
Kaip sumažinti niežėjimą?
Drėkinkite odą raminančiu drėkinamuoju produktu net tada, kai nejaučiate jokio niežėjimo. Jei per daug niežti, pabraukykite niežtinčią vietą delnu (tik ne nagais) arba glotniu akmeniu ar mediniu ratuku. Nusikirpkite nagus, kad sumažintumėte infekcijos riziką. Šaltis taip pat malšina niežėjimą, tad kodėl gi prie niežtinčios vietos nepridėjus šalto gelio kompresų? Nukreipkite dėmesį kokią nors veiklą - pasistenkite, kad būtų užimtos rankosKai pradeda niežėti, paruoškite vakarienę, eikite pabėgioti, pamedituokite, pieškite, užsiimkite rankdarbiais arba pasikapstykite sode.
Kaip pritaikyti savo kasdieninius įpročius niežėjimui sumažinti?
Kasdien ir ilgainiui niežėjimą galima suvaldyti ir sumažinti jį pasitelkus raminančius odos priežiūros produktus:
- Švelnų dušo aliejų arba gelį, kuris nedirgina odos ir nepažeidžia jos barjerinės funkcijos
- Kasdieniniam naudojimui skirtą minkštinamąją drėkinamąją priemonę, kuri pamaitins odą ir sustiprins jos apsauginį barjerą (idealiai tinka du kartus per dieną).
Egzema
Nuolatinis odos raudonis, išsausėjimas ir nesuvaldomas niežulys. Būtent šie simptomai nepaliaujamai vargina apie 30 proc. pasaulio gyventojų. Gydytojo kabinete išgirsta diagnozė nepaguodžia. Kas tai - odos egzema? Egzema vadinamas lėtinis, neinfekcinis odos uždegimas, kurio metu odos lopai tampa paraudę, įskilę, niežtintys ir šiurkštūs. Neretai egzemą papildo ir didesnis ar mažesnis odos bėrimas. Dažniausiai šia liga serga patys mažiausi mūsų šalies piliečiai.
Tyrimų duomenimis egzema sergančių vaikų miego laikas dėl nuolatinio odos niežulio sutrumpėja vidutiniškai 2 valandomis per parą. Tai - itin skaudus smūgis sparčiai besivystančiam vaiko organizmui. Vaikui augant egzema ima sukelti ir kitų sunkumų, tokių kaip prastesnė vaiko socialinė integracija, tam tikrų (dažniausiai susijusių su bendravimu su kitais vaikais) veiklų vengimas, dažnesnis darželio ar pamokų praleidinėjimas. Metams bėgant daugumos egzema sergančių vaikų simptomai pradeda silpnėti, o iki dešimtųjų gyvenimo metų net 70 procentų vaikų egzemą išauga. Likusiesiems 30 procentų egzema tampa nuolatine gyvenimo palydove, su kuria tenka išmokti gyventi.
Kas sukelia egzemą?
Pasaulio gydytojai ir mokslininkai vis dar negali pateikti vienareikšmio atsakymo į šį klausimą. Šiuo metu vyraujanti nuomonė yra tokia, kad egzemą sukelia ne vienas konkretus veiksnys, o kelių, tarpusavyje iš pažiūros nesusijusių veiksnių kombinacija. Tarp svarbiausių egzemos kaltininkų - genetiniai ir aplinkos veiksniai, odą įjautrinantys produktai, paviršinio odos sluoksnio defektai, nulemiantys natūralios odos drėgmės praradimą, bei pakitusi imuninės sistemos funkcija.
Alergija ir egzema
Visų pirma svarbu suprasti, kad egzema nėra alerginė liga, tačiau alergijos egzemos būklę gali itin pabloginti. Pastebima, kad net 70 proc. sergančiųjų egzema turi bent vieną ar kelias „pasislėpusias“ alergijas, kurios itin pasunkina paciento būklę ir ligos kontrolę. Būtent dėl šios priežasties pasaulio specialistai rekomenduoja neskubėti egzemos paūmėjimų aklai gydyti hormoniniais ir antibiotiniais tepalais, o į būklę pažiūrėti plačiau. Atlikti išsamią diagnostiką ir nustačius „pasislėpusias“ alergijas gydyti jas. Taip išvengiant ne tik dažnų egzemos paūmėjimų, bet ir neigiamo steroidinių hormonų ir antibiotikų poveikio organizmui.
Dažniausiais egzemos paūmėjimo kaltininkais, ypač vaikams, tampa maisto alergenai, tokie kaip kiaušinis, pienas ir jo produktai, kviečiai, žemės ir lazdyno riešutai, soja, žuvis ir jūros gėrybės. Mokslininkų duomenimis būtent šie maisto produktai įjautrina ir ligos paūmėjimus sukelia net 90 proc. egzema sergančių ir alergiškų žmonių. Pastariesiems liga paūmėja ant viso kūno, tačiau labiausiai paūmėja egzema ant veido. Tuo tarpu likusiesiems 10 proc. nustatytos alergijos tokiems įprastiems namų aplinkos alergenams kaip katė, šuo ir namų dulkių erkės (D. farinae ir D. pteronyssinus).
Į klausimą ar Jūsų arba Jūsų vaiko egzemos paūmėjimo priežastis - „pasislėpusi“ alergija Jums padės atsakyti tik gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas konsultacijos metu. Vizito pas gydytoją metu surenkama detali informacija apie varginančią egzemą, jos paūmėjimo periodus, pacientas apžiūrimas ir parenkami vieni ar kiti alergijos tyrimai. Tik atlikus išsamius alergijos tyrimus ir jų rezultatus derinant su objektyviais klinikiniais simptomais gydytojas parenka efektyviausią strategiją, kaip suvaldyti ir kaip gydyti egzemą.
Kaip jau minėjome - egzema yra būklė dažniausiai paliečianti vaikus ir pastarieji su amžiumi ją dažniausiai išauga, tačiau kitiems turime nemalonių naujienų: šios būklės visiškai išgydyti negalima. Egzemos gydymas yra paremtas siekiu užgydyti odos pažeidimus ir kaip įmanoma sumažinti ir sušvelninti būklės paūmėjimus.
Visgi, kiekvienas egzemos atvejis yra unikalus ir reikalauja personalizuoto požiūrio ir gydymo parinkimo. Konsultacijos pas gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą metu, daktaras galės patarti kaip gydyti egzemą geriausia Jums ir sudaryti individualų ligos valdymo ir gydymo planą. Palaikykite nuolatinę nagų švarą ir venkite ilgų nagų. Allergomedica klinikos gydytojai ne tik padės Jums sėkmingai diagnozuoti egzemą, bet ir pažvelgs į Jūsų problemą giliau. Norintiems išsiaiškinti, ar egzemą sukelia tam tikri alergenai, rekomenduojamas Allergomedica programos tyrimai alergijai nustatyti. Daugeliui ypač patinka tai, jog minėtus alergijos tyrimus galima atlikti nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
Kitos galimos niežėjimo priežastys
- Lėtinė inkstų liga, cukrinis diabetas, kepenų cirozė ar hepatitai.
- Skydliaukės patologija, infekcinės, onkologinės, kraujo ligos, geležies trūkumas.
- Diuretikų grupės, širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių medikamentų vartojimas.
- Diuringo pūslelinis dermatitas, kuris kilo dėl celiakijos.
- Limfomos.
- Alerginės reakcijos, ypač kontaktinis dermatitas.
- Atopinis dermatitas.
- Grybelis tarpupirščiuose, ant pėdų.
- Per dažnas maudymasis ir apsauginio odos sluoksnio nuplovimas.
- Parazitai arba hemorojus (išangės niežėjimas).
- Kandidozė ar kitos ligos (lytinių organų niežulys).
Ką daryti, jei niežti?
- Venkite medžiagų, galinčių sukelti histamino išsiskyrimą (aspirino, raudonojo vyno, braškių, maisto su dažikliais).
- Kuo mažiau kasykitės. Trumpai nusikirpkite nagus.
- Venkite vilnonių ir sintetinių drabužių.
- Jei pasireiškia vietinis niežėjimas, uždėkite ant jo vėsų kompresą arba leduką, įsuktą į medžiagą.
- Nuo niežėjimo padės ir antihistamininiai vaistai, losjonai, kurių sudėtyje yra 0,25 - 0,5 proc. mentolio ar kamparo.
Atopinis dermatitas
Šia odos liga gali sirgti ir vaikai, ir suaugę. Atopinis dermatitas dažnai siejamas su šeimos ligos istorija, juo dažniau sergama tose šeimose, kuriose yra sergančių bronchine astma, alerginiu rinokonjuktyvitu (liaudiškai dar vadinama šienlige, alergine sloga) ar tuo pačiu atopiniu dermatitu.
Atopinis dermatito priežastys nėra iki galo žinomos. Oda saugo mūsų kūną nuo išorės veiksnių. Sergant atopiniu dermatitu oda tinkamai nebeatlieka šios funkcijos. Daugeliui žmonių pirmieji AD simptomai pasireiškia iki penkerių metų amžiaus. Odoje atsiranda pleiskanojantys, paraudę, niežtintys plotai, kuriuos nukasius vėliau pastebimi šašai ar žaizdelės. Dėl kasymo uždegimas ir niežėjimas dar labiau stiprėja, prasideda užburtas niežėjimo ir kasymosi ratas. Visi šie simptomai rodo atopinio dermatito paūmėjimą ir pablogina visos šeimos gyvenimo kokybę.
Atopinis dermatitas yra lėtinė liga, todėl labai svarbu ja rūpintis nuolatos: sumažinti niežėjimą, nuraminti odos paraudimą, atkurti odos apsauginį barjerą ir drėgmės balansą. Atopiška oda „serga“ visa ir visada, barjerinė funkcija yra sutrikusi ne tik bėrimų vietose, bet ir sveikai atrodančiose zonose.
Atopinio dermatito priežiūra
- Atopinio dermatito pažeistos odos higienai būtinos ypač švelnios prausimosi priemonės.
- Kremai emolientai - tai odos priežiūros priemonės, kurios intensyviai drėkina ir maitina odą bei atkuria barjerinę funkciją, kuri sergant atopiniu dermatitu yra nepakankama. Jie taip pat pasižymi niežėjimą ir uždegimą raminančiomis savybėmis.
- Priešuždegiminiai preparatai (kortikosteroidai, kalcineurino inhibitoriai) naudojami esant atopinio dermatito paūmėjimui. Šie vaistiniai preparatai pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu ir turi būti tepami ant egzemos pažeistos odos plotų, t.y. raudonų niežtinčių dėmių, bėrimų.
Kada ir kaip tepami vaistai sergant atopiniu dermatitu?
Atopiška oda yra sausa ir jautri oda, todėl pagrindinis namų darbas yra drėkinti odą. Jei atsiranda odos uždegimo požymiai (paraudimas, šlapiavimas, šašeliai ar nukasymai) gydytojas paskiria medikamentinį gydymą. Gydytojas specialistas paskiria reikiamus vaistus tik įvertinęs atopinės egzemos būklę ir daug kitų faktorių.
Tepami vaistai su steroidais (kortikosteroidai) - tai priešuždegiminiai preparatai, naudojami esant atopinio dermatito paūmėjimui. Šie vaistiniai preparatai pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu ir turi būti tepami ant egzemos pažeistos odos plotų, t.y. raudonų niežtinčių dėmių, bėrimų. Jie dažniausiai tepami 1-2 kartus per dieną. Siekiant išvengti galimo šalutinio poveikio, juos rekomenduojama tepti trumpai, ne ilgiau nei 2-3 savaites.
Tepami vaistai su imunomoduliatoriais (kalcineurino inhibitoriai) - taip pat mažina uždegimą, nors silpniau nei vaistai su steroidais (hormonais).
Kortikofobija
Tai terminas apibūdinantis nenorą gydytis steroidų (hormonų) turinčiais vaistais. Dėl plačiai žinomo šių vaistų šalutinio poveikio, žmonės vengia gydytis šiais vaistais, kai gydymas yra reikalingas. Visi vaistai gali sukelti tam tikrų nepageidaujamų reakcijų, bet juos teisingai vartojant, šalutinių reakcijų galime išvengti. Yra dvi svarbios taisyklės: Trumpalaikiai gydymo kursai ir laipsniškas gydymo nutraukimas.
Gydymas hormoniniais tepalais turi būti nutraukiamas palaipsniui, retinant tepimų dažnį (pvz., pradėjus gydymą tepama kasdien, po to kelis kartus kas antrą dieną, po to - kas trečią dieną). Tepti tokį vaisto kiekį, koks yra reikalingas. Tam yra sukurta piršto galo vieneto taisyklė. Tai vaisto kiekis, išspaustas ant smiliaus galo (atitinka 0,5 g vaisto).
Panašus:
- Atostogos gimus vaikui: kaip gauti ir kiek trunka?
- Uodo įkandimas vaikui: Kaip sumažinti niežulį ir patinimą?
- Vaikui temperatūra be priežasties: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
- Skyrybos nėštumo metu: teisiniai ir emociniai aspektai
- Abromiškių reabilitacijos ligoninė – tikri atsiliepimai ir išsamiausia apžvalga!