Vaikų maitinimas darželiuose atitinka teisės aktų reikalavimus, bet tėveliai nėra patenkinti, nes jų akimis vaikai maitinami gerokai šio laikmečio sveikatai palankumo kriterijų neatitinkančiu maistu.
Tėvų Nuogąstavimai Dėl Vaikų Mitybos Darželiuose
Dalinamės vienu iš tėvelių pastebėjimų apie vaikų maitinimą Kauno r.:
“Esu 2,5 metų vaiko mama. Esu žmogus, kuris stengiasi maitintis sveikesniais produktais ir tuo pačiu, kol auginau pati mažylį, pratinau jį prie tokio maisto. Rašau Jums, nes negaliu žiūrėti į lankomo darželio, esančio Kauno rajone, meniu. Nesuprantu, ką galvoja įstaigos direktorė, dietistė ir visi kiti. Ar joms tiesiog trūksta žinių ar liaudiškai tariant - vienodai šviečia. Susidaro įspūdis, jog tik siekiama užkimšti vaikus nereikalingomis kalorijomis.
Pusryčiams batonai su dešra. Leiskite paklausti, o kodėl pusryčiams duodama taip mažai vaisių? Vienas obuolys ar bananas, arba išvis nieko. Juk vaikams taip reikalingi vitaminai. Siūlyčiau darželio personalui, kuris sudarinėja meniu, pagalvoti ir apie pietų meniu įvairovę. Keturis kartus per savaitę mėsiški patiekalai, kur didžiąją dalį sudaro kiauliena, o ką ji gero turi? Net geležies, kurios vaikams taip reikia augant, turi mažiausiai. Mėsa žinoma visada su bulvėmis.
Lietuvoj toks didelis moliūgų, cukinijų derlius, meniu nemačiau nei vieno patiekalo su šiomis daržovėmis. Vaikas užkimštas, bet paskui verkia ir sako, mamyte skauda pilvuką, nes tris dienas nebuvau tualete ir nedariau rimto reikalo. Žarnynas visas užkimštas. Kai kas nors iškelia grupėje problemą dėl vaikų mitybos, tuomet pykstama, bet kai vaikai masiškai serga, tada kaltina vieni kitus, kam atveda į darželį vaikus, vieni nuo kitų užsikrečia. Na taip, gal ir užsikrečia, bet ar tikrai tik todėl serga, kad užsikrečia? O kur tada vaikų imunitetas? Kodėl jis silpnas?“, - rašo mažamečio vaiko, lankančio Kauno r.
Teisės Aktai Ir Rekomendacijos
Dr. A. Kranauskas teigia, apraše nustatyta, kad vaikams būtų tiekiamas šviežias, subalansuotas maistas, vaikai gautų daug daržovių ir vaisių, nedaug sočiųjų riebalų, transriebalų, cukraus ir druskos. Vadovaujantis šiuo aprašu, už vaikų maitinimą atsakingi asmenys ugdymo įstaigose rengia valgiaraščius. Kartais valgiaraščius rengia maitinimo įmonės. Parengtus valgiaraščius derina ir jų laikymąsi kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Valgiaraščių Analizė Kauno Apskrityje
„Peržvelgus didžiąją dalį Kauno apskrities darželių valgiaraščių, matau, kad faktiškai visi pietų patiekalai sudaryti iš gyvūninės kilmės baltymų pagrindo: keturis kartus mėsa, vieną kartą žuvis. Žinoma, tradiciškai prie mėsos ir žuvies dažnu atveju tiekiama - bulvės. Retai, bet pasitaiko - baltieji ryžiai, tai yra tie patys šlifuoti ryžiai kaip ir rafinuotų kvietinių miltų makaronai, greita energija, o maistinė vertė - menka. Po sriubos ir menkavertės duonos vaikai suvalgę pagrindinio patiekalo mėsą ir bulves, šviežių daržovių, kurios privalomos prie pietų patiekalo, greičiausiai vaikai net nepaliečia“, - teigia mitybos specialistė ir iniciatyvos sveikataipalankus.lt sumanytoja R.
Maisto technologė R. Bogušienė pastebi, kad pusryčiams dažniausiai sutinkami patiekalai - košės ir batonas su virta dešra. Vadinasi vaikas mėsos gaminius valgo ne tris kartus per savaitę, o galbūt tris kartus per dieną? Kiek vaikų suvalgo sveikatai palankesnę pilnavertę grūdinių kultūrų košę, kai šalia jos gauna batoną su virta dešra? Nesistebėkime, kad vaikai po menkaverčio sumuštinio galbūt dar košę suvalgys, bet šviežių daržovių ar vaisių porcijai nei vietos nei noro nebus. Suprantama, kad batonas su sviestu ir virta dešra turi daugiau kalorijų nei obuolys ar morka, bet sveikatai palankumo prasme lyginti neverta.
Kai mūsų vaikai valgo nuolat baltų miltų gaminius (kvietinių a.r. miltų duona, ruginių a.r. Įvertinus valgiaraščius Kauno r. internetinėse svetainėse, matyti, kad patiekiamas maistas nėra gausus skaidulinėmis medžiagomis. Dėl to, R. Bogušienės teigimu, gali sutrikti vaikų virškinimas.
Tėvų Veiksmai Pastebėjus Neatitikimus
„Jei tėvai pastebi, kad valgiaraštis ar vaikams tiekiami patiekalai neatitinka Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytų reikalavimų, jie turi tuoj pat apie tai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai“, - sako sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Dr.
„Ugdymo įstaigų internetinėse svetainėse matome tik pavadinimus, jie visko nepasako, reikia vertinti vietoje, nes tą pati patiekalą galima pagaminti sveikatai palankiau arba ne. Bet mano akimis, nematant kiekio - šviežių daržovių ir vaisių Kauno r.
Tėvų vaidmuo užtikrinant sveiką mitybą
„Tačiau, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad vaikai maitinasi ne vien tik ugdymo įstaigoje bet ir namie. Tėvai tikrai galėtų pasiūlyti savo vaikui grįžus iš darželio papildomą daržovę, vaisių, viso grūdo produktų, nes darželiui nepriklauso patiekti vaikui viso paros maisto raciono, kadangi darželyje jie išbūna tik kelias valandas. Kita dažna problema, kad tėvai kartais kelia vaikų maitinimui nepagrįstus reikalavimus, remdamiesi pseudomokslinėmis teorijomis ypač dėl produktų derinimo, vegetarinio maitinimo, gleivių, atsirandančių dėl pieno vartojimo, maisto papildų vengimo ir pan.“, - pastebi Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr.
Tėveliai, ugdymo įstaigos personalas stipriai sunerimsta, kai vaikučiams dėl maisto saugos t.y. „Norint, kad žvarbų rudenį vaikai nesirgtų peršalimo ligomis, nepakanka jų laikyti šiltnamio sąlygomis, būtina, kad vaiko organizmas gautų subalansuotą ir sveikatai palankų maistą, ko pasekoje, imuninei sistemai esant stipriai - žvarbūs orai nebus ligų protrūkio laikotarpis, - teigia R. Bogušienė - Suaugusieji turėtų pasistengti, kad jaunoji karta gyventų ilgiau ir kokybiškiau.
Iniciatyvos Gerinant Vaikų Mitybą
Šiais metais startavo iniciatyva „Sveikatai palanki ugdymo įstaiga“. Ją įgyvendina VšĮ „Sveikatai palankus“ ir jos įkūrėja R. Bogušienė. Siekiama kompleksinių vaikų mitybos pokyčių ugdymo įstaigose. Iniciatyvos vykdymo metu viešinama informacija, ką vaikai valgo ir geria kiekvieną dieną mokyklose bei darželiuose, su kokiomis maitinimo ir lavinimo problemomis susiduriama.
Pagrindiniai Mitybos Principai Ikimokyklinio Amžiaus Vaikams
Vaiko augimą ir vystymąsi nulemia paveldimumas ir aplinka. Svarbus aplinkos veiksnys yra mityba, kuri aprūpina organizmą energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis, užtikrina normalų vystymąsi, nuolatinį kūno ląstelių atsinaujinimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikai privalo laikytis mitybos režimo, valgyti sveikai pagamintą, tinkamai apdorotą, fiziologinius vaiko amžiaus ypatumus, bei sveikos mitybos rekomendacijas atitinkantį maistą.
- Vaikas (nuo 2 m. amžiaus) turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė) ne rečiau kaip kas 3,5 val., kramtyti lėtai, vengti gausios vakarienės, paskutinis valgymas - 2 val. iki miego.
- Dalis tėvų, dėl žinių trūkumo, nepakankamai dėmesio skiria ikimokyklinio amžiaus vaikų racionaliai mitybai, todėl specialistų teigimu, glaudesnis ikimokyklinės įstaigos ir tėvų bendravimas, teigiamai pakeistų vaikų sveikos mitybos nuostatų formavimąsi.
- Rekomenduojamos maisto medžiagų ir energijos normos, bei mitybos piramidė nurodo bendrus augimui reikalingų maisto medžiagų kiekius.
Vaikai turi valgyti reguliariai. Pusryčių ir vakarienės maistas turi sudaryti 20-25 proc. visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45 proc., o priešpiečių ir pavakarių po 10-15 proc.
Maitinkime vaikus kuo įvairesniu maistu, kad užtikrintume augančio organizmo visų vertingų maistinių medžiagų poreikį ir kiekvieno valgymo metu pasiūlykite, bent žiupsnelį šviežių daržovių ar vaisių. Pusryčiams tinka skirtingų grūdinių kultūrų košės, vaisiai, uogos ar iš skirtingų daržovių paruošti garnyrai. Karštą pietų patiekalą turėtų sudaryti daug baltymų ir angliavandenių turintys produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pilnavertės grūdinės kultūros, daržovės ir pan.). Priešpiečiams ir pavakariams patariama valgyti riešutų, sėklų, grūdinių kultūrų gaminių, daržovių ir vaisių.
Sveikatai palankaus patiekalo rodiklis - subalansuotas angliavandenių, baltymų, riebalų, bei pakankamas vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių kiekis. Angliavandenių dienos racione turi būti 45-60 proc. (iš jų cukraus ne daugiau nei 10 proc.), baltymų - 10-20 proc., riebalų - 25-40 proc. (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių iki 10 proc., o riebiųjų rūgščių transizomerų neturėtų būti).
Vaikai turi įgimtą alkio ir saikingumo jausmą. Jie puikiai jaučia, kiek jiems maisto reikia. Šį pojūtį slopina sveikatai nepalankus maistas, kuriame gausu rafinuoto cukraus, druskos, rafinuotų riebalų.
Maistinių medžiagų poreikis
Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir 7-10 metų vaikai turi gauti per parą apie 1700 kcal, tuo tarpu 1-3 metų - 1200 kcal., 4-6 metų - 1500 kcal. Leistiną druskos kiekį viršyti labai paprasta. Pavyzdžiui, suvalgius 100 g rūkytos dešros gaunama apie 4-5 g druskos - 10-mečiui tai riba. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas maistinių medžiagų normomis bendras druskos kiekis vaikų iki 2 metų maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal. Vaikai iki 10 metų per parą turėtų gauti 3-4 g druskos. Natūraliai maisto produktuose yra druskos.
Per didelis saldumynų kiekis gali pakenkti endokrininei sistemai, padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, imuninė sistema išbalansuojama, visumoje skatinama lėtinio uždegimo vystymasis. Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g ir pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo visos energinės vertės.
Nerekomenduojama taip pat dideliais kiekiais gerti sulčių. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes sultyse paprastai nėra skaidulinių medžiagų. Pirmenybę teikite kokteiliams iš vaisių, žalumynų, daržovių. Taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų paletė.
Riebalų vartojimas
Pagal PSO rekomendacijas, vaikų maiste turi būti mažiau sočiųjų riebalų (pvz, riebios mėsos, riebių pieno produktų). Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“, „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat vengti rafinuotų riebalų. Įrodyta, kad per didelis sveikatai nepalankių riebalų vartojimas susijęs su širdies kraujagyslių ligoms. Jomis, beje, jau serga ir mažamečiai. Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto.
Skaidulinės medžiagos
Vos metų sulaukę vaikai jau turėtų gauti skaidulinių medžiagų - 8-12,5 g/ 1 000 kcal. Su kiekvienais metais šis skaičius turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomenduojamą paros normą - 25-35 g arba apie 12,5 g/1 000 kcal. Reikėtų vengti rafinuotų miltinių gaminių. Ruoškime vaikams maistą iš pilnaverčių grūdinių kultūrų. Jose esančios skaidulinės medžiagos pagerins virškinimą, suteiks papildomų vitaminų, mineralinių medžiagų.
Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną. Vaikams gaminamas maistas turi būti itin kokybiškas. Reikia stengtis išsaugoti maistinę jo vertę, valgio neužteršti kancerogeninėmis medžiagomis. Pirmenybę svarbu teikti tausojančiam gamybos būdui - valgį virti vandenyje, troškinti, virti garuose ar kt.
Gėrimai
Sveikiausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo. Vanduo gali būti paskanintas vaisiais, daržovėmis, žolelėmis ar jų gaminiais be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Pagal PSO, 20 kg sveriančiam vaikui per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines vandens. Natūralus mineralinis turi būti negazuotas.
Ką daryti, jei vaikas atsisako naujo maisto?
Reikia laiko, kad būtų pamėgti nauji maisto produktai. Vaikai nemėgsta pirmą kartą ragauti daug patiekalų. Padrąsinkime tik paragauti, neverskime valgyti. Vaikai, valgantys gausiai pasaldintą maistą, gali nemėgti natūralaus skonio maisto produktų. Tačiau nuo per saldaus kaip ir nuo per sūraus, maisto galima atprasti. Po truputį mažindami cukraus kiekį, atpratinsime smaližių nuo saldumynų.
Bendri patarimai tėvams
- Tėvai privalo vengti konfliktų ir neversti vaiko valgyti jėga, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su paveikslėliais, patiekalai patiekiami gražiai). Leiskite jam pačiam imti maistą rankomis.
- Visi šeimos nariai valgykite (jei įmanoma) vienu metu.
- Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) sulčių (nes tai irgi maistas) ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo.
- Laikykitės valgymo rėžimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai.
- Neduokite saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet, kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo.
- Nereikėtų valgant skaityti ar žiūrėti televizoriaus.
- Vakarienei parenkami tie patiekalai, kurių nebuvo pietų metu. Tėvams rekomenduojama taip maitinti, kad tas pats patiekalas per savaitę kartotųsi galimai rečiau.
- Saldumynai - maistas nesveikas.
Maisto Pasirinkimo Piramidė
vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje E. Piramidės pagrindas - augalinės kilmės maisto produktų grupės. Maisto pasirinkimo piramidė rekomenduoja ir augalinius, ir gyvūninius maisto produktus, bet augalinių maisto produktų vartojimas beveik neribojamas. Angliavandeniai - pagrindinis energijos šaltinis, ypač vaikams. Daugiausiai per parą patariama suvartoti grūdinių produktų, daržovių ir vaisių. Kasdien rekomenduojama suvalgyti bent 400 g daržovių ir vaisių, ir kuo įvairesnių, nes jų sudėtis labai skiriasi. Piramidės viršūnėje pavaizduoti riebalai, saldumynai, rafinuotas cukrus, druska. Iš šių produktų gaunama daug energijos, o būtinų maisto medžiagų juose beveik nėra.
Valgyti patariama 4 - 6 kartus per dieną, turi būti 3 pagrindiniai valgymai - pusryčiai, pietus, vakarienė ir 2, 3 papildomi (užkandžiai) - priešpiečiai, pavakariai, naktipiečiai, geriausia, tomis pačiomis valandomis. Vaikas turi valgyti noriai, su apetitu. Vertėtų prisiminti, kad vaikui užkandžiams patiekiami produktai turi būti vertingi maistiniu požiūriu - jie turi sužadinti apetitą. Šiam tikslui geriausiai tinka vaisiai arba jogurtas.
Reglamentuojantys Dokumentai
- Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.
- Vaikų maitinimo organizavimo, vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos.
- Vaikų maitinimo organizavimo Kauno lopšelyje-darželyje “Žara” tvarkos aprašas.
- Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl socialinės paramos vaikams skyrimo ir teikimo.
- Nemokamo maitinimo organizavimo ekstremaliosios situacijos, ekstremaliojo įvykio ir (ar) karantino metu, Kauno miesto ugdymo įstaigose, tvarkos aprašas.
Pavyzdžiai Iš Darželių
Vaikų darželyje „Vyturėlis“ ankstyvojo amžiaus (1,5-3 m.) vaikai maitinami grupėse, vyresnieji (3-6 m.) valgo valgyklėlėje. Vaikai maitinami 3 kartus per dieną. Maistas gaminamas darželio virtuvėje. Valgiaraščiai sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas paros maisto medžiagų ir energijos normas, atitinkančias higienos normos reikalavimus. Nuo š. m. balandžio 11 d. darželio vaikai valgo pagal Joniškio raj.
Vaikai lopšelyje-darželyje maitinami 3 kartus per dieną (pusryčiai, pietūs ir vakarienė), gamina įstaigos virėjos. Pusryčius skirtingo amžiaus grupių vaikai valgo nuo 8.00 iki 8.50 val., pietus - nuo 11.30 iki 12.20 val., vakarienę nuo 15.00 iki 15.50 val. Vaikų maitinimas organizuojamas pagal suderintus su Vilniaus valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba perspektyvinius valgiaraščius. Perspektyviniai valgiaraščiai sudaryti atsižvelgiant į rekomenduojamas paros maisto medžiagų ir energijos normas, vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 21: 2017 reikalavimus (suvestinė redakcija nuo 2018-09-01; įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 103-4858, i. k. 1112250ISAK000V-773; nauja redakcija nuo 2017-09-01: Nr. V-284, 2017-03-13, paskelbta TAR 2017-03-14, i. k.
Siekiant gerinti gyventojų sveikatą ir mitybą bei užtikrinti pakankamą su maistu gaunamų maistinių medžiagų ir energijos kiekį, nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-836 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr.
Nuo 2018 rugsėjo mėn. iš mūsų įstaigos maitinimo raciono išnyko riebūs padažai, sultys, mažinamas cukraus ir druskos kiekis. Padaugėjo augalinės kilmės patiekalų iš daržovių, ankštinių ir pilnaverčių grūdinių kultūrų. Lyginant su iki šiol buvusiu standartiniu meniu, mažiau gaminame bulvinių, miltinių gaminių. Atsisakėme saldintų gėrimų, vietoj jų - vaikams dažniau siūlome vandenį, žolelių arbatą be cukraus, nebeliko perdirbtos mėsos gaminių (dešrelių ir t. t.), vietoj jų tik šviežiai ruošta mėsa. Nuo 2004 m. lopšelis-darželis dalyvauja paramos programoje ,,Pienas vaikams”. Nuo 2012 m. vykdoma ,,Vaisių vartojimo skatinimo programa”.
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Vaikiškų prekių parduotuvės Akropolyje: viskas jūsų vaikui vienoje vietoje
- Artėjančio gimdymo požymiai: svarbiausi ženklai, kuriuos privalote atpažinti!
- Neįtikėtini Afroditės gimimo vietos mitai ir legendos, kurios jus nustebins!