Nors vyrauja nuomonė, kad patyčios dažniausiai pasitaiko tarp paauglių, jų apraiškų aptinkama jau vaikų darželiuose. Iš tiesų, patyčių prevencija būtina jau ankstyvame amžiuje, nes būtent šiame raidos tarpsnyje mezgasi pirmieji ilgalaikiai santykiai, įsiliejama į kolektyvą, formuojasi socialiniai įgūdžiai, kurių pagrindu kuriami tarpusavio ryšiai ir vėlesniuose vaiko gyvenimo etapuose.
Patyčių apraiškos ir formos ankstyvajame amžiuje
I. Kerulienė kartu su Aida Užpurvyte atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama atskleisti patyčių apraiškas 3-6 m. vaikų grupėse. Tyrimo rezultatai patvirtino keltas prielaidas, kad pagrindinės patyčių formos aptinkamos jau vaikų darželyje. Jos pasireiškia agresija, nukreipta į kitą asmenį siekiant jį įskaudinti. Apibendrinus stebėjimo duomenis išryškėjo tendencija, jog vyrauja žodinė agresija. Daugiau nei pusę užfiksuotų situacijų sudaro pravardžiavimas, erzinimas, pašaipios replikos. Dažniausiai skriaudėjais buvo pastebėti ketverių metų vaikai. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad agresyviausi yra 2-4 metų vaikai.
Ankstyvajame amžiuje dažniausiai sutinkama patyčių forma yra atstūmimas. Atsiranda skirstymas į „draugus“ ir „nedraugus“ pagal lytį, amžių ir įvairiausius kitus, atstumtąjį skaudinančius, dalykus. Specialistai dažnai akcentuoja, kad mažiems vaikams reikalingos ribos. Kadangi vaikas nori tapti vis savarankiškesniu ir priimančiu sprendimus, nori pajausti “savojo Aš” ribas, neapsieinama be bandymų kitus paerzinti, pamatyti, kaip kiti asmenys sureaguos į vieną ar kitą poelgį. Todėl, jei įskaudinimui ar pasityčiojimui neužkertamas kelias, jį vaikas gali imti naudoti vis dažniau.
Literatūroje randu apibrėžimą, kad tai yra neigiamas, tyčinis veiksmas, siekiant sukelti nemalonius veiksmus ar išgyvenimus kitam asmeniui. Iš esmės galima skirti šešių tipų patyčias:
- Žodinės patyčios.
- Gali būti taikoma netiesioginė agresija (emocinės patyčios).
- Internetinės patyčios.
- Šališkos patyčios.
Kodėl vaikai tyčiojasi?
Ankstyvame amžiuje empatijos, t. y. gebėjimo įsijausti ir suprasti kito jausmus, kaip ir bendravimo įgūdžiai dar tik formuojasi, todėl tokio amžiaus vaikams būdinga įskaudinti kitus to dar nesuvokiant. Jie tyrinėja aplinką bandydami suvokti, kaip reikėtų elgtis, kad gautum tai, ko nori ir iš aplinkos mokosi įvairių elgesio modelių. Vaikai didžiąją dalį veiksmų išmoksta mėgdžiodami suaugusiuosius.
Psichologų įvardijama mentalizacija (angl. mind-mindedness) - tai gebėjimas suprasti save ir kitus, kaip turinčius protą, su atskirais norais, ketinimais, įsitikinimais ir emocijomis. Ikimokyklinukų empatijos jausmas tik vystosi ir jie nesigilina į kito jausmus. Maži vaikai yra labai egocentriški. Jie dažniausiai siekia tik savo tikslų. Todėl jiems būdinga įskaudinti kitus to dar nesuvokiant.
Darželyje vaikai patenka į pirmąją savo socialinę grupę. Jiems svarbu pritapti ir įgauti valdžios svertus. Vaikystės sociologo Corsaro (2011) ilgalaikiai darželinukų stebėjimai atskleidė, kad vaikai nuolatos stengiasi apsaugoti savo trapias draugystes ir žaidimo erdves, neleisdami kitiems vaikams su jais žaisti. Naujokams reikia išmokti subtilių technikų, kaip tapti mėgiamu žaidimo draugu, arba būsi atstumtuoju. Vaikai gali surasti įvairių priežasčių, dėl ko nepriims žaisti, pvz. „Tu negali su mumis žaisti“, „Čia žais tik mergaitės su gėlėtom suknelėm“.
Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės tyčiojasi, yra hiperkompensacija dėl sužalotos savivertės. Vaikai, augdami aplinkoje, kurioje gauna per mažai meilės, šilumos, pradeda naudoti patyčias kaip būdą įrodyti sau ir kitiems, kad „esu kažko vertas“.
Ką daryti pastebėjus patyčias?
Svarbiausias vaidmuo tenka suaugusiems - tėvai ir specialistai gali labai prisidėti, kad smurto atvejų sumažėtų. Pastebėjus patyčias, svarbu daugiausia dėmesio skirti įskaudintam - aukai. Taip, kalbėtis reikia su abiem pusėm, bet jei kitą vaiką nuskriaudusįjį pasisodinsime ir ilgai aiškinsimės, tuo pačiu jis gaus daug dėmesio. Suprasti netinkamo elgesio modelius vaikams padeda ir aiškus ribų nustatymas.
Jei pedagogas pamato patyčias, iškart turi jas sustabdyti, paaiškinti, kodėl toks elgesys pažeidžia grupės taisykles, ir nustatyti tokio elgesio pasekmes. Pedagogas turi pakalbėti ir su vaiku, iš kurio buvo tyčiojamasi, ir su skriaudėju. Tie pokalbiai turi vykti atskirai. Skriaudėjai turi žinoti, kad yra stebimi ir kad už patyčias sulauks atitinkamų pasekmių.
Svarbu suprasti abi puses ir neskirstyti vaikų pagal tai į gerus arba blogus. Jei vaikas iš kažko tyčiojasi reikia ieškoti tokio elgesio priežasčių - gal šiuo metu šeimoje sunkus metas, tėvai skiriasi, tad vaikas jaučiasi pasimetęs ir stokoja dėmesio? Galbūt vienas iš tėvų išvažiavo į komandiruotę ir vaikas savo ilgesį išlieja piktu elgesiu? O gal tiesiog buvo pavargęs, neišsimiegojęs ir alkanas?
Patyčios yra komplikuotas, daugiasluoksnis ir dažnai slepiamas reiškinys. Todėl joms turi būti neabejingas kiekvienas bendruomenės narys, ar tai pastebėtų mokykloje, ar darželyje. Ką daryti:
- "Stop, tu skaudini savo žodžiais (veiksmais).
- Jei draugas tave įskaudino, netylėk.
- "Pastebėjau, kad Lukas nežino, kada įskaudina, o Kotryna negali tvirtai pasakyti, kad jai nemalonu.
Patyčių vienas asmuo neišvarys, to turi imtis visa bendruomenė. Todėl kiekvieno pastangos svarbios.
Kaip ugdyti pozityvų bendravimą?
Mokslininkė ikimokyklinio ugdymo pedagogams pirmiausia siūlo ugdyti pozityvaus bendravimo su kitais įgūdžius:
- kalbėtis su vaikais apie tai, kas yra patyčios, akcentuoti, kad tai netinkamas, nepageidaujamas ir kitą skaudinantis elgesys;
- nustatyti aiškias, nekintančias taisykles („Mes neturime teisės tyčiotis ir skaudinti kito“, „Jei iš tavęs tyčiojasi - paprašyk auklėtojo pagalbos“), ribas, kad vaikas suprastų, koks elgesys priimtinas ir koks ne;
- negali būti jokio agresyvaus elgesio toleravimo;
- svarbu mokyti vaikus pačius spręsti problemas.
Taip pat svarbu, kad vaikas pats savęs nepastatytų į aukos poziciją, t. y. „niekas su manimi nenori žaisti tai aš ir nežaisiu, būsiu vienas“. Aišku, suaugusiojo užduotis - išsiaiškinti, ar nėra kokių gilesnių priežasčių, kodėl vaikams konkrečiu atveju sunku sutarti, bet šiuo atveju vietoj guodimo siūlyčiau pagalvoti, o koks žaidimas galėtų sudominti draugus? Galbūt galima pasiūlyti kitą žaidimo vaidmenį?
Pavyzdys iš psichologės patirties
Pavyzdžiui, matydama savo keturmetės nepatenkintą veido miną, kuomet dvimetė sesė jau „kėsinasi“ į jos mylimą žaidimų objektą - mašiną, stengiuosi užbėgti nesutarimams už akių ir pasiūlau platesnį žaidimo scenarijų. Greitai ieškau mintyse, ką jaunesnioji gali daryti, kad įsilietų į žaidimą prasmingai ir užimtų tam tikrą vaidmenį. Pavyzdžiui, sakau, kad ji važiuos į plovyklą nuplauti šios mašinos, reikią ją dezinfekuoti dėl karantino ir pan. Naujos žaidimo linijos vaikus išmoko būti lankstesniais, didesniems paprasčiau priimti jaunesnius, mergaitėms surasti, ką žaisti kartu su berniukais.
Programos, skirtos patyčių prevencijai
Darželio priešmokyklinėse grupėse įgyvendinama tarptautinė ankstyvosios prevencijos programa „Zipio draugai“, kurios tikslas - padėti 5-7 metų vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, siekiant geresnės vaikų emocinės savijautos. Programa „Zipio draugai“ moko vaikus, kaip įveikti kasdienius emocinius sunkumus: atstūmimą, netektį, vienatvę, patyčias ar priekabiavimą, sunkius pokyčius. Padeda suvokti ir skatina kalbėti apie savo jausmus, ieškoti būdų su tais jausmais susitvarkyti.
Socialinių emocinių įgūdžių ugdymo programa Kimochis. „Kimoči“ (japoniškai „kimochi“ reiškia „jausmas“) - tai ikimokyklinio ugdymo programa, kurios pagrindas yra socialinių ir emocinių kompetencijų lavinimas. „Kimočiai“- žaislai, išreiškiantys jausmus. Šie žaislai yra skirti vaikų savigarbai, pasitikėjimui savimi stiprinti ir ugdyti, kalbėtis apie jausmus.
Siekiant apsaugoti vaikus, svarbiausias vaidmuo tenka suaugusiems - tėvai ir specialistai gali labai prisidėti, kad smurto atvejų sumažėtų. Todėl tik bendradarbiaujant su vaiko tėvais galima pasiekti teigiamų rezultatų. Šiuo atveju labai svarbu šviesti tėvus pozityviosios tėvystės įgūdžių formavimo klausimais - apie tai yra įvairios mokomosios, metodinės medžiagos, vedami seminarai, vykdomos išvykos ir t.
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Vaikiškų prekių parduotuvės Akropolyje: viskas jūsų vaikui vienoje vietoje
- Vaikiškas kilimas trasa: kaip išsirinkti, privalumai ir idėjos žaidimams
- Kodėl Kūdikiui Valgant Prakaituoja Galvytė? Atraskite Pagrindines Priežastis ir Efektyvius Sprendimus