Eduardas Balsys (1919 m. gruodžio 20 d. - 1984 m. lapkričio 3 d.) - žymus lietuvių kompozitorius.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Studijos
Eduardas Balsys gimė netoli Nikolajevo, Ukrainoje.
1921 m. Eduardas Balsys su šeima atvyko gyventi į Lietuvą.
Šeima pirmiausiai įsikūrė Skuode, o 1928-aisiais persikėlė į Klaipėdą.
Iki 1939 metų jis lankė Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją, čia grojo pučiamųjų orkestre altu ir tūba.
1940 m. įstojo ir leitenanto laipsniu baigė karo mokyklą Kaune.
Karo metais Eduardas Balsys dirbo gimnazijos mokytoju Kretingoje, dėstė chemiją, fiziką, matematiką, fizinį lavinimą ir muziką.
Tuo metu jis apsisprendė tapti kompozitoriumi.
Sistemingai mokytis muzikos pradėjo 1945 m.
1950 m. baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos Antano Račiūno kompozicijos klasę.
1950-1953 m. tęsė aspirantūros studijas Leningrado konservatorijoje.
1953 m. Leningrado konservatorijoje baigė aspirantūrą.
Pedagoginė ir Visuomeninė Veikla
1953 m. jaunas muzikas visam laikui įsikūrė Vilniuje, pradėjo ir visą gyvenimą dėstė kompoziciją ir instrumentuotę Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
Nuo 1960 m. buvo Kompozicijos katedros vadovas, 1969 m. - profesorius.
Daugelis šiandien žinomų kūrėjų bei muzikologų yra E. Balsio mokiniai.
1962-1972 m. jis vadovavo Lietuvos kompozitorių sąjungai.
Kūryba
Vieno talentingiausių pokario kartos kompozitorių Eduardo Balsio kūrybos metai praėjo sovietų diktatūros laikotarpiu; nepaisant to, jo muzika išsiskyrė menine verte ir išliko įtaigi, žavinti polėkiu bei temperamentu.
Kompozitorius, 7-ojo dešimtmečio stilistinio lūžio lyderis, turėjęs didžiulės įtakos postalininiam lietuvių muzikos atsinaujinimo procesui, priskiriamas nuosaikiems modernistams.
Svarbiausia jo kūrybos dalis - stambios formos kūriniai: baletas, opera, oratorijos, koncertai.
Žinomiausi kompozitoriaus kūriniai yra baletas „Eglė žalčių karalienė“, opera „Kelionė į Tilžę“, oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“, kiti stambių formų darbai.
Pagal E. Balsio muzikinį scenarijų Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre baletas „Eglė žalčių karalienė“ buvo pastatytas tris kartus: 1960 m., 1976 m. ir 1995 m.
Kurta muzika teatro spektakliams (J. Grušo „Herkus Mantas“, 1957; Just. Marcinkevčiaus „Mindaugas“,1969) ir kino filmams („Tiltas“, 1956; „Adomas nori būti žmogumi“, 1959; „Gyvieji didvyriai“, 1960 ir kt.).
Kompozitorius sukūrė populiarią estradinę dainą „Elektrėnų žiburiai“ (S. Žlibino žodž.), mišriems chorams skirtą dainą „Mylimas Vilniau“ (V. Reimerio žodž.).
Balsys redagavo M. K.
Eduardas Balsys sukūrė muziką vaidybiniams filmams: „Tiltas“ (1956, rež. B. Šreiber), „Žydrasis horizontas“ (1957, rež. V. Mikalauskas), „Adomas nori būti žmogumi“ (1959, rež. V. Žalakevičius), „Gyvieji didvyriai“ (1960, rež. M. Giedrys, B. Bratkauskas, A. Žebriūnas, V. Žalakevičius), „Kanonada“ (1961,rež. A. Žebriūnas, R. Vabalas), „Žingsniai naktį“ (1962, rež. R. Vabalas), „Vienos dienos kronika“ (1963, rež. V. Žalakevičius), „Eglė žalčių karalienė“ (filmas-baletas, 1965, rež. V. Grivickas, A. Mockus), „Naktys be nakvynės“ (1966, rež. A. Araminas, G. Karka), „Akmuo ant akmens“ (1971, rež. R. Vabalas), „Inkasatoriaus krepšys“ (1977,rež. A.
Balsio kūryba patyrė nemažą evoliuciją nuo klasikinės formos Styginių kvarteto iki dodekafonine technika grįstos ekspresionistinės operos „Kelionė į Tilžę". Jo kūrybinis palikimas atspindi to meto lietuvių muzikos raidos vingius, nuo ideologizuoto „folklorinio" romantizmo (iki 1958 metų) link stilistinio atsinaujinimo ir naujų komponavimų technikų - ypač dodekafonijos, aleatorikos - naudojimo (nuo septintojo dešimtmečio vidurio).
Pirmasis apimtų 1950-1958 metus. Tai stiliaus formavimosi laikotarpis, kai Balsiui įtakos turėjo klasikinė ir romantinė muzika bei rusų kompozitorių simfoninės muzikos dramaturginiai principai, taip pat tuomet privalomas „folklorinis" stilius, kurio poveikis akivaizdus Styginių kvartete. Kiti svarbesni kūriniai - Herojinė poema simfoniniam orkestrui, Koncertas smuikui ir orkestrui Nr.1.
1958-1965 metai - antrasis laikotarpis, kartu žymintis ir stilistinį lūžį lietuvių muzikoje, kai susiformavo naujas požiūris į folklorą (jis dažniau perintonuojamas, keičiant pirminį šaltinio charakterį ar žanrą). Tuo metu į akademinę muziką Balsys nevengė įtraukti ir populiariosios muzikos elementų (pvz., rumbos ritmą), naudojo kvartinę harmoniją ir išplėstinę tonaciją.
Geriausiai šio laikotarpio pokyčius atskleidžia Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 2 - bene populiariausias koncertas smuikui lietuvių muzikoje. Jame akivaizdūs neoklasicistiniai bruožai - ryškios temos, lakoniškas muzikinės medžiagos dėstymas, motorinė ritmika, kontrastų dramaturgija.
Trečiasis laikotarpis ilgiausias - nuo 1965 metų iki kompozitoriaus mirties. Svarbesni jo bruožai - muzikoje įsivyraujantys ekspresionizmo elementai ir dodekafoninė technika.
Įvertinimas ir Atminimas
Kompozitoriaus kūryba įvertinta valstybinėmis premijomis už baletą „Eglė žalčių karalienė“ (1960) ir oratoriją „Nelieskite mėlyno gaublio“ (1974).
Apie kompozitorių yra išleistos dvi muzikologės Onos Narbutienės knygos: „Eduardas Balsys: kūrybos apybraiža“ ir didelės apimties monografija „Eduardas Balsys“.
„Kūrybos apybraižoje“ pateiktos paties kompozitoriaus mintys apie muziką ir kūrybą, chronologiškai aprašyta Balsio kūrybinė veikla bei pateikta trumpa menininko biografija.
Monografijoje „Eduardas Balsys“ pasakojama apie kūrėjo vaikystę, studijų ir brandaus gyvenimo metus, aptariami svarbiausi kompozitoriaus kūrybos bruožai, pateikiami menininko dienoraščiai, laiškai bei pasisakymai.
Monografijoje yra nemažai muzikų bei kitų disciplinų atstovų prisiminimų apie kompozitorių.
Monografija imponuoja tuo, kad atskleidžia itin ryškų Balsio asmenybės portretą, jo išgyvenimus bei požiūrį ne vien į kūrybos, bet ir gyvenimo dalykus.
Apie E. Balsį rašoma muzikologo Boleslovo Zubricko enciklopediniame žinyne „Lietuvių kompozitoriai“, Rūtos Gaidamavičiūtės knygoje „Kūrybinių stilių pėdsakais: pokalbiai su muzikais“ (Vilnius, 2005), vokiečių kalba parašytame kompozitoriaus dukters, pianistės, prof. Dalios Balsytės leidinyje „Die Rückkehr von Eduardas Balsys, [oder das Schaffen des litauischen Komponisten Eduardas Balsys in der Epoche des Übergangs von der Sowjetzeit zur Unabhängigkeit] = E. Balsys. Sugrįžimas: [Eduardo Balsio kūryba sovietmečio ir nepriklausomybės sandūroje]“ (Lampertheim, 2011).
Trumpą Eduardo Balsio biografijos aprašymą galima rasti Antano Rimvydo Čaplinsko žinyne „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“, taip pat Tomo Venclovos autorinėje enciklopedijoje „Vilniaus vardai“.
1986 m. Vilniuje, ant namo (Birutės g. 11/ Traidenio g. 40, „Žvėryno seniūnija“), kuriame 19 metų gyveno garsus kompozitorius, atidengta memorialinė lenta.
2009 m. Vilniuje, skvere prie Žvėryno tilto (A.
Mirtis ir Palaidojimas
Eduardas Balsys mirė 1984 m. lapkričio 3 d. Druskininkuose.
Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Kompozitoriaus kapas yra memorialinio ansamblio šiaurės vakarų dalyje.
Bibliografija
- Narbutienė, Ona. Eduardas Balsys. - Vilnius, 1999.
- Narbutienė, Ona. Eduardas Balsys: kūrybos apybraiža. - Vilnius, 1971.
- Zubrickas, Boleslovas. Lietuvių kompozitoriai: enciklopedinis žinynas. - Vilnius, 2004.
- Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. - Vilnius, 2011.
- Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. - Vilnius, 2006.
- Balsytė, Dalia. Die Rückkehr von Eduardas Balsys. - Vilnius, 2011.
Panašus:
- Adomas ir Ieva Biblijoje: Pirmųjų žmonių paslaptys ir likimas
- Adomo Mickevičiaus Paslaptys: Nežinomi Faktai apie Jo Gyvenimą ir Kūrybą Vilniuje
- Hipiai: gėlių vaikai - laisvės ir meilės filosofija
- Atraskite Geriausius IKEA Šviestuvus Vaikams: Išsamūs Apžvalgos, Savybės ir Tikri Atsiliepimai
- Sužinokite, kodėl nėštumo metu dantenys patinsta ir kaip efektyviai gydyti šią problemą!