Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Enurezė - nevalingas šlapinimasis - gali tapti rimtu išbandymu mažyliui ir tėvams. Nors apie šį sutrikimą kalbama retai, iš tiesų jis kur kas dažnesnis, nei galima pamanyti. Į lovą šlapinasi apie 20-25 % 4-5 m. amžiaus vaikų. Naktinis ar dieninis nevalingas vaiko šlapinimasis laikomas normaliu reiškiniu, kol mažajam sukanka 5 m. Jeigu tokio amžiaus ar vyresnis mažylis vis dar šlapinasi į lovą, paprastai jam nustatoma enurezė.

Pagal statistiką, apie 30 % 4,5 m. amžiaus vaikų šlapinasi į lovą. 21 % tai daro retai - rečiau nei du kartus per savaitę, o 8 % dažnai. Tarp penkiamečių sergančių enureze yra maždaug 15-20 %, tarp septynmečių - 7-10 %, o tarp dešimtmečių - apie 2,5 %. Kartais problema lieka aktuali net paaugliams ar suaugusiesiems - enurezė vargina 0,5-2 % vyresnių nei 15 m. asmenų.

Enurezės Tipai

Enurezė skirstoma į pirminę ir antrinę.

  • Pirminė enurezė pasitaiko dažniau ir diagnozuojama tuomet, kai vaikas nuo pat gimimo be didesnių pertraukų šlapinasi į lovą ir nenustoja sulaukęs penkerių metų ar daugiau.
  • Antrine enureze vadinamas toks nevalingas šlapinimasis, kai vaikas kurį laiką (bent 6 mėn.) nustoja šlapintis į lovą, o vėliau vėl pradeda tai daryti. Ši ligos forma sudaro apie ketvirtadalį susirgimų.

Enurezė gali būti dieninė ir naktinė. Naktimis į lovą šlapinasi kas penktas penkerių metų vaikas, o 12-kos metų - kas dešimtas. Vienas iš šimto suaugusiųjų taip pat nekontroliuoja savo šlapinimosi naktimis.

Enurezės Priežastys

Enurezės priežasčių gali būti įvairių, norint nustatyti tikslią, būtini medicininiai tyrimai.

  • Sutrikusi hormono vazopresino gamyba. Šis hormonas atsakingas už išskiriamo šlapimo kiekio mažinimą. Jeigu organizme stinga vazopresino, naktį nesulėtėja šlapimo susidarymas ir šlapimo pūslė yra perpildoma. Hormono gamyba dažniausiai sutrinka dėl nesubrendusios nervų sistemos. Net 80-90 % vaikų, sergančių pirmine enureze, stinga vazopresino.
  • Nebrandi nervų sistema taip pat neleidžia susiformuoti normaliam šlapinimosi refleksui. Ankstyvame amžiuje, kai šlapimo pūslė prisipildo, nugaros smegenys siunčia signalą nervų sistemai, kad ši atpalaiduotų šlapimo pūslę, ir tuomet mažylis nevalingai pasišlapina. Vėliau šlapinimosi refleksas pradeda priklausyti nuo smegenų kamiene ir žievėje esančių nervų centrų, leidžiančių sąmoningai kontroliuoti šlapinimosi procesą.
  • Psichologinės priežastys. Nevalingą šlapinimąsi gali paskatinti dažnai patiriamas stresas ar kokie nors psichologiniai sukrėtimai, sužadinantys itin intensyvias emocijas. Enurezė vaikams gali atsirasti dėl įvairių psichologinių priežasčių, patiriamo intensyvaus streso, dėl traumuojančių įvykių, gyvenimo pokyčių. Stresą vaikams gali kelti daugybė įvykių, pvz., darželio ar mokyklos lankymo pradžia, patyčios, patiriamas smurtas, tėvų skyrybos, persikraustymas gyventi ir mokytis į kitą vietą, artimo žmogaus mirtis. Enurezė gali atsirasti, jei vaikas patiria daug neigiamų emocijų, jaučia bendravimo, šilumos stoką šeimoje.

Funkciniai Šlapinimosi Sutrikimai

Funkciniai šlapinimosi sutrikimai - dažna vaikų problema, sudaranti iki 40 proc. apsilankymų pas vaikų urologus. Kai kuriems vaikams šlapimo pūslės disfunkcija būna kartu su žarnyno disfunkcija (šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimais). Funkciniai šlapinimosi sutrikimai - tai toks šlapinimasis, kai organizme nėra pažeistų neuroninių kelių, nėra įgimtųjų ar anatominių šlapimo organų sistemos sutrikimų.

Pakitimų gali išsivystyti šlapimo prisipildymo arba pašalinimo etapu. Remiantis urodinaminiais tyrimais, šie šlapinimosi sutrikimai yra klasifikuojami į stimuliavimo sindromą su detruzoriaus nestabilumu ir prisipildymo fazės sutrikimą (kitaip - disfunkcinį šlapinimąsi), kai yra šlapimo šalinimo fazės sutrikimas.

Svarbu šiuos šlapinimosi sutrikimus diagnozuoti laiku, nes tai susiję su pasikartojančiomis šlapimo organų sistemos infekcijomis. Prie funkcinių šlapinimosi sutrikimų priskiriama ir ureterinis refliuksas. Būtina atkreipti dėmesį į NE simptomus dieną (seilėtekis, troškulys).

Diagnostika

Svarbiausia - problemos neignoruoti. Nors enurezę vaikas gali išaugti savaime, verčiau to nelaukti ir problemą spręsti anksčiau. Pirmiausia atliekama išsamių medicininių tyrimų, siekiant išsiaiškinti konkrečią enurezės priežastį. Būtent ją ir reikia šalinti.

Anamnezės Rinkimas

Viena svarbiausių diagnostikos dalių yra anamnezės rinkimas. Renkant anamnezę, svarbios šios dalys:

  • Šlapinimosi ypatumai. Simptomų, atspindinčių šlapimo pūslės disfunkciją, išsiaiškinimas. Klausiama, ar neatsiranda staigus noras šlapintis, skausmas šlapinimosi metu, ar nereikalingos papildomos stangos, norint pradėti šlapintis, ar nestebima varvanti, intermituojanti, silpna srovė;
  • Tuštinimosi ypatumai. Svarbu išsiaiškinti paciento tuštinimosi įpročius. Būtina paklausti apie tuštinimosi dažnį, išmatų konsistenciją, formą ir dydį. Reikėtų išsiaiškinti, ar tuštindamasis vaikas nejaučia skausmo, kaip dažnai pasitaiko vidurių užkietėjimo, išmatų nelaikymo epizodai;
  • Šeiminė anamnezė. Svarbu išsiaiškinti, ar šeimoje nebuvo šlapimo organų sistemos sutrikimų, ar nėra būdingi vėlyvieji šlapimo pūslės valdymo įpročiai;
  • Skysčių vartojimas. Vertinamas suvartojamų skysčių kiekis. Per didelis skysčių vartojimas vakare gali atsispindėti padažnėjusiu šlapinimusi;
  • Šlapimo organų sistemos ligų anamnezė. Buvusios šlapimo organų sistemos infekcijos (su / be vezikoureteriniu refliuksu) gali būti stebimos vaikams, sergantiems šlapimo pūslės disfunkcija;
  • Perinatalinė ir neonatalinė anamnezė. Perinatalinė anoksija ar įgimtosios infekcijos gali turėti įtaką normaliai centrinės ar periferinės nervų sistemos funkcijai, šlapimo pūslės funkcijai;
  • Neurologinis ir psichologinis išsivystymas. Vaikai, kurie psichologiškai vystosi lėčiau, gali vėliau išmokti kontroliuoti šlapinimąsi. Dauguma pacientų, sergančių šlapimo pūslės disfunkcija, turi padidėjusią riziką sirgti aktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromu;
  • Nesutarimai šeimoje, stresas. Manoma, kad funkciniai šlapinimosi sutrikimai yra susiję su elgsenos sutrikimais, atsiradusiais mokant vaiką šlapintis / tuštintis (sėdant ant puoduko);
  • Mokymas šlapintis / tuštintis (sėdant ant puoduko). Klausiama, ar procesas nebuvo sudėtingas ir ilgas, ar vaikas nepatyrė streso, ar po mokymų buvo sausieji periodai.

Šlapinimosi Dienoraštis

Kita labai svarbi ištyrimo dalis - tai šlapinimosi dienoraštis. Būtina pildyti šlapinimosi dienoraštį ne trumpiau kaip 48 val. ir įvertinti šlapinimosi dažnį, šlapimo kiekį, šlapinimosi, tuštinimosi ypatumus. Tai suteikia žinių apie funkcinį šlapimo pūslės pajėgumą, neįprastą skysčių vartojimą, poliuriją ir šlapinimosi problemų sunkumą. Dažnas mažo kiekio šlapinimasis parodo nedidelį funkcinį šlapimo pūslės pajėgumą, blogą išsituštinimą.

Kiti Tyrimai

Objektyvaus tyrimo metu apžiūrima apatinė nugaros dalis. Ieškoma nugaros smegenų agenezės. Neurologinio ištyrimo metu tiriama apatinių galūnių jėga, gilieji sausgyslių refleksai, koordinacija, tarpvietės ir tiesiosios žarnos jutimai, tiesiosios žarnos sfinkterio refleksai, jėga.

  • Laboratoriniai tyrimai: Reikėtų apsiriboti bendruoju šlapimo tyrimu ir šlapimo pasėliu. Jei atlikus šlapimo tyrimą nustatoma leukociturija, reikia atlikti šlapimo pasėlį, nes vaikams, sergantiems šlapimo organų sistemos disfunkcija, dažnai diagnozuojama ir jų infekcija.
  • Instrumentiniai tyrimai: Tyrimas ultragarsu (UG), Cistometrografija (cistometrija), Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), Šlapimo srovės tyrimas (urofloumetrija).

Gydymo Būdai

Priklausomai nuo priežasties gydymas gali būti įvairus - medikamentinis, chirurginis (retai, kai būna fizinių anomalijų), psichoterapija, specialių šlapinimosi sulaikymo refleksą ugdančių treniruoklių taikymas ar kt.

Elgesio Terapija

  • Vesti šlapinimosi kalendorių. Jame žymėti, kada vaikas pabunda sausas, o kada prisišlapinęs. Kai situacija pagerėja, toks kalendorius skatina vaiko pasitikėjimą savimi, tai leidžia siekti dar geresnių rezultatų.
  • Dieną skatinti vaiką sąmoningai šiek tiek pakentėti, kai pajuntamas noras šlapintis.
  • Vengti psichologinės įtampos. Kuo mažiau streso vaikas patirs, tuo ramiau ir nesišlapindamas į lovą miegos. Svarbu, kad mažasis šeimos narys turėtų laiko mėgstamai veiklai, draugams.

Psichologinė Pagalba

Tėvai galėtų padėti vaikams būdami supratingi, ramūs ir kurdami vaikui saugią emocinę aplinką. Jokiu būdu negalima smerkti, kaltinti, gėdinti, pykti ant vaiko ar jį bausti. Svarbu pasistengti suprasti, kaip jis jaučiasi, pasikalbėti su juo apie šią problemą, nuraminti, kad jis dėl to nekaltas, kad šią bėdą patiria daug vaikų. Svarbu paaiškinti tinkamai pagal vaiko amžių.

Visada pravartu tėvams kreiptis pagalbos į specialistą. Jis gali vaikui ir visai šeimai suteikti profesionalią pagalbą. Specialistas pirmiausia su vaiku užmegs gerą terapinį ryšį, įvertins jo psichologinę būklę ir nustatys enurezės psichologines priežastis. Po to, naudodamas įvairius terapinius metodus, padės vaikui tvarkytis su problema, kylančiais sunkiais išgyvenimais, patars, kaip geriau prisitaikyti esamoje situacijoje.

Medikamentinis Gydymas

Pastaruoju metu enurezės gydymui dažnai skiriamas desmopresinas. Jis skatina inkstus labiau koncentruoti šlapimą: šlapimo pasigamina mažiau, ir vaikas naktį išmiega sausas. Gydoma 3 mėn. ir ilgiau. Jei gydoma trumpai, ar vartojama nepakankama vaisto dozė, norimo efekto dažniausiai negaunama.

Šlapinimosi Sulaikymo „Treniruokliai“

Gydant enurezę sėkmingai naudojami garso signalus skleidžiantys aparatai. Šlapinimosi sulaikymo „treniruokliai“ padeda suformuoti vaiko šlapinimosi refleksą. Šie prietaisai nustato labai tikslią šlapinimosi pradžią ir duoda signalą smegenims: „noriu šlapintis, reikia pabusti ir eiti į tualetą“.

Patarimai Tėvams

  • Turite suprasti, kad nesate blogi tėvai vien dėl to, jog Jūsų mažylis šlapinasi naktį lovoje.
  • Įtikinkite vaiką, kad jis irgi nekaltas dėl tokio veiksmo.
  • Visada elkitės su savo vaiku kantriai bei švelniai ir nepasiduokite, kol pavyks išmokyti mažąjį nebesišlapinti lovoje.
  • Naktinė enurezė sunkiai gydoma medikamentais, ypač tuomet, kai vaikas nuo pat gimimo nebuvo nustojęs naktimis šlapintis į lovą (pirminė naktinė enurezė).

Statistika apie enurezę vaikams:

Amžius Sergančių enureze procentas
4,5 m. 30%
5 m. 15-20%
7 m. 7-10%
10 m. 2,5%
Vyresni nei 15 m. 0,5-2%

žymės: #Vaiku

Panašus: