Ankstyvoji vaikystė - ypatingai svarbus etapas žmogaus gyvenime, kai formuojasi vaikų socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie yra itin reikalingi, siekiant palaikyti pozityvius tarpusavio santykius ir ryšius. Ikimokyklinio ugdymo mokytojai turi skirti pakankamai dėmesio vaikų tarpusavio santykių kūrimui, be jų pagalbos, vaikams sunku išsiugdyti reikiamus tarpusavio bendravimo įgūdžius.
Vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje praleidžia daug laiko bendraudami, įvairiais būdais komunikuodami ar žaisdami vienas su kitu. Tenka pripažinti, šiomis dienomis daugėja vaikų, turinčių elgesio ar emocijų sunkumų, kas lemia vaikų nepakankamus emocinio intelekto įgūdžius, kurie taip reikalingi pozityvių santykių palaikymui.
Iš vaikų pasigirsta tokios frazės kaip - „aš nebūsiu tavo draugė“, „neduosiu tau, nes tu negera“, „čia mano“ , „dink“. Dėl šių priežasčių vaikai nebesutaria vienas su kitu, nemoka prisitaikyti vienas prie kito, empatiškai reaguoti ar kontroliuoti savo elgesį bei emocijas kitų vaikų atžvilgiu.
Suaugusiojo pavyzdys
Turbūt, ne kartą teko girdėti, jog vaikai lyg kempinėlės - viską sugeria. Taip pat yra ir su elgesio modeliais, kuriuos perteikia vaikui artimi suaugusieji. Jei suaugusysis intuityviai stengiasi demonstruoti pozityvius tarpusavio santykius palaikantį elgesį tiek su pačiu vaiku, tiek su šeimos nariais vaikui matant, tai gali paskatinti vaiką taikyti šiuos, pavyzdinius, elgesio modelius su kitais bendraamžiais ar suaugusiaisiais.
Pavyzdys iš gyvenimo - vaikai įsijautę į žaidimą garsiai kalba tarpusavyje, spontaniška ugdytojų reakcija būna - „nustokit rėkti, kiek galima…“ arba „kaip visada keliat triukšmą, nemokat žaisti ramiai“. Kita dalis ugdytojų, kurie gilinasi į save, stengsis reaguoti kitaip: „matau, kad įsijautėt į žaidimą ir kalbat labai garsiai. Nuo jūsų garsaus kalbėjimo darosi sunku išbūti. Ką darom dėl to?“.
Kasdieninis bendravimas formuoja įgūdžius
Be abejonės, tai kiek vaikas praleidžia laiko su kitais vaikais, ar suaugusiaisiais, turi įtakos jo/jos socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymuisi ir pozityvių tarpusavio santykių palaikymo gebėjimams. Tik praktikuodamasis, bendraudamas, susidurdamas su tam tikromis kliūtimis ir jas spręsdamas, vaikas išmoks socialinių normų, tobulins savo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.
Praktinis pavyzdys iš vaikų bendro žaidimo smėlio dėžėje - tarkime, smėlio dėžėje žaidžia 10 vaikų, jie visi turi pasidalinti ten esančiais žaislais.
Socialinės istorijos
Socialinės istorijos - tai trumpi, iliustruoti pasakojimai, skirti padėti vaikams suprasti įvairias kasdieniškas, gyvenimiškas situacijas bei perteikti tinkamo elgesio pavyzdžius vaikams priimtina forma. Šias istorijas galima kurti kartu su vaiku, parenkant jam tuo metu aktualią temą, pavyzdžiui, kaip užmegzti pokalbį, aktyviai klausytis ar įsitraukti į žaidimą su kitais vaikais. Svarbu, kad socialinės istorijos būtų aiškios, trumpos ir lengvai suprantamos vaikui.
Vaidmeniniai žaidimai
Šių žaidimų metu vaikai lengvai įsijaučia į tam tikrą vaidmenį, empatiškai perteikia kito emocijas, išgyvena naujas situacijas, žvelgia į tam tikrus įvykius iš kito perspektyvos. Vaidmeninių žaidimų metu vaikai praktikuoja bendravimo, bendradarbiavimo ir konfliktų sprendimo įgūdžius.
Vaidmeniniai žaidimai gali būti panaudoti dviem aspektais - vaikų bendravimo įgūdžių stiprinimui ir netinkamo elgesio permodeliavimui į tinkamu elgesiu pagrįstus scenarijus. Ugdytojams svarbu nenutraukti vaiko žaidimo, kai jiems atrodo, jog vaikai, jų nuomone, žaidžia ar bendrauja ne tinkamai, bet išnaudoti šias situacijas vaikų pažinimui, neįsiterpiant anksčiau laiko, kol tai yra saugu.
Šiai dienai vaikams trūksta gerųjų suaugusiųjų tarpusavio bendravimo pavyzdžių iš kurių vaikai galėtų mokytis kaip sugyventi tarpusavyje. Pirmoji tarpusavio santykių kūrimo mokykla yra šeima. Jeigu šeimos resursų nepakanka, kad vaikai galėtų išsiugdyti reikiamų įgūdžių, mokykla ar darželis tai papildo, pastiprina.
Vaikų kolektyvas savarankiakas organizmas, gyvenantis pagal savo grie~tas taisykles. Apie tikr kolektyv galime kalbti tik tada, kai vaikai pasiekia penkeris aeaeris mets am~is. `iame etape js santykiai su bendraam~iais tampa sistema, kurioje kiekvienas vaikas u~ima savo viet. Trijs keturis mets ma~yliai, ateidami / vaiks dar~el/, su savimi atsineaa skirting patirt/. Jie visi mokosi bendrauti ~aid~iant ir ia prad~is yra /domks vieni kitiems ne ma~iau, nei juos supantys daiktai.
Kiekvienas vaikas yra unikalus ir savitas, iasiskiria charakterio savybmis, temperamentu, jausmais, emocijomis. Pagal tai jie kolektyve tampa viss mgstami arba lieka vieniaiais. `iuo metu tyrinjami tarpasmeninis santykis vaiks grupje ypatumai, iaaiakinama realks ir potencialks lyderiai bei vaiks kolektyvo atstumtieji ir kokios charakterio ypatybs juos tokiais padaro.
`vietimo reforms eigoje pasikeit po~ikris ir / ,,kitokius ~mones. Savita subkultkra pasi~ymi specialisjs poreikis, ypatingieji, vaikai. Specialisjs poreikis vaikai yra teiss subjektai ir turi teises. Tai liudija /vairks dokumentai: Valstybins avietimo strategijos 2003- 2012 mets nuostatai, Lietuvos Respublikos avietimo /statymas, Specialiojo ugdymo /statymas.
`eimoje susiformuoja pirmieji bendravimo /gkd~iai, o u~ jos ribs jie /tvirtinami ir sustiprinami. Vadinasi, harmoningas, taikus gyvenimas aeimoje paruoaia vaik taikiai elgtis dar~elyje, mokykloje. Jis ten ieako situacijs, kuriose vyrauja aeimos atmosfera ir taip tvirtja jo taiki, destruktyvaus agresyvumo neturinti elgsena. Kitaip elgiasi vaikai, kurie auga netaikingoje, agresyvioje aplinkoje.
`eimos aaltumo, grubumo, nesantaikos atmosfer jie perteikia santykiuose su bendraam~iais ir kitais aplinkiniais.
Tarpusavio santykis fenomenalum pripa~/sta pasaulio mokslininkai ir praktikai. Jie savo darbuose sureikamina vien ar kit tarpusavio santykis funkcij asmenybs tapsmui. }monis tarpusavio santykiai yra ne tik pagrindinis veiksnys ~mogui tampant socialine bktybe, bet ir jo socialins ir fizins sveikatos, saugumo, saviraiakos pagrindas. Tarpusavio santykiams priskiriant did~iausias ugdymo galias, galima teigti, kad tarpusavio santykiai yra ugdymo metodologinis pagrindas.
Atliktas tyrimas pateiks esam vaiks tarpusavio santykis vaizd ir pads nustatyti elgesio pasikeitimo prie~astis ar prielaidas. iais vaikais gilinoms / ikimokyklinio am~iaus skirtings gebjims vaiks bendravimo ypatumus, js esminius bruo~us. Ianagrinti pedagogin- psichologin literatkr apie skirtings gebjims vaiks tarpusavio santykius. is vaiks grupis pedagogs po~ikr/ / vaiks tarpusavio santykius.
Ugdymas- asmenyb kuriantis ~monis bendravimas sveikaujant su aplinka bei ~monijos kultkros vertybmis. Ugdymas, atsi~velgiant / ~od~io reikam, turts bkti suprantamas kaip asmenyb kuriantis ~monis bendravimas, sveikaujant su aplinka bei ~monijos kultkros vertybmis, ugdymas- kryptingas, trunkantis vis ~mogaus gyvenim, procesas. Ugdome bendraudami.
Kadangi nebendraujant negalimas joks grupinis veikimas, tai bendravimas yra bktina ~mogaus atsiradimo, egzistavimo ir tobuljimo slyga. }monis bendravime yra iaskiriami trys glaud~iai tarpusavyje susij komponentai: 1) komunikacinis; 2) interakcinis ir 3) percepcinis. Komunikacin/ komponent sudaro keitimasis /vairiausia informacija (mintimis, vaizdiniais, emocijomis, interesais, /gkd~iais, nuostatomis ir kt.).
}mons negali vieni kitiems savo psichikos turin/ perduoti tiesiogiai. Jie tai atlieka pasinaudodami /vairiais materialiais objektais (garsais, spalvomis, judesiais, daiktais ir kt.). Tie materialks objektai, kurie ~ymi tam tikr psichikos turin/, yra vadinami ~enklais. Bendravimui skirts ~enkls sistema yra vadinama kalba. Bendravimo interakcinio komponento esm yra keitimasis judesiais ir veiksmais. ia vieni kitus.
Percepcin/ komponent sudaro bendravimo partneris savitarpio suvokimo ir gilesnio pa~inimo procesai. ia vieni kits elgsen, bet ir pa~/sta vieni kitus. Bendravimo neskms sukelia konflikts, susvetimjim, u~teraia ~monis grupis psichologin/ klimat, ma~ina darbingum, ~aloja psichik ir kartu fizin sveikat. Dl to vienas ia svarbiausis psichologijos ir pedagogikos u~davinis yra tirti ir tobulinti bendravimo kultkr.
Psichologai ir pedagogai jau seniai pastebjo, kad bendrauti negalima iamokti vien teoriakai studijuojant literatkr. L. Jovaiaa teigia, kad bendravimas- ~mogaus gyvenimo bktyb. Be jo nra sociumo gyvenimo. Juo bendravimas visapusiakesnis ir darnesnis, tuo sociumo gyvenimas laimingesnis. Svarbiausias sociumo gyvavimo veiksnys- santarv. ia ne tik solidariai bendrauti, kooperuotis, bet ir konfrontuoti.
Pagrindiniai bendravimo tikslai yra keistis informacija, gauti galimyb pamatyti save ,,kits akimis ir tenkinti socialinius poreikius. Turdami tiksl keistis informacija, labiausiai turtume bkti suinteresuoti jos tikslumu ir interpretavimo adekvatumu- tai viena ia skmingo bendravimo rodiklis. Antras rodiklis: ,,skmingas bendravimas- toks, kuris neu~kerta kelio laisvai skleistis ir augti asmenybei.
Negalime laikyti skmingu tok/ bendravim, kuomet savo poreikius patenkina ir tiksl pasiekia tik vienas asmuo, o jo skm u~kerta keli kitiems siekti savsjs. isjs iagyvenimai. Anot autors, tarpasmeniniai santykiai leid~ia patenkinti pagrindinius ~mogaus socialinius poreikius. Mes nuolat siekiame bkti susij su kitais ~monmis.
Mums reikia turti draugs, priklausyti kokiai grupei ar bendrijai, t. y. iau nei tie, kurie tokius ryaius turi. }mons siekia ne tik bkti su kitais kartu, bet ir emocinio kontakto, t.y. jausti meils, intymumo jausmus, dalintis jais, rkpintis kitu, bkti reikalingi.
Kaip teigia psichologai, sociologai, pedagogai ~monis tarpusavio santykiuose iakyla nema~ai problems. is. ia jo/jos draugas, partneris. Pagarba: gerbti kitus reiakia bkti palankiam kits at~vilgiu, gerbti juos, net jei jie yra kitokie nei Jks. Atsakomyb: bkti atsakingam reiakia, kad kitas asmuo gali tiktis, jog Jks atliksite tam tikrus /sipareigojimus santykis su tuo asmeniu at~vilgiu. Pastangos: bktina stengtis, kad tarpusavio santykiai tenkints abu asmenis.
Artum galima rodyti (ir priimti) ne fiziniu bkdu ir fiziakai. }monms nuo pat kkdikysts reikia kito ~mogaus prisilietims, gera jausti prisilietimus asmens, kuris mums patinka. Cholerikas- tai ~mogus, kuris yra labai aktyvus. Atpa~inti tok/ ~mogs bendraudami galime ia jo greitos ir garsios kalbos, /taigios gestikuliacijos. Cholerikas da~nai iasiaoka ir neatsargiu ~od~iu lengvai /skaudina tuos, kurie jam pasipainioja.
Sangvinikas- tai aktyvus, bet labiau save kontroliuojantis nei cholerikas ~mogus. Bendravimas su kitais ~monmis jam nekelia jokis problems. iau jis yra daugiau kalbantis nei besiklausantis ~mogus. Jis elgiasi ne taip impulsyviai, todl aplinkiniams gana patikimas ~mogus. Sangvinikas- tai neabejotinas lyderis, kuris lengvai imasi atsakomybs ir paprastai lengvai susitvarko su problemomis.
Flegmatikas- tai pasyvaus temperamento tipas. Bendraudamas su kitais, flegmatikas links daugiau klausytis nei kalbti. Jis nesiavaisto ~od~iais, gerai pasveria savo galimybes ir jei pa~adjo- iatess. Melancholikas- tai likdnas, pasyvus ~mogus, links nuolat nerimauti dl pavojs, kuriuos jis /~velgia aplinkoje. ios balso intonacijos.
Remiantis Vasiliauskaite, vienas ~ymiausis XX am~iaus psichologs C. Jung visas asmenybes pasikl skirstyti / ekstravertiakas ir intravertiakas. Ekstravertai- tai aktyvks ~mons, lengvai u~mezgantys kontaktus su kitais. iausiai bus draugiakas, turintis humoro jausm, lengvai pakeliantis bet koki aplinkinis nuotaik ir mgstantis vadovauti. Tipiak ekstravert lengva atpa~inti kits ~monis bkryje: jis bus dmesio centre, iasiskirs raiakia kalba ir gestikuliacija, net savo iavaizda.
Intravertiakas ~mogus gali bkti u~daras ir links aalintis kits. Bkdamas jautrus ir links / pesimizm, jis mieliau bendraus tik su panaaiais / save, nelaimingais ir nuskriaustais. ius ~mones pagal psicholog F. Perls dar galima skirstyti / lengvus ir sunkius ~mones.
Lengvi yra tie, su kuriais bendrauti mums yra naudinga, nebktinai informacine, bet visada- emocine prasme. Pabendravus su jais, pakyla nuotaika, pagerja savijauta, gyvenimas atrodo lengvesnis ir gra~esnis, o mes patys- stipresni. Sunkieji veikia prieaingai.
iau ir skmingiau vyksta individo socializacija. iau formuojasi jo asmenyb ir charakteris, ima reikatis apatija, nejautrumas, nepajgumas savarankiakai veikti. Taigi, matome, kad bendravimui, tarpusavio santykiams didels /takos turi kiekvieno ~mogaus kaip asmenybs individualios savybs, o taip pat daugyb iaorinis veiksnis, kurie pradeda reikatis tik ~mogui atjus / a/ pasaul/.
Visuomens veikja, pedagog G. Didel /tak vaiks santykis ataalimui turi /vairis televizijos laids ~ikrjimas ir kompiuteriniai ~aidimai. }iniasklaidoje ma~iau raaoma ar kalbama apie gra~ius, kilnius poelgius, pasiaukojim, patriotizm.
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Vidutinis 3 mėnesių kūdikio svoris ir ūgis: svarbiausios normos ir augimo paslaptys
- Kaip greitai ir efektyviai išvalyti vaikišką čiužinį – nepamainomi patarimai ir gudrybės!