Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.
Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas grindžiamas abipuse pagarba, pasitikėjimu, lygiaverte dialogine partneryste. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Pagrindiniai Ikimokyklinio Ugdymo Principai
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas
- Žaismės principas
- Sociokultūrinio kryptingumo principas
- Integralumo principas
- Įtraukties principas
- Kontekstualumo principas
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas
Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
Ugdymo Sritys
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Visuminis Ugdymas ir Universalus Dizainas Mokymuisi
Ikimokyklinio ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla. Visuminis ugdymas(is) yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymosi kryptis, kuri lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi.
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Universalus dizainas mokymuisi yra kiekvieno vaiko sėkmingą ugdymąsi laiduojanti įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga.
Vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla yra pagrindinės, viena kitą papildančios ugdomosios veiklos. Vaikų žaidimas yra paties vaiko kuriama ir valdoma veikla, kuomet sutelkiamos visos jau įgytos ir plėtojamos galios. Mokykloje plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti. Siekiama vaikų savarankiško žaidimo ir žaismingo ugdymo(si) vienovės bei darnos.
Pedagoginės Strategijos ir Ugdymo Metodai
Mokykloje susitariama dėl pedagoginių strategijų bei ugdymo(si) metodų, orientuotų į vaiko asmenybės ir pasiekimų auginimą, taikymo. Programoje derinamos ugdymo(si) kontekstų kūrimo, spontaniško vaikų ugdymosi skatinimo, vaikų ir mokytojų kūrybinėmis sąveikomis grindžiamo bei organizuoto ugdymo pedagoginės strategijos. Susitariama dėl vaikų raidą ir ugdymosi būdus atitinkančių ugdymo(si) organizavimo formų taikymo, palaikoma jų įvairovė.
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.
Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
Ugdymo(si) Kontekstų Pavyzdžiai
- Žaismės kontekstas: palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
- Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: padeda kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
- Kalbų įvairovės kontekstas: kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
- Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
- Kūrybinių dialogų kontekstas: modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Visų vaikų dalyvavimą užtikrina įtraukus ugdymo(si) procesas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga, apimantis įsitraukimo, gilėjančio supratimo ir įgytos patirties raiškos procesus. Tai sukuria prielaidas aktyviam, savarankiškam, sėkmingam kiekvieno vaiko ugdymuisi.
Konkretaus Darželio Pavyzdys
Lopšelis-darželis yra bendrojo ugdymo įstaiga su specialiosios paskirties grupėmis, skirtomis vaikams, turintiems kalbos ir komunikacijos, intelekto, kompleksinius ir kitus raidos sutrikimus. Nuo 2024 m. specialiosiose grupėse taikomas sensorinės integracijos modelis. Lopšelis-darželis pavadintas knygos „Nežiniuko ir jo draugų nuotykiai“ (aut. N. Nosovas) herojaus Nežiniuko vardu, todėl fizinės aplinkos kuriamos „Nežiniuko miesto“ tema.
Įrengiant Nežiniuko miestą, koridoriuose ir laiptinėse yra žaismingai išpieštos sienos, ant sienų pakabintos vaikų pažintinius gebėjimus lavinančios dekoracijos ir ugdomosios manipuliacinės sienelės, imituojančios parką, pievą, miesto gatves. Įrengtos STEAM sienelės, vaikų bibliotekėlės su erdvėmis vaikų knygų skaitymui, erdvės vaikų piešimui ir kt. Lopšelio-darželio visa ugdomoji, meninė, kūrybinė ir kita edukacinė veikla organizuojama kryptingai ir nuosekliai, pagal bendruomenės sukurtas mėnesio temas. Pavyzdžiui: gegužės mėnesio tema - ,,Šeimą šaunią aš turiu“, birželio mėnesio - ,,Margaspalvė mano vaikystė“ ir t. t.
Lauko teritorijoje sukurtos ugdomosios veiklos erdvės: lauko klasė, vaikų kūrybiškumo - piešimo erdvė, ekologiniai daržai, kompostavimo edukacinė erdvė ir kt. Vaikų sveikatinimui ir aktyvumui įrengtas vaikų motorikos ir pojūčių lavinimo takelis, pastatyta daugiafunkcinė žaidimų aikštelė su tvora, suformuotas kalnelis, vidiniame kiemelyje įrengta lauko treniruoklių erdvė. Vaiko patirtinei veiklai įkurtos STEAM laboratorijos, pastatytas šiltnamis ir kt.
Lopšelyje-darželyje įrengtos ir veikia pastovios bendrojo ugdymo grupės, skirtos lopšelio amžiaus, 3 metų, 4 metų, 5 metų, priešmokyklinio amžiaus vaikams, t. y., vaikai su grupės darbuotojais kiekvienais kalendoriniais metais pasikeičia grupės patalpomis. Nuo 2022 metų įgyvendinamas ekologijos ugdymo modelis, lopšelis-darželis įsijungė į Lietuvos EKO mokyklų tinklą. Ekologijos ugdyme dalyvauja visa darbuotojų komanda, kuri rūšiuoja, tausoja energiją, pritaiko vidaus ir lauko aplinkas, vykdo ekologinius projektus, bendradarbiauja su socialiniais partneriais skleidžiant gerąją darbo patirtį ir kt. Vaikai tyrinėja, rūšiuoja, dalyvauja ekologiniuose projektuose, dalyvauja edukacinėse išvykose, tausoja energiją, naudoja gamtinę medžiagą.
Nuo 2016 m. lopšelis-darželis pripažintas sveikatą stiprinančia mokykla (šalies lygmeniu), nuo 2019 m. lopšelis-darželis yra pripažintas Aktyvia mokykla (šalies lygmeniu).
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Lietuviška abėcėlė vaikams: mokomės žaidžiant!
- Vištienos kepenėlės vaikams: skanūs receptai ir naudingos idėjos, kaip jas paruošti