2022 m. spalio mėn.
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
« Geg
	1	2
3	4	5	6	7	8	9
10	11	12	13	14	15	16
17	18	19	20	21	22	23
24	25	26	27	28	29	30
31

Vaikų skrandžio ligų simptomai

Paskelbta 2025-09-14 | admin

Virškinimo sistemos ligos yra vienos iš dažniausiai pasitaikančių susirgimų. Visuomenės sveikatos centro duomenimis, kas dešimtas žmogus serga virškinamojo trakto ligomis. Šios ligos būną „tylios“ daugelį metų, dažnai pasitaiko atkryčiai, sunkios komplikacijos. Mūsų virškinimo traktas apdoroja produktus iki mums reikalingų medžiagų, kurias mūsų organizmas pasisavina, o toksinus arba nesuvirškintas medžiagas pašalina.

Gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos

Šiomis ligomis vaikai serga vis dažniau, ūminės opos kankina net naujagimius ir kūdikius, o mokyklinio amžiaus vaikams ir jaunuoliams jos pereina į lėtines ligas. Mergaitės gastritu, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opa serga rečiau negu berniukai. Kartais šios ligos paveldimos. Skrandį ir dvylikapirštę žarną nuo rūgščių skrandžio sulčių ir baltymus skaidančių fermentų saugo gleivinė.

Po kokio nors streso ar dvasinio išgyvenimo pasigamina daugiau skrandžio sulčių, kurios erzina jo ir dvylikapirštės žarnos gleivinę bei sieneles, kol vėliau pradeda juos virškinti, taip vyksta savęs virškinimas. Tuomet kyla skrandžio gleivinės uždegimas - gastritas, dar vėliau gali atsiverti skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos. Viso to priežastis netinkama vaiko mityba. Vaikas į mokyklą privalo eiti sotus.

Pusryčiams paruoškite jam šilto maisto: košės, iškepkite omletą, gal net kotletą. Suvirškintas maistas patenka į kraują, kraujas reikalingas medžiagas „pasiunčia” į smegenis, kurios, gavusios maisto, aktyviai dirba, nepavalgęs vaikas jaučiasi silpnas net irzlus. Pats darbingiausias mokyklinio mažiaus vaikų periodas yra nuo 9 iki 11 valandos ryte ir nuo 16 iki 18 valandos po pietų, tad pusryčiai ir pietūs tiesiog būtini. Apie 12 valandą vaikui būtų naudingi ir priešpiečiai: vaisiai, sumuštiniai, arbata. Jei vaikas kategoriškai atsisako maitintis mokyklos valgykloje, įdėkite jam priešpiečius iš namų.

Vaikai pripratę valgyti skubėdami, todėl tėvų pareiga skiepyti lėto valgymo įpročius, mažais kąsneliais, kad su maistu prarytų kuo mažiau deguonies, kuris skrandyje maistą verčia pūti, dėl to gali pūsti pilvą, skaudėti skrandį.

Mažiems vaikams šį susirgimą nustatyti sunku

Gastrito, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos uždegimo simptomai vienodi. Aiškūs šių ligų požymiai kūdikiams yra nenoras valgyti, vėmimas, mažas svorio prieaugis, verksmas atsigėrus, mėšlungiški pilvo skausmai, kaip ir esant trijų mėnesių diegliams. Dažnai šios ligos nustatomos tik pastebėjus kraujo priemaišas vėmaluose arba išmatose.

Darželinukai neretai skundžiasi ištisas savaites ar mėnesius pasikartojančiais pilvo skausmais, kurie būna neaiškaus pobūdžio, ir bendru negalavimu. Jie neturi apetito, kartais vemia su kraujo priemaišomis. Tik 6 - 7 metų vaikai gali tiksliai pasakyti, kurią vietą skauda. Deginantis ir graužiantis skausmas susitelkia skrandžio duobutėje arba bambos srityje, vaikas būna be nuotaikos, jo liežuvis padengtas apnašomis. Dvylikapirštės žarnos opaligei būdingas prastas burnos kvapas, raugulys, sotumo jausmas. Kai vaikas pavalgo, skausmas dingsta maždaug 2 - 3 valandoms ir priešingai, esant skrandžio opai, jis sustiprėja valgant.

Jei vaikas ilgiau kaip savaitę skundžiasi pilvo skausmais ryte ar po valgio, atsargumo dėlei turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju. Kai vaikas vemia krauju ar tuštinasi su kraujo priemaišomis (juodai), kuo skubiausiai jį reikia vežti į ligoninę.

Padėkite savo vaikui

Esant ūminiam susirgimui, vaikas turėtų tris savaites gulėti, bent jau kol sumažės skausmas.
Speciali dieta nebūtina, tiesiog reikia valgyti kuo dažniau ir po truputį.

Be abejo, tokių patiekalų, kurių vaikas nemėgdavo ir sveikas būdamas ar juos blogai virškindavo, dabar pasistenkite vengti. Tinka valgyti vandeningas košeles, lengvai virškinamą maistą. Griežtai reguliuokite saldumynų kiekį, ypač bulvių traškučių. Žinoma, reikėtų vengti keptų ar rūkytų maisto produktų, kefyro, jogurto, įvairių sulčių, pomidorų padažo ir panašiai, nes tai - rūgštūs produktai. Be to, prie vaikiškų skrandžio skausmų dažnai prisideda ir gaivieji gėrimai su burbuliukais.

Kai kurie tėvai daro klaidą manydami, kad gazuotas mineralinis vanduo vienas pirmųjų pagalbininkų pajutus skrandžio skausmus, tačiau tai tie patys burbuliukai. Sveikstančiam vaikui labai svarbi ramybė, geras mikroklimatas šeimoje. Gastritas reiškia bet kokią būklę, susijusią su skrandžio gleivinės uždegimu. Jis gali būti ūminis arba lėtinis, t. y. pasireikšti staiga arba trukti ilgiau. Skirtingus uždegimo tipus sukelia skirtingi veiksniai. Net ir sergant gastritu, nebūtinai pasireiškia specifiniai simptomai, tokie kaip skrandžio skausmas. Jeigu skrandžio gleivinė yra silpna, virškinimo sultys gali jai pakenkti ir lemti uždegimą. Dar viena priežastis, dėl kurios atsiranda gastritas, yra virškinimo trakto infekcija. Dažniausiai ją sukelia Helicobacter pylori skrandžio bakterija, kuri pažeidžia skrandžio gleivinę. Tokią infekciją paprastai perduoda kitas žmogus, tačiau ja taip pat galima užsikrėsti per užterštą maistą ar vandenį.

Kad ir kokių priežasčių būtų nulemtas skrandžio uždegimas, jo gydymas yra būtinas. Gastroenterologai gali suteikti profesionalią pagalbą. Nors Helicobacter pylori infekcija yra viena iš labiausiai paplitusi tarp žmonių visame pasaulyje, tik kai kuriems ja sergantiems pasireiškia gastritas ar kiti viršutinio virškinimo trakto sutrikimai.

Dažnas vaistų, tokių kaip aspirinas ar ibuprofenas vartojimas yra dar viena priežastis, kodėl gali atsirasti ūminis arba lėtinis gastritas. Taip yra todėl, nes sumažėja pagrindinės medžiagos, padedančios išsaugoti skrandžio gleivinę. Vyresniems žmonėms būdinga didesnė gastrito rizika, nes skrandžio gleivinė su amžiumi plonėja. Dėl šios priežasties jie dažniau suserga H. pylori infekcija ar autoimuniniais susirgimais nei jaunesni žmonės.

Alkoholis gali dirginti ir ardyti skrandžio gleivinę, todėl šis organas tampa labiau pažeidžiamas virškinimo sultims. Pernelyg didelis alkoholio vartojimas - viena iš priežasčių, kodėl atsiranda ūminis gastritas. Paties žmogaus kūnas atakuojantis skrandžio ląsteles. Kitaip ši būklė vadinama autoimuniniu gastritu. Jis atsiranda tada, kai kūnas pats pradeda pulti skrandžio gleivinės ląsteles. Autoimuninis gastritas dažniau pasireiškia žmonėms, kurie turi kitų autoimuninių susirgimų, įskaitant Hašimoto ligą ir pirmo tipo cukrinį diabetą.

Skrandžio uždegimas gali atsirasti dėl įvairių veiksnių. Norint juos suvaldyti dažniausiai reikia tiek paties paciento sąmoningumo, tiek specialistų pagalbos. Vienas iš būdų anksti pastebėti pirmuosius gastrito simptomus - virškinamojo trakto tyrimų programos.

Gastrito gydymas priklauso nuo jo priežasties. Jeigu ši būklė yra sukelta nesteroidinių vaistų, skirtų uždegimui mažinti, gali būti pasitelkiami specialūs vaistai nuo gastrito. Uždegimo, sukelto Helicobacter pylori gydymas paprastai apima antibiotikų, kurie naikina bakterijas, vartojimą. Vaistai nuo gastrito, vadinami protonų siurblio inhibitoriais, blokuoja skrandžio rūgštį gaminančias ląsteles. Verta pabrėžti, kad tokie vaistai nuo skrandžio uždegimo neturėtų būti vartojami ilgai ir ypač didelėmis dozėmis. Dažniausiai tai famotidinas.

Sumažindami rūgšties, išsiskiriančios į virškinimo traktą kiekį, šie vaistai nuo gastrito malšina jo sukeliamą skausmą ir leidžia išgydyti skrandžio gleivinę. Šie vaistai gali neutralizuoti skrandžio rūgštį ir paprastai yra skiriami siekiant sumažinti skausmą, kurį sukelia gastritas. Tiesa, kai kurie iš jų gali lemti viduriavimą arba vidurių užkietėjimą. Įrodyta, kad probiotikai gali padėti papildyti žarnyno mikroflorą ir gydyti skrandžio opas. Jeigu Jums pasireiškė skrandžio skausmas, tai dar nebūtinai reiškia gastritą. Tačiau pajutus ir kitus anksčiau minėtus simptomus, verta imtis veiksmų. Konsultacijos metu gastroenterologas gali diagnozuoti sutrikimų priežastis ir paskirti tikslingą gydymą.

Tam tikrų maisto produktų vartojimas ir vengimas gali padėti valdyti skrandžio gleivinės uždegimo simptomus. Taigi, ko negalima valgyti, kai skauda skrandį dėl gastrito? Paprastai tokiu atveju rekomenduojama vengti kepto, aštraus ir labai rūgštaus maisto. Kartais skrandžio uždegimas gali būti nulemtas alergijos. Tuomet reikėtų vengti ją sukeliančio maisto. Remiantis patikimų šaltinių duomenimis, probiotikai gali padėti išspręsti Helicobacter pylori bakterijos sukeliamas skrandžio problemas. Būtent ši skrandžio bakterija yra laikoma dažniausia gastrito priežastimi.

Sergant gastritu patariama valgyti mažesnėmis maisto porcijomis. Kai kuriais atvejais dėl šios ligos gali suprastėti organizmo gebėjimas pasisavinti geležį ar vitaminą B12. Tuomet gastrito dieta turėtų apimti ir jų turinčių maisto produktų arba papildų, kuriuos paskirti privalo gydytojas (papildų forma labai svarbi), vartojimą. Jeigu Jums diagnozuotas ūminis ar lėtinis gastritas mityba, be abejonės, turėtų būti subalansuota. Skauda skrandį, tačiau dar nebuvote pas specialistus? Apsilankykite ir užkirskite kelią rimtoms komplikacijoms.

Skrandžio gripas

Skrandžio gripas - tai dažnai pasitaikanti virusinė infekcija, sukelianti ūminį virškinamojo trakto uždegimą. Nors mediciniškai ši liga vadinama virusiniu gastroenteritu, dauguma žmonių ją vadina tiesiog skrandžio gripu. Ši infekcija nėra susijusi su tradiciniu gripu, kurį sukelia gripo virusai. Skrandžio gripą dažniausiai sukelia rotavirusai, norovirusai ar adenovirusai, pažeidžiantys virškinamąjį traktą.

Skrandžio gripas yra itin užkrečiamas ir gali greitai plisti per užterštą maistą, vandenį arba tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu. Simptomai paprastai pasireiškia staiga ir gali būti itin nemalonūs - pykinimas, vėmimas, viduriavimas bei pilvo skausmai dažniausiai tampa pagrindiniais ligos požymiais. Nors daugeliu atvejų liga praeina savaime per kelias dienas, kai kuriais atvejais ji gali sukelti pavojingas komplikacijas, o ypač pavojingas skrandžio gripas vaikams, pagyvenusiems žmonėms ar žmonėms su silpnesne imunine sistema.

Skrandžio gripas, dar vadinamas virusiniu gastroenteritu, dažniausiai prasideda staiga ir sukelia įvairius virškinimo bei bendro organizmo nusilpimo simptomus. O ligos intensyvumas priklauso nuo viruso tipo, organizmo atsparumo ir bendros sveikatos būklės.

Pagrindiniai skrandžio gripo simptomai

Pykinimas - vienas pirmųjų skrandžio gripo požymių. Dažnai pasireiškia staiga, gali būti lydimas nemalonaus pojūčio skrandyje, silpnumo ar apetito praradimo. Pykinimas gali trukti kelias valandas ar net kelias dienas, priklausomai nuo infekcijos sunkumo.
Vėmimas - dažnas skrandžio gripo simptomas, kuris padeda organizmui atsikratyti viruso ir toksinų. Vėmimas gali būti protarpinis arba dažnas, ypač pirmosiomis ligos dienomis. Tai pavojinga dėl didelio skysčių netekimo, kuris gali sukelti dehidrataciją, todėl naudinga būtų vartoti elektrolitų balansą atstatančius preparatus.
Viduriavimas - pagrindinis skrandžio gripo požymis, dažnai pasireiškiantis vandeningomis, dažnomis išmatomis. Viduriavimas gali tęstis nuo 1 iki 10 dienų, priklausomai nuo infekcijos sunkumo. Sunkiais atvejais viduriavimas gali būti labai intensyvus, todėl būtina gerti daug skysčių, kad išvengtumėte organizmo dehidratacijos.

Kokie dar skrandžio gripo simptomai gali pasireikšti?

Nors pagrindiniai simptomai yra susiję su virškinimo sistema, skrandžio gripas dažnai sukelia ir kitų negalavimų:

Pilvo skausmai ir spazmai - infekcija dirgina žarnyną, dėl ko atsiranda pilvo skausmai, kurie gali būti stipresni po valgio ar atsigėrus.
Karščiavimas - kai kuriais atvejais skrandžio gripas gali sukelti nedidelį ar vidutinį karščiavimą (37,5-39°C). Karščiavimas rodo, kad organizmas kovoja su virusu. O jei temperatūra pakyla virš 39°C arba išlieka ilgiau nei kelias dienas, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Bendras silpnumas ir nuovargis - dėl dehidratacijos, prastos mitybos ir virusinės infekcijos organizmas išsenka, todėl ligonis gali jausti bendrą silpnumą, mieguistumą, apatiją.
Galvos skausmas ir raumenų skausmai - šie simptomai dažnai lydi virusines infekcijas. Galvos skausmas gali atsirasti dėl skysčių netekimo ir karščiavimo, o raumenų skausmai - dėl organizmo kovos su virusu.

Simptomų trukmė ir intensyvumas

Lengva forma - simptomai trunka 1-3 dienas, gali pasireikšti tik lengvas viduriavimas ar trumpalaikis pykinimas.
Vidutinio sunkumo forma - simptomai išlieka apie 4-6 dienas, pasireiškia vėmimas, viduriavimas, vidutinio stiprumo pilvo skausmai.
Sunkesnė forma - simptomai tęsiasi ilgiau nei savaitę, dažnas viduriavimas ir vėmimas gali sukelti stiprią dehidrataciją, reikalaujančią medicininės pagalbos.

Dauguma žmonių pasveiksta per savaitę, tačiau svarbu stebėti savo organizmą ir imtis reikiamų priemonių, kad išvengtumėte komplikacijų. Jei simptomai stiprėja ar nepraeina per tris dienas, būtina kreiptis į gydytoją.

Kada kreiptis į gydytoją?

Skrandžio gripas dažniausiai yra savaime praeinanti liga, tačiau tam tikrais atvejais gali kilti komplikacijų, reikalaujančių ir medicininės pagalbos. Ypač svarbu stebėti savo ar artimųjų būklę, jei simptomai trunka ilgiau nei įprasta ar yra labai stiprūs.

Pavojingi požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti:

Stipri dehidratacija - Vėmimas ir viduriavimas gali sukelti didelį skysčių ir elektrolitų netekimą, o tai gali būti pavojinga, ypač vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir asmenims su silpna imunine sistema. Dehidratacijos simptomai - sausa burna ir lūpos, sumažėjęs ar visai sustojęs šlapinimasis, stiprus troškulys, galvos svaigimas ar alpimas, odos elastingumo sumažėjimas.
Kraujo buvimas išmatose ar vėmimas krauju - Jei viduriuojant išmatose matomas kraujas arba vemiate krauju, tai gali būti sunkesnės infekcijos, skrandžio opos ar net kraujavimo virškinamajame trakte požymis.
Ilgai trunkantis ar didelis karščiavimas - Jei kūno temperatūra pakyla virš 39°C arba išlieka aukšta ilgiau nei dvi dienas, tai gali rodyti antrinę infekciją, kuri gali reikalauti gydymo.
Labai stiprus pilvo skausmas - Nors pilvo spazmai yra įprastas simptomas, stiprūs, ilgai trunkantys ar aštrūs skausmai gali rodyti kitas ligas, pavyzdžiui, apendicitą ar žarnyno uždegimą.
Ilgai trunkantys simptomai - Jei viduriavimas, vėmimas ar silpnumas išlieka ilgiau nei tris dienas, tai gali būti ženklas, kad organizmas nesugeba kovoti su infekcija arba yra kita sveikatos problema, reikalaujanti gydytojo apžiūros.

Kada vertėtų nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą?

Jei skrandžio gripu suserga kūdikis, mažas vaikas ar pagyvenęs žmogus, ir pastebimi stiprios dehidratacijos požymiai.
Jei pacientas serga lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu ar širdies ligomis.
Jei kankina nuolatinis vėmimas be sustojimo.
Jei pasireiškia sumišimas, orientacijos sutrikimai ar stiprus mieguistumas.

Kaip gydyti skrandžio gripą?

Skrandžio gripas yra virusinė infekcija, todėl specifinio gydymo nėra. Pagrindinis tikslas yra sumažinti simptomus, apsisaugoti nuo dehidratacijos ir padėti organizmui kuo greičiau atsigauti, todėl svarbu nuolat gerti skysčius. Tačiau kokius skysčius reikia vartoti, o kokių vengti?

Vartoti:

Vandenį - gerti mažais gurkšneliais, bet dažnai.
Elektrolitų tirpalus - padeda atkurti prarastus mineralus ir druskas.
Žolelių arbatas (ramunėlių, mėtų) - ramina skrandį ir mažina pykinimą.
Sultinius - padeda gauti šiek tiek maistingųjų medžiagų.

Vengti:

Kavos ir alkoholio, nes jie gali dar labiau skatinti dehidrataciją.
Pieno produktų, nes gali sukelti papildomą virškinamojo trakto dirginimą.
Gazuotų ir saldintų gėrimų, nes jie gali sustiprinti viduriavimą.

Nepaprastai svarbi ir tinkama mityba. Kai apetitas po truputį grįžta, svarbu pasirinkti lengvai virškinamą maistą. Rekomenduojami produktai: džiuvesėliai arba trapučiai, virti ryžiai, virta vištiena arba triušiena be prieskonių, bananai. Tačiau svarbu vengti riebaus, kepto, aštraus maisto bei šviežių vaisių ir daržovių su daug skaidulų ar ankštinių augalų, kurie gali sukelti pilvo pūtimą.

Taip pat nepamirškite pakankamai laiko skirti poilsiui. Kai sergate skrandžio gripu, organizmas patiria didelį stresą, todėl poilsis yra tiesiog būtinas, kad greičiau pasveiktumėte. Stenkitės gerti pakankamai skysčių, miegoti bent 8 valandas per parą bei vengti fizinio krūvio, kol pasijusite geriau.

Vaistai simptomų palengvinimui

Tam tikrais atvejais galima vartoti ir nereceptinius vaistus, bet tik pasitarus su gydytoju arba vaistininku. Galite vartoti:

Paracetamolį arba ibuprofeną - jei karščiuojate ar kamuoja stiprūs kūno skausmai.
Probiotikus - kurie gali padėti atkurti žarnyno mikroflorą po stipraus viduriavimo.
Preparatus nuo pykinimo - gali būti skiriami gydytojo, jei pasireiškia itin stiprus pykinimas.
Preparatus nuo viduriavimo - gali padėti sumažinti viduriavimą, tačiau jų nereikėtų vartoti be gydytojo rekomendacijos.

Kaip apsisaugoti nuo skrandžio gripo, peršalimo ir kitų ligų?

Norint apsisaugoti nuo skrandžio gripo, peršalimo ir kitų virusinių ligų, svarbu laikytis kelių pagrindinių sveikatos priežiūros taisyklių. Rankų higiena yra viena efektyviausių apsaugos priemonių - dažnas rankų plovimas padeda sumažinti infekcijų plitimą. Taip pat verta vengti kontakto su sergančiais žmonėmis ir stiprinti imuninę sistemą sveika mityba, fiziniu aktyvumu bei pakankamu poilsiu.

Na o jei visgi susirgote, ypač naudingi yra gripo, streptokoko A ar COVID-19 testai, kurie gali padėti greitai nustatyti, ar simptomai yra susiję su gripo virusu ar kita infekcija, o tai leidžia imtis tinkamų gydymo priemonių. Pavyzdžiui, siekiant palengvinti peršalimo ar gripo simptomus, naudingi įvairūs preparatai peršalimo simptomams lengvinti.

Žolelių mišiniai ir sultys skrandžio ligoms gydyti

Esant meteorizmui, skausmams skrandyje ir žarnyne: lygiomis dalimis sumaišykite raudonėlių žolę ir ramunėlių žiedus, tada 2 arbatinius šaukštelius mišinio užplikykite verdančiu vandeniu. Po 20 minučių nukoškite.
Esant gastritui su viduriavimu: lygiomis dalimis sumaišykite ramunėlių žiedus ir sidabražolių lapus.
Skrandžio rūgštingumui mažinti: 30 g vaistinių piliarožių, 20 g taukių šaknų, 10 g šalavijų lapų. Valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite 0,5 l vandens, pavirkite 10 minučių.
Esant lėtiniam gastritui: 100 g mėtų lapų, 40 g valerijonų šaknų, 20 g šalavijų lapų, 40 g ramunėlių žiedų. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užplikykite 1 stikline verdančio vandens.

Skrandžio rūgštingumą sureguliuoja bei opelių gijimą skatina šis mišinys: 30 g ajerų šaknų, 30 g saldymedžių šaknų, 30 g vaistinių taukių šaknų, 10 g ugniažolių. Šviežių kopūstų sulčių gerkite esant lėtiniam gastritui, ypač kai sumažėjęs rūgštingumas, kamuoja opaligė, kepenų ir blužnies ligos, nutukimas. Sultys geriamos šiltos, po ½ stiklinės 2-3 kartus per dieną, 1 valandą prieš valgį. Sultis šaldytuve galima laikyti ne ilgiau kaip 2 paras.

Organizmą labai gerai valo bulvės. Bulvių sultys geriamos po stiklinę ryte, nevalgius. Išgėrus reikia pusvalandį pagulėti. Po valandos galima pusryčiauti. Sultis gerkite 10 dienų, tada padarykite 10 dienų pertrauką ir vėl gerkite 10 dienų. Bulvių, morkų ir salierų sulčių mišinys naudingas virškinimui, taip pat nerviniams sutrikimams, radikulitui, strumai gydyti. Šviežių gysločių lapų sulčių arba džiovintų lapų nuoviro geriama esant gastritui, opaligei, vidurių pūtimui, viduriavimui ir kitiems žarnyno negalavimams.

Alavijų sultys (vaistinėse yra paruoštų) geriamos po 1-2 arbatinius šaukštelius 2-3 kartus per dieną, 30 minučių prieš valgį. Iš linų sėklų gaminamos sėmenų gleivės; jos plonu sluoksniu padengia gleivinę ir mažina uždegimą. Mišinį ruoškite taip: valgomąjį šaukštą sėmenų užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens, trumpai (1-2 minučių) pavirkite. Palikite 15 minučių pastovėti, vis pamaišykite. Nukoškite. Gerkite po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį.

žymės: #Vaiku