Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vaikų augimas - tai vienas svarbiausių jų sveikatos ir vystymosi rodiklių. Nuo pirmųjų vaiko gyvenimo dienų tėvai akylai stebi jo vystymąsi ir augimą. Tėvai dažnai nerimauja, ar jų mažylio svoris atitinka normą, ypač kai jis atrodo mažesnis arba stambesnis nei bendraamžiai. Tėvams dažnai kyla klausimų: ar mano vaikas auga normaliai? Ar jo svoris atitinka ūgį? Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Normalus Vaiko Augimas

Normaliam vaiko augimui būtina stabili aplinka, gera mityba, emocinis stabilumas, normali hormonų sekrecija bei veikimas. Svarbu, kad nebūtų lėtinių ligų bei veiksnių, trikdančių ląstelių augimą.

Augimo procesą po gimimo švedų mokslininkas J. Šis laikotarpis - tarsi vaisiaus augimo gimdoje tąsa, kai augimą reguliuoja mityba. Todėl šiuo laikotarpiu pastebima stiprių augimo greičio svyravimų. Pirmaisiais gyvenimo metais augimas pats greičiausias - kūdikiai vidutiniškai paauga apie 25 cm per metus, antraisiais ir trečiaisiais metais vaikai paauga maždaug po 10 cm per metus. Maždaug nuo 3 metų iki lytinio brendimo pradžios nusistovi vidutinis vaikystės augimo greitis, kuris dažniausiai būna apie 5,5-6 cm per metus. Laikoma, kad vaikystės laikotarpio augimo greičio apatinė normos riba yra 5 cm per metus.

Didžiausias augimo šuolis pastebimas lytinio brendimo laikotarpiu, paprastai tarp 8 ir 13 metų mergaitėms ir tarp 10 ir 15 metų berniukams. Lytinio brendimo laikotarpis trunka nuo 2 iki 5 metų. Augimo šuolį ir spartesnį kaulų brendimą lemia kartu augimo hormono ir lytinių hormonų poveikis. Šiuo laikotarpiu ima ryškėti antriniai lytiniai požymiai: plaukuotumas gaktos ir pažastų srityje, lyties organų vystymasis, mergaitėms atsiranda menstruacijos.

Ūgio Ir Svorio Stebėjimas

Nuo kūdikystės vaikai turi reguliariai lankytis pediatro ar šeimos gydytojo konsultacijose, kuomet vaiką prižiūrintis gydytojas pamatuoja ūgį ir svorį bei žymi juos individualiose vaikų augimo kreivėse.

Iki 2 metų vaiko ūgis matuojamas jam gulint, o nuo 2 metų - stovint tiesiai atrėmus kulnus, sėdmenis, nugarą ir pakaušį į vertikalią ūgio matuoklės dalį ir žiūrint tiesiai horizontalia plokštuma taip, kad apatinis akies voko ir viršutinis ausies landos kraštai būtų vienoje horizontalioje plokštumoje. Ūgį ir svorį reikėtų matuoti visuomet ta pačia matuokle, jei norite palyginti, kiek vaikas paaugo per metus, nes skirtingų matuoklių tikslumas gali skirtis. Be abejo, geriausia tai daryti gydymo įstaigoje, nes gydymo įstaigose svarstyklės ir ūgio matuoklės yra tiksliausios, jos nuolat tikrinamos, kalibruojamos.

Kūdikių ir vaikų iki 2 metų ūgį ir svorį išmatuoti sunkiau, nes gulėdami jie juda, gali įsitempti, sulenkti kojas, kelti galvą. Tačiau jie matuojami dažniau nei vyresni vaikai, todėl gauti duomenys turi būti vertinami bendrai.

Kūno Masės Indeksas (KMI) Vaikams

Šiandien, vis labiau didėjant žmonių susirūpinimu savo sveikata ir norint išlaikyti sveiką gyvenseną, dauguma žmonių nori suprasti, kokia jų kūno sveikata ir kokia yra jų kūno masės būklė. Vienas iš labiausiai naudojamų įrankių, skirtų įvertinti kūno svorio santykį su ūgiu, yra kūno masės indeksas (KMI).

Kūno Masės Indeksas (KMI) yra matematinė formulė, skirta įvertinti asmens kūno svorio santykį su jo ūgiu. KMI formulė yra dažnai naudojama sveikatos specialistų, konsultantų, įskaitant gydytojus, dietologus ir trenerius, siekiant įvertinti žmonių kūno svorio būklę.

Vaikų sveikata ir gerovė yra vienas iš tėvų pagrindinių prioritetų. KMI skaičiuoklė padeda tėvams sekti vaikų svorio pokyčius ir įvertinti jų bendrą sveikatą. KMI vaikams skaičiuojamas taikant specialią formulę, kuri atsižvelgia į vaiko amžių, lytį, svorį ir ūgį. Dauguma KMI skaičiuoklių ir sveikatos įstaigų naudoja standartizuotas lenteles arba kompiuterines programas, kurios automatiškai apskaičiuoja vaiko KMI, pagal duotus duomenis.

Vertinant KMI, taip pat svarbu atsižvelgti į amžių, nes kūno sudėjimas gali skirtis priklausomai nuo amžiaus. Kadangi skaičiavimai gali būti sudėtingesni, labai svarbu naudoti atitinkamas KMI skaičiavimo priemones, kurios atsižvelgia į amžių ir lytį, norint gauti tikslų įvertinimą. Galiausiai, KMI vertinimas turi būti atliekamas kartu su kitais sveikatos rodikliais ir įvertinimais, kad būtų gautas visapusiškas vaiko ar paauglio sveikatos vaizdas.

Žemiau pateikta KMI (kūno masės indekso) lentelė yra naudingas įrankis, padedantis nustatyti, ar žmogaus svoris yra normos ribose. Taip pat svarbu suprasti, kad KMI gali būti naudingas nustatant ligų riziką. Tyrimai rodo, kad didelis KMI gali didinti riziką susirgti širdies ligomis, diabetu, sąnarių problemomis ir kt. Tačiau svarbu atsiminti, kad KMI yra tik vienas iš veiksnių, įtakojančių sveikatą, o kiekvienas žmogus yra unikalus.

Vis dėlto, KMI lentelė gali būti puiki priemonė, padedanti pradėti savo sveikatos kelionę ir suvokti bendrą svorio ir sveikatos sąryšį. Žemiau pateiktos KMI normos pagal amžių yra naudingas įrankis, padedantis sužinoti, ar žmogaus svoris yra normos ribose, atsižvelgiant į jo amžių. Ši lentelė taip pat gali būti naudinga nustatant, ar svoris yra normos ribose atsižvelgiant į lytį. KMI normos pagal amžių ir lytį padeda atskirti sveikus svorio kategorijas nuo persvarstytų ar net pavojingų.

Pavyzdžiui, moterims ir vyrams gali būti nustatytos šiek tiek skirtingos normos, nes jų kūno sudėjimas, raumenų masės ir riebalų santykis gali skirtis. Tačiau svarbu atsiminti, kad KMI lentelė yra tik vienas iš daugelio sveikatos vertinimo rodiklių. Individuali kūno sudėtis, aktyvumas, sveikata ir genetiniai faktoriai gali taip pat turėti didelį poveikį.

Nustatant vaiko mitybą labai svarbus antropometrinis tyrimas, nustatomas vaiko fizinio vystymosi lentelių pagalba. Atliekant antropometrinį vaiko tyrimą, vertinami svarbiausi rodikliai - kūno svoris ir ūgis. Vaikų fizinio vystymosi lentelėse (toliau - diagramoms) naudojamas procentilinis metodas, kurio esmė yra tokia: ūgio (svorio ar kitų matmenų) dydžiai suskirstomi į 100 intervalų. Kiekvienam dydžių intervalui nubraižoma kreivė (diagrama).

Pavyzdžiui, jei gydytojas sako, kad judviejų mažylio ūgis yra 70-toje ūgio procentilėje, tai reiškia, kad 70% tokio amžiaus mažylių yra mažesni nei jūsiškis ir 30% - aukštesni. 3-97 procentilių tyrimo duomenys yra normalūs ir rodo, kad fizinis vaiko išsivystymas yra normalus. Dažnai būna, kad sveikų vaikų ūgio ir kūno svorio kreivės svyruoja tarp 25-os ir 75-os procentilių.

Tačiau jei vaiko ūgio ir kūno svorio kreivės kyla progresuojančiai aukštyn ar leidžiasi žemyn ir neišlaiko bendros tendencijos, vadinasi, yra sutrikusi mityba. Jei vaiko kūno svoris neatitinka ūgio, vadinasi, nepakankama vaiko mityba atsirado per trumpą laiko tarpą. Jei vaiko ūgis atsilieka ir neatitinka vaiko amžiaus, priežastisgali būti lėtinė mitybos stoka.

Kaip matuoti vaiko ūgį

Jei vaikas dar negali tvirtai stovėti, matuokite paguldę mažylį ant grindų taip, kad remtųsi viršugalviu į sieną. Tuomet švelniai ranka ištiesinkite vaiko kojytes per kelius ir pasižymėkite, iki kurios vietos siekia kulniukai. Tuomet centimetru ar liniuote pamatuokite atstumą nuo sienos iki pažymėtos vietos. Vaikas kuris jau gerai stovi, turėtų atsistoti prie sienos, ištiesinti kelius, nugarą, galvą laikyti tiesiai.

Kaip pasverti vaiką

Kol kūdikis dar mažas, tiksliausiai jį pasvers pediatras specialiai tam skirtomis svarstyklėmis. Tačiau jei nori tai padaryti namuose, įprastomis kūno svarstyklėmis, tačiau atkreipkite dėmesį, kokia yra jų paklaidos riba - kai kurių svarstyklių paklaida yra iki 0,5 kg, o tai kelių savaičių kūdikiui yra labai daug. Jei sversitės kūno svarstyklėmis, guldyti kūdikį ant jų bus nepatogu (o gal net ir pavojinga), tad geriausias būdas yra pradžioje pasisverti dviese su kūdikiu (laikant jį ant rankų), po to vienam (-ai. Tuomet iš bendro su kūdikiu svorio atimti savąjį - taip gausite kūdikio svorį. Geriausia, kad kūdikis būtų kuo mažiau aprengtas, geriausia nuogas.

Labai tikėtina ir normalu, kad kiekviena šeima siekia, kad jų mažylis augtų kuo sveikesnis ir kuo optimaliau didėtų jo svoris. To siekti galima vieninteliu būdu - stebėti vaikelio svorio augimo pokyčius. Šis rodiklis ypač pirmaisias gyvenimo mėnesiais yra vienas iš svarbiausių, vertinant bendrą kūdikio sveikatos būklę.

Lietuvoje ūgio ir svorio grafikai parengti pagal Medicinos mokslų daktarės J. Tutkuvienės metodinių rekomendacijų leidinį „Vaikų augimo ir brendimo vertinimas“, kurį rekomenduoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Pasauliniu lygmeniu siekiant apibendrinti ir pateikti mokslinį pagrindimą, dar 2006 metais Pasaulio sveikatos organizacija atliko didelės apimties tyrimą, kuriuo atnaujino globalius svorio, ūgio, galvos apimties ir kitus parametrus, vaikų nuo gimimo iki 5 metų amžiaus kategorijoje.

Tyrimas apėmė 6 skirtingas šalis: Braziliją, Ganą (vakarų Afrikos šalis), Indiją, Norvegiją, Omaną (Arabijos pusiasalio šalis) ir JAV. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad žindomi kūdikiai per pirmąjį gyvenimo mėnesį priauga apie 155-241 gramą per savaitę arba 20-30 gramų per dieną. Po to augimo tempas šiek tiek sulėtėja ir per 4-6 mėnesius priaugama apie 92-126 gramus per savaitę arba 11-16 gramų per dieną. 6 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių augimas dar labiau lėtėja, tačiau jų sveikata ir toliau išlieka puiki.

Tai galima paaiškinti tuo, kad nuo ~6 gyvenimo savaitės iki maždaug 6 mėnesio kūdikių išgeriamo mamos pieno kiekis per parą išlieka labai panašus arba toks pat (vidutiniškai apie 750 ml). Augant vaiko kūno masei, tačiau maisto poreikiui beveik nesikeičiant, taip ir nutinka, kad artėjant prie 6 mėnesio, svorio augimas nebėra toks spartus kaip pradžioje. Naujagimių maitinimo būdas taip pat gali turėti tiesioginės įtakos svorio augimui. Pirmaisiais mėnesiais mišiniu maitinamų mažylių svoris dažniausiai auga sparčiau nei žindomų kūdikių.

PSO atkreipia dėmesį, kad per greitas svorio augimas kūdikystėje gali būti susijęs su vėlesnėmis sveikatos problemomis, kaip nutukimas ir medžiagų apykaitos sutrikimai. Iš karto po gimimo naujagimis pradeda netekti dalies savo kūno svorio. Tai galima paaiškinti tuo, kad pasikeičia aplinka (iš šlapios terpės patenkama į sausą), naujagimis netenka skysčių per šlapimą ir tuštinimąsi mekonijumi (juodos, tirštos, bekvapės pirmosios išmatos). Per pirmuosius 3 mėn. Po svorio netekimo pirmosiomis dienomis naujagimiai palaipsniui pradeda priaugti ir tikimasi, kad tas prieaugis augimo lentelėse seks nuosekliai savo liniją, t.y.

Vertinant augimo rodiklius taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendrą paveikslą, t.y. vertinti svorį ir ūgį. Kadangi vaikai linkę augti etapais (lyg laiptų pakopomis), gali būti, kad dėl ne tokio spartaus svorio augimo „kaltas“ staigus ūgio šuolis.

Stebėdami vaikų ūgį ir svorį, tėvai gali laiku pastebėti vystymosi sutrikimus ar netinkamus mitybos įpročius. Svarbiausia - ne panikuoti dėl nedidelių nukrypimų, o reguliariai sekti pokyčius ir prireikus pasitarti su sveikatos specialistais.

Augimo Sutrikimai

Žemaūgiškumas nustatomas tuomet, kai vaiko ūgis yra žemiau 3-iosios procentilės pagal amžių ir lytį ir pagal tautos nacionalinius standartus. Jei susirūpinote savo vaiko ūgiu ar lėtu augimu, pirmas žingsnis - pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kuris gali atidžiai įvertinti Jūsų vaiko būklę, šeimos anamnezę, ir, jei reikės, skirti atlikti tyrimus, kurie padės išsiaiškinti medicinines augimo sutrikimų priežastis. Kai kurie vaikai auga lėčiau už savo bendraamžius, nes paveldėjo tai iš savo tėvų.

Konstitucinis augimo atsilikimas: apibūdina vaikus, kurie yra žemesni už bendraamžius, tačiau auga normaliu greičiu. Jiems būdingas „kaulų amžiaus“ atsilikimas, tai yra jų kaulų brendimas vėluoja lyginant su jų faktiniu amžiumi (nustatoma, atlikus plaštakos rentgenogramą). Tokie vaikai neturi jokių kitų ligų, galinčių sutrikdyti augimą, požymių, bet turi tendenciją vėlyvesnei lytinio brendimo pradžiai ir brendiminiam augimo šuoliui. Jie auga ilgiau, todėl dažniausiai pasiekia normalų galutinį ūgį.

Šeimyninis (genetinis) žemas ūgis: žemų tėvų vaikai turi tendenciją būti žemo ūgio. Jie irgi neturi kitų ligų simptomų. Abiem šiais atvejais šeimas galima nuraminti, jog jų vaikas sveikas, ir gydyti nereikia. Kai kuriems vaikams, kenčiantiems nuo užgaulių ir patyčių dėl jų žemo ūgio ir vėluojančio lytinio brendimo, gali prireikti psichologinės pagalbos, užtikrinant kad ilgainiui jie subręs ir užaugs.

Įvairios lėtinės ligos, tokios kaip inkstų, širdies, virškinamojo trakto, plaučių, kaulų ar kitų sistemų pažeidimai, gali sutrikdyti vaiko augimą. Endokrininės ligos gali pasireikšti dėl hormonų stokos ar pertekliaus ir gali sutrikdyti vaiko ar paauglio augimą.

Ternerio (Turner) sindromas - viena dažniausių genetinių augimo sutrikimo priežasčių mergaitėms, sąlygojama vienos lytinės X chromosomos nebuvimo ar struktūrinių pokyčių. Žemas ūgis ir kiaušidžių funkcijos nepakankamumas, lemiantis lytinio brendimo ir vaisingumo sutrikimus, passtebimi daugiau nei 90 proc. šiuo sindromu sergančių mergaičių ir moterų. Tokioms mergaitėms būdinga specifinė išvaizda, tačiau jų intelektas nesutrikęs. Naujagimystės periodu dažnai passtebimas įgimtas plaštakų ir pėdų paburkimas (limfedema).

Be to, su šiuo sindromu susiję kiti sutrikimai: įgimtos aortos ydos (koarktacija ar stenozė), inkstų anomalijos, autoimuninis tireoiditas, osteoporozė, skeleto anomalijos, polinkis sirgti 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu. Kraujo tyrimai gali būti atliekami siekiant nustatyti hormonų sekrecijos ar chromosomų anomalijas ar atmesti kitas ligas, galinčias sąlygoti augimo sutrikimą.

Kad nustatytume, ar hipofizė skiria užtektinai augimo hormono, vaikų endokrinologai atlieka specialius stimuliacinius mėginius. Jei nustatoma liga, lėmusi augimo sulėtėjimą, specifinis gydymas turėtų pagerinti ir augimo procesą. Augimo hormono injekcijos vaikams, sergantiems augimo hormono nepakankamumu, Ternerio sindromu ar lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, gali normalizuoti augimo greitį ir galutinį ūgį.

Žmogaus augimo hormonas laikomas saugiu ir efektyviu, tačiau gydymas gali trukti labai ilgai, ir yra stebimas individualus vaikų augimo atsakas į gydymą. Negalima pamiršti ir emocinių bei socialinių problemų, kurias išgyvena žemo ūgio vaikai. Tėvelių (globėjų) pareiga - padėti savo vaikams išsiugdyti savigarbą, akcentuojant stipriąsias puses, nepriklausomai nuo to, kokio ūgio ji ar jis yra.

Vaikų Augimo Ypatumai Pagal Amžių

Šiame amžiuje augimo tempas lėtėja, bet aktyvumas auga. Šiame amžiuje prasideda individualūs augimo šuoliai, ypač prieš brendimą. ✅ Tai metas, kai ypač svarbu skatinti sveikus mitybos ir aktyvumo įpročius.

Vaikų KMI (kūno masės indeksas) vertinamas kitaip nei suaugusiųjų - pagal specialias percentilių lenteles, kurios atsižvelgia į vaiko amžių ir lytį. Visais laikais žmonės sekė ir matavo vaikų ūgį. Nors nežinojo žodžio „procentiliai“, bet ant durų staktų braižė vaikų ūgio augimo kreives. Savus vaikus žmonės lygino su kaimynų, stebėjosi, kodėl ne vienodo ūgio tos pačios šeimos vaikai.

Jau seniausiais laikais žmonės suvokė, kad yra kažkokios ūgio normos, standartai. Procentilių diagramos padeda tėvams ir gydytojams susiorientuoti, ar vaikas atitinka statistinius vidurkius. Kiekviena šalis turi savo normatyvus ir juos atnaujina kas 10 metų. Yra sukurtos atskiros procentilių lentelės kūdikiams, vyresniems vaikams, berniukams, mergaitėms. Lentelės kuriamos pagal tautos fizines ypatybes, juk vienos tautos yra žemos, kitos - aukštaūgės.

Pavyzdžiui, žemiausi pasaulio vyrai gyvena Rytų Timore (Pietryčių Azijoje), jų vidutinis jų ūgis siekia 160 cm, o štai vidutinis olando vyro ūgis yra 183 cm. Savaime suprantama, kad šių šalių atstovų į vieną procentilių lentelę nesudėsi. Lietuviškąsias procentilių lenteles sukūrė VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja, profesorė Janina Tutkuvienė. Pirmosios pasirodė 1995 metais. Lietuviškosios procentilių lentelės nuolatos peržiūrimos ir koreguojamos, jų ribos nuo sukūrimo dienos prasiplėtė - viršutinė riba dar labiau pakilo, o apatinė riba kiek nusileido.

Nors vidutinis vaikų ūgis beveik nepasikeitė, bet atsirado aukštesnių nei ankstesnis vidurkis vaikų, taip pat ir žemesnių. Kodėl? Manoma, kad taip atsitiko dėl labai skirtingų vaikų augimo sąlygų, nes išsikristalizavo socialinės grupės. Juk sakoma, kad ūgis genetiškai lemtas iki 80-85 proc., o 15-20 proc. Nemažai tėvų džiaugiasi, jei jų vaikas pagal ūgį ir svorį patenka į aukštesnes procentilių ribas, tačiau dažnai pradeda nerimauti, jei vaikas yra šiek tiek mažesnis negu mediana (50 procentilis).

Kalbant apie svorį, reikėtų atkreipti dėmesį, kad kūno svoris, esantis tarp 90-97 procentilių yra priskiriamas antsvorio kategorijai, o virš 97 procentilop esantis svoris jau priklauso nutukimo kategorijai. Tačiau svoris vertinamas, atsižvelgiant į jo santykį su ūgiu. Kartais žemo ūgio vaikui jo svoris, dar nesiekiantis 90 procentilio, jau gali būti vertinamas kaip antsvoris, ypač jeigu išoriškai matome, kad didžioji dalis riebalinio audinio kaupiasi vaikui ant pilvo, juosmens, šlaunų, sėdmenų.

Kalbant apie ūgį, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į patį ūgį, bet ir į augimo greitį. Normaliai vaikas per metus turėtų paaugti bent 4-5 cm. Jei yra augimo sulėtėjimas, nors vaikas dar ir nesiekia žemutinės normos ribos, jau reikėtų atkreipti dėmesį ir kreiptis vaikų endokrinologo konsultacijos.

*Procentilė - tai vaiko rodiklio (svorio, ūgio, galvos apimties ir pan.) palyginimas su kitais tokio pat amžiaus ir lyties vaikais. Pvz.: jei vaiko rodmuo yra 56 procentilėje, reiškiasi išrikiavus į eilę 100 vaikų, pastarasis užimtų 56 vietą eilėje. Pati pozicija nereiškia, kad vaikas auga geriau ar blogiau, lyginant su kitais. Svarbiau yra augimo kreivės nuoseklumas.

1 lentelė. Svorio augimo rodikliai

AmžiusVidutinis svorio prieaugis per savaitę
Pirmasis mėnuo155-241 gramai
4-6 mėnesiai92-126 gramai

žymės: #Vaiku

Panašus: